Laimė sociologijoje dar nėra labai plačiai plėtojama ar įterpiama moksliniuose tyrimuose. Tačiau laimės samprata pasireiškia daugelyje aspektų ir neturi vienareikšmio apibrėžimo. O kiekviena mokslinė sritis pateikia savas sampratas. Taip pat aktualus lieka visuomenėje ir socialinis konstravimas, kuris parodo, kad laimės samprata taip pat yra socialiai konstruojama. Todėl iškeltas probleminis klausimas: Kaip konstruojama laimės samprata Lietuvos žiniasklaidoje? Tikslas: Išanalizuoti laimės sampratos konstravimą Lietuvos žiniasklaidoje. Pasiekiant tikslą, atskleidžiama sociologinė laimės samprata ir jos komponentai, apibūdinamas lietuvių laimingumas/nelaimingumas, apibūdinama konstruktyvistinė laimės samprata, analizuojama ir atskleidžiama Lietuvos žiniasklaidoje konstruojama laimės samprata. Taikyta mokslinės literatūros ir antrinių duomenų analizė, žiniasklaidos kiekybinė ir kokybinė turinio analizė. Tyrimo rezultatai: Laimės samprata Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje yra konstruojama pateikiant gyvenimo istorijas, aprašant patarimus kaip siekti laimės, naudojant duomenis ir jas interpretuojant, pateiktus kitų šaltinių ar mokslinių tyrimų. Pateikiami laimės komponentai, kurie yra įvairūs, jų yra daug ir jie gali būti kintami. Kadangi tai, kas tinka vieniems yra nurodoma, bet tai nėra tinkama visiems. Kiekvienas individas taip pat turi savo laimės komponentus ar tikslus kaip jos siekti. Todėl laimė nors ir yra socialiai konstruojamas procesas, bet ji priklauso nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Happiness in sociology hasn’t been developed or integrated in academic researches. However, a concept of happiness is reflected in several aspects and can’t be defined unambiguously. Each academic branch introduces its concepts. Moreover, social constructing stays relevant as well as it shows that a concept of happiness could be socially constructed, too. Problematic question: Happiness concept construction in Lithuanian media. Aim: to analyze happiness concept construction in Lithuanian media. In order to achieve the aim, a sociological concept of happiness is been revealed together with its components, also feeling being happy/unhappy in Lithuanians, a constructive happiness concept have been defined, a concept of happiness, constructed in Lithuanian media has been analyzed and revealed. Methods: analysis of academic and secondary data source, media quantitative and qualitative content analysis. Results: the concept of happiness in Lithuanian Internet media is constructed by introducing life stories, explaining how to gain happiness, using and interpreting data from other sources and academic researches. The presented components of happiness differ, change and their number is rather high, as ones, presented as suitable for one group, do not suit for everybody. Each person has his/her own happiness components and ways to achieve it, so despite the fact, happiness is a socially constructed process, it depends on goals and their implementation, demands and freedom of choice... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti vyresnio amžiaus žmonių subjektyvią sveikatą, dvasingumą, laimingumą bei socialinį aktyvumą ir nustatyti subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas su dvasingumu, laimingumu, socialiniu aktyvumu. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenėms, ypač Vakarų Europoje, vis aktualesne tema tampa vyresnio amžiaus žmonių aktyvus ir sveikas gyvenimas. Tobulėjant medicinai ir augant medikamentinių priemonių pasirinkimui ieškoma alternatyvių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą palaikančių ir stiprinančių būdų. Žinoma, tarp pastarųjų ne išimtis, o gal net vienas iš svarbiausių yra ir paties žmogaus elgesys skatinantis sveikatą. Tyrime dalyvavo 173 (102 moterys ir 71 vyras) Šilutės miesto ir rajono gyventojai nuo 59 iki 85 metų amžiaus. Subjektyviai vertinama sveikata matuota sudaryta keturių klausimų skale paimta iš A. Goštauto (1999 m.) mokomosios medžiagos sveikatos psichologijos kursui. Dvasingumas tirtas trumpa plataus profilio religingumo/dvasingumo matavimo skale sudaryta 1999 metais bendradarbiaujant Fetzer istitutui su Nacionaliniu senėjimo instituto darbo grupe. Respondentų laimingumas apskaičiuotas Subjektyvaus laimingumo skale, sukurta S. Lyubomirsky 1999 m. Socialinis aktyvumas matuotas naudojant modifikuotus klausimus sudarytus 2008 m. doc. dr. Loretos Gustainienės ir Vilijos Banevičienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai vertinamai sveikatai įtakos turi amžius, išsilavinimas, darbinė veikla ir gyvenamoji vieta. Dvasingumas... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study is assess subjective health, spirituality, happiness, social activity and estimate subjective valued health relations with spirituality, happiness and social activity between older people. At the last time when the life expectancy is rising and the societies are aging constantly especially in western Europe, one of the more relevant topic becomes active and healthy life of elderly‘s. Here helps advance of medicine and growing choise of medical devices. Furthermore there are looking for alternative choices for older people in health – supporting and enhancing ways. And of course the own human behavior is not an exception as it can promote the health too. The study included 173 (102 women and 71 men) residents of Šilute town and district whose age was from 59 to 85 years old. Subjectively assessed health measured by a scale consisting of four questions taken from A. Goštautas (1999) teaching materials health psychology course. Spirituality was studied in a short broad profile of religious/ spirituality dimension scale formed in 1999 in collaboration with the Fetzer Institute and National Institute on Aging Worging Group. Happiness of the respondents estimated with subjective happiness scale developed by S. Lyubomirsky 1999. Social activity was measured using a modified version of the questions drawn up by doc. Dr. Loreta Gustainienė and Vilija Banevičienė in 2008. The results of the research showed that the subjectively valued health of the... [to full text]

Pozityvioji psichologija akcentuoja charakterio stiprybių ir laimingumo svarbą asmenybės gyvenimo kokybei, fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau netirtos galimos šių reiškinių sąsajos su priežastimis gyventi, kurios gali būti reikšmingos vykdant savižudybių prevenciją. Atsižvelgiant į paauglystės amžiaus problemiškumą, šio tyrimo tikslas – įvertinti vyresniųjų klasių mokinių charakterio stiprybių ir laimingumo ryšį su priežastimis gyventi. Tyrime dalyvavo 180 (109 merginos ir 71 vaikinas) IX – XII klasių Kėdainių rajono Akademijos vidurinės mokyklos mokinių. Charakterio stiprybės matuotos tam skirto Charakterio stiprybių ir dorybių klausimyno trumpