Šiame darbe pirmą kartą šalyje moksliškai siekiama ištirti paliatyviųjų onkologinių ir širdies ligomis sergančiųjų fizinius, psichologinius, socialinius sutrikimus bei jų ryšį su dvasingumo pokyčiais ligos metu. Darbo tikslas - nustatyti ir įvertinti paliatyviųjų pacientų sergančių onkologinėmis ir širdies ligomis fizinės, socialinės, psichinės ir dvasinės sveikatos sutrikimus ir jų sąsajas su dvasingumu. Tyrimas atliktas 5 stacionaruose, teikiančiose paliatyvią pagalbą. Tyrimas atskleidė, kad onkologinėmis ligomis sergantiems paliatyviesiems pacientams dažniausias pasireiškia: skausmas, nuovargis, fizinis silpnumas, energijos stoka, apetito sumažėjimas, svorio kritimas. Širdies ligomis sergantiems paliatyviesiems pacientams dažniausiai pasireiškia: fizinis silpnumas, dusulys, kojų tinimas, energijos netekimas, skausmas krūtinėje, nemiga. Onkologinė liga dažniau stresą sukelia jaunesnio amžiaus pacientų šeimoms. Sergantieji širdies ligomis dažniau jaučiasi izoliuoti nuo šeimos. Didžiajai daugumai onkologinių ir širdies ligomis sergančių paliatyvių pacientams nustatytas nerimastingumas ir depresiškumas, kurie nepriklauso nuo lyties, amžiaus ir išsimokslinimo. Dauguma onkologinių pacientų jaučia Dievo buvimą, viliasi išganymo iš Jėzaus Kristaus, meldžiasi už sergančius ir jaučia gilią vidinę ramybę. Moterys intensyviau išgyvena Dievo buvimą ir laikosi bažnyčios dvasinių dorybių. Dauguma sergančiųjų širdies ligomis taip pat jaučia Dievo buvimą, tačiau teigia, kad Dievas su jais... [toliau žr. visą tekstą] / There are numerous articles in the scientific literature that describe the quality of life of palliative care patients at the physical, psychological, and social levels and that mainly analyze the impact of pain control and other somatic symptoms on quality of life. However, the studies being carried out confirm that a problem in palliative care appears to be multidimensional. Most investigators emphasize only particular aspects of this problem, mostly physical, and the impact of spiritual disorders on patients’ physical symptoms as well as social and psychological health problems has not been sufficiently addressed. Spiritual health disorders often remain unrecognized due to the lack of healthcare professionals’ knowledge, or no attention at all is paid to spiritual health disorders. Thus, spiritual support is necessary in order the patient could manage a crisis and improve quality of life. The lack of such a universal theory confirms the need of further interdisciplinary holistic research, addressing not only physical, psychological, and social health problems, but spiritual health aspects as well. Therefore, it is very important to scientifically ground what physical, psychological, and social demands are and what association between them and spiritual demands is, how the patient evaluates suffering and life, whether a religious belief helps while being ill, and what the patient’s attitude toward God and hope is. This research was the first in Lithuania to analyze physical... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti vyresnio amžiaus žmonių subjektyvią sveikatą, dvasingumą, laimingumą bei socialinį aktyvumą ir nustatyti subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas su dvasingumu, laimingumu, socialiniu aktyvumu. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenėms, ypač Vakarų Europoje, vis aktualesne tema tampa vyresnio amžiaus žmonių aktyvus ir sveikas gyvenimas. Tobulėjant medicinai ir augant medikamentinių priemonių pasirinkimui ieškoma alternatyvių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą palaikančių ir stiprinančių būdų. Žinoma, tarp pastarųjų ne išimtis, o gal net vienas iš svarbiausių yra ir paties žmogaus elgesys skatinantis sveikatą. Tyrime dalyvavo 173 (102 moterys ir 71 vyras) Šilutės miesto ir rajono gyventojai nuo 59 iki 85 metų amžiaus. Subjektyviai vertinama sveikata matuota sudaryta keturių klausimų skale paimta iš A. Goštauto (1999 m.) mokomosios medžiagos sveikatos psichologijos kursui. Dvasingumas tirtas trumpa plataus profilio religingumo/dvasingumo matavimo skale sudaryta 1999 metais bendradarbiaujant Fetzer istitutui su Nacionaliniu senėjimo instituto darbo grupe. Respondentų laimingumas apskaičiuotas Subjektyvaus laimingumo skale, sukurta S. Lyubomirsky 1999 m. Socialinis aktyvumas matuotas naudojant modifikuotus klausimus sudarytus 2008 m. doc. dr. Loretos Gustainienės ir Vilijos Banevičienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai vertinamai sveikatai įtakos turi amžius, išsilavinimas, darbinė veikla ir gyvenamoji vieta. Dvasingumas... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study is assess subjective health, spirituality, happiness, social activity and estimate subjective valued health relations with spirituality, happiness and social activity between older people. At the last time when the life expectancy is rising and the societies are aging constantly especially in western Europe, one of the more relevant topic becomes active and healthy life of elderly‘s. Here helps advance of medicine and growing choise of medical devices. Furthermore there are looking for alternative choices for older people in health – supporting and enhancing ways. And of course the own human behavior is not an exception as it can promote the health too. The study included 173 (102 women and 71 men) residents of Šilute town and district whose age was from 59 to 85 years old. Subjectively assessed health measured by a scale consisting of four questions taken from A. Goštautas (1999) teaching materials health psychology course. Spirituality was studied in a short broad profile of religious/ spirituality dimension scale formed in 1999 in collaboration with the Fetzer Institute and National Institute on Aging Worging Group. Happiness of the respondents estimated with subjective happiness scale developed by S. Lyubomirsky 1999. Social activity was measured using a modified version of the questions drawn up by doc. Dr. Loreta Gustainienė and Vilija Banevičienė in 2008. The results of the research showed that the subjectively valued health of the... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti slaugytojų pasitenkinimo darbu, dvasingumo ir su mirtimi susijusių išgyvenimų sąsajas. Tyrime dalyvavo 209 slaugytojos iš trijų skirtingų ligoninių Lietuvoje: Kauno Medicinos Universiteto Klinikų (49,8%), Pasvalio ligoninės (33,5%) ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės (16,7%). Visos tyrime dalyvavusios slaugytojos buvo moterys, kurių amžiaus vidurkis buvo 43,34 metai. Tyrimo dalyvės dirbo įvairiuose ligoninių skyriuose. Tiriamosioms buvo pateiktas klausimynas, kurį sudarė sociodemografiniai klausimai, P.E. Spector pasitenkinimo darbu klausimynas (JSS), C. Delaney Dvasingumo klausimynas (SS), o išgyvenimams, susijusiems su mirtimi, nustatyti naudota Pataisyta Collet-Lester mirties ir mirimo baimės skalė (CLFD) bei Stresogeninių įvykių slaugytojo darbe, susijusių su mirtimi, klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis slaugytojų dvasingumas (tikslo, prasmės pajautimas) yra susijęs su didesniu bendruoju pasitenkinimu darbu. Didesnis slaugytojų dvasingumas (tikėjimas ryšiu, siejančiu savąjį „aš“ su gamta ir Aukštesne jėga) yra susijęs su mažesniu bendruoju pasitenkinimu darbu. Taip pat buvo nustatyta, kad slaugytojų dvasingumas yra nevienodai susijęs su įvairiais pasitenkinimo darbu aspektais. Tyrimo metu atskleista, kad daugiau ir mažiau mirties nerimo (nerimo dėl savo mirties, savo mirties proceso, kitų mirties, kitų mirties proceso) jaučiančių slaugytojų bendrasis pasitenkinimas darbu statistiškai reikšmingai nesiskiria. Tačiau buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to investigate the connections between nurses’ job satisfaction, spirituality and experiences associated with death. There were 209 participants in the study from three hospitals in Lithuania: Hospital of Kaunas University of Medicine (49,8%), The hospital in Pasvalys (33,5%) and S. Kudirka‘s hospital in Alytus (16,7%). All of the participants were women who worked at different departments of those hospitals. Their mean age was 43,34 years. The participants had to fill questionnaire which consisted of sociodemographic questions, P.E. Spector’s Job Satisfaction Survey (JSS), C. Delaney‘s Spirituality Scale (SS) and for the assessment of the experiences associated with death The Revised Collet-Lester Fear of Death and Dying Scale and the scale of stressful events at job connected with death were used. The results of the study showed that nurses’ higher spirituality (the search for meaning and purpose) was connected to the higher overall job satisfaction. The higher scores of other aspect of spirituality – the belief in the relationship between self and nature and Higher Power) – was connected to the lower overall job satisfaction. It was also assessed that nurses’ spirituality is connected differently to the facets of job satisfaction. The results also revealed that there was no significant difference of overall job satisfaction between the nurses of higher and lower death anxiety. But it was determined that the nurses who experience more stressful... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti palankaus sveikatai elgesio sąsajas su dvasingumu ir vidine darna suaugusiame amžiuje. Tyrime dalyvavo 213 respondentų, 131 (61,5 %) moterų ir 82 (38,5%) vyrai. Jauniausiam tyrimo dalyviui 19 metų, vyriausiam – 58. Amžiaus vidurkis 28,9 metų. Tyrime buvo naudojama kasdieninės dvasinės patirties skalė (DSES), gyvenimo orientacijos klausimynas, palankaus sveikatai elgesio klausimynas. Išanalizavus gautus tyrimo rezultatus nustatyta, kad didesniu dvasingumu pasižymi žmonės, kurie taip pat pasižymi labiau sveikatai palankiu elgesiu ir atvirkščiai – mažesnio dvasingumo tiriamieji pasižymi mažiau sveikatai palankiu elgesiu. Žmonės, kurių vidinės darnos lygis yra aukštesnis pasižymi labiau sveikatai palankiu elgesiu, negu žmonių, kurių vidinės darnos lygis žemesnis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad palankų sveikatai elgesį paaiškina didesnis dvasingumas, aukštesnis vidinės darnos lygis ir vyriška lytis. / The aim of research – to establish relation of health related behavior with spirituality and the sense of coherence in grown up age. The research involved 213 respondents, out of who 131 (61.5%) were women and 82 (38.5%) – men. The youngest participant of the research was 19 years old, the oldest – 58. The average age – 28.9 years. The research instruments used were daily spiritual experience scale (DSES), life orientation questionnaire, health related behavior questionnaire. Analysis of the research results suggests that the people characterized as spiritual are also more lean towards the health related behavior and vice verse – people with less noted spirituality are less tend to health related behavior. Behavior of the people with higher level of sense of coherence is more health related than of the people with lower sense of coherence. The results of the research revealed that higher level of spirituality, greater sense of coherence and male gender account for the health related behavior.

Dabartinio laikmečio pokyčių mastai ir tempai kelia naujus iššūkius žmonių, kaip organizacijos išteklių, valdymui, ypatingą dėmesį skiriant efektyviai lyderystei. Pasitelkiant struktūrinę teorinę prieigą nustatyta, kad lyderiai daro didelę įtaką organizacijos individų suvokimui ir elgesiui per vertybes, požiūrius ir prielaidas ir, kad lyderio dvasingumas yra vienas iš organizacijos kultūros bruožus lemiančių kintamųjų. Todėl žmonių dvasiniams ištekliams efektyviai reikštis organizacijoje reikalingas lyderis, turintis ne tik vadovavimui reikalingų įgūdžių, žinių ir kompetencijos, bet ir dvasingumo, vedantis organizaciją į dvasingumu paremtą kultūrą. Disertacijoje nagrinėjama dvasinės lyderystės raiška Lietuvos vidutino dydžio verlo organizacijų kultūroje. Darbe keliamas probleminis klausimas: kaip pasireiškia dvasinė lyderystė verslo organizacijų kultūroje. Dvasinės lyderystės raiška orgnizacijos kultūroje darbe pateikiama empirinio tyrimo objektu, aprašant ją vidutinio dydžio verslo organizacijų kultūroje, fokusuojantis į Lietuvos kontekstą. Remiantis teorinės dalies išvadomis, paruošta tyrimo metodologija ir atlikti trys empiriniai tyrimai: dvasinio intelekto ypatybių raiškos vidutinio dydžio verslo organizacijose, minėto segmento verslo organizacijų aukščiausio lygio vadovų dvasingumo įvertinimo ir dvasingumu paremtos organizacijos kultūros požymių tyrimai. Empiriniam tyrimui darbe pasirinktas mišrus tyrimo dizainas – kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodų derinimas... [toliau žr. visą tekstą] / The scope and place of modern-day changes pose new challenges for the management of people as organisational resources, requiring particular focus on effective leadership. A structural theoretical approach shows that leaders have a strong influence on the organisation’s members’ perception and behaviour through values, views, and assumptions and spirituality of the leader is the one of the organization's culture attributes influencing variables. Knowing the attributes of an organization's culture, shaping business considerations, employees can reveal patterns of behavior. Therefore in an organisation requires a leader who not only has leadership skills, knowledge, and competence, but also demonstrates spirituality and leads the organisation towards a spirituality-based culture. The dissertation analyzes the expression of spiritual leadership in the culture of Lithuanian medium-sized businesses. The disertation raises the following research problem: what business culture is evoked by spiritual leadership. The expression of spiritual leadership in an organisational culture is taken as the object of the empirical research outlined herein, describing it in the organisational culture of medium-sized businesses, with particular focus on the Lithuanian context. Based on the findings of the theoretical part, a research methodology was prepared and the following three empirical studies were carried out: the expression of spiritual intelligence properties, the evaluation of the... [to full text]

The scope and place of modern-day changes pose new challenges for the management of people as organisational resources, requiring particular focus on effective leadership. A structural theoretical approach shows that leaders have a strong influence on the organisation’s members’ perception and behaviour through values, views, and assumptions and spirituality of the leader is the one of the organization's culture attributes influencing variables. Knowing the attributes of an organization's culture, shaping business considerations, employees can reveal patterns of behavior. Therefore in an organisation requires a leader who not only has leadership skills, knowledge, and competence, but also demonstrates spirituality and leads the organisation towards a spirituality-based culture. The dissertation analyzes the expression of spiritual leadership in the culture of Lithuanian medium-sized businesses. The disertation raises the following research problem: what business culture is evoked by spiritual leadership. The expression of spiritual leadership in an organisational culture is taken as the object of the empirical research outlined herein, describing it in the organisational culture of medium-sized businesses, with particular focus on the Lithuanian context. Based on the findings of the theoretical part, a research methodology was prepared and the following three empirical studies were carried out: the expression of spiritual intelligence properties, the evaluation of the... [to full text] / Dabartinio laikmečio pokyčių mastai ir tempai kelia naujus iššūkius žmonių, kaip organizacijos išteklių, valdymui, ypatingą dėmesį skiriant efektyviai lyderystei. Pasitelkiant struktūrinę teorinę prieigą nustatyta, kad lyderiai daro didelę įtaką organizacijos individų suvokimui ir elgesiui per vertybes, požiūrius ir prielaidas ir, kad lyderio dvasingumas yra vienas iš organizacijos kultūros bruožus lemiančių kintamųjų. Todėl žmonių dvasiniams ištekliams efektyviai reikštis organizacijoje reikalingas lyderis, turintis ne tik vadovavimui reikalingų įgūdžių, žinių ir kompetencijos, bet ir dvasingumo, vedantis organizaciją į dvasingumu paremtą kultūrą. Disertacijoje nagrinėjama dvasinės lyderystės raiška Lietuvos vidutino dydžio verlo organizacijų kultūroje. Darbe keliamas probleminis klausimas: kaip pasireiškia dvasinė lyderystė verslo organizacijų kultūroje. Dvasinės lyderystės raiška orgnizacijos kultūroje darbe pateikiama empirinio tyrimo objektu, aprašant ją vidutinio dydžio verslo organizacijų kultūroje, fokusuojantis į Lietuvos kontekstą. Remiantis teorinės dalies išvadomis, paruošta tyrimo metodologija ir atlikti trys empiriniai tyrimai: dvasinio intelekto ypatybių raiškos vidutinio dydžio verslo organizacijose, minėto segmento verslo organizacijų aukščiausio lygio vadovų dvasingumo įvertinimo ir dvasingumu paremtos organizacijos kultūros požymių tyrimai. Empiriniam tyrimui darbe pasirinktas mišrus tyrimo dizainas – kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodų derinimas... [toliau žr. visą tekstą]

With advances of modern technologies our post- modern society increasingle has to deal with lack of aesthetics and culture. The analysis of spirituality phenomennon enables us that, above all. spirituality is very significant because it has to do with the human essence and his divine origine. Secondly, spirituality os of grate importance from the pedagogical point of view when we wish to develop an all- rounded personality. Spirituality involves everything asociated with human vitality, his povers, energy, strength and will the system of spiritual values is comprised of main values such as kindness, beauty, the truth, as well as harmony between the mind and feelings, faith, freedom, transcendental alation, responsibility, decency, concience, duty, peace of mind, kindness, friendliness, love of God and one's neighbour, spirituality activities and prayers. The development of personality by means of sacred art is one of effective ways to encourage the development of spiritual values. Gregorian chorals, as the most spiritual way of singing distinguishes itself by its singing peculiarity such as peace, beauty, perfect expression of the word , simplicity, meaning fullness and sacredness. These features stimulate spiritual development. How actively the spiritual value system works depends on the experience of choral singing, the environment, theoretical knowledge and understanding of its designation. The subject of the study is the spiritual value system of youngsters. Two studies... [to full text]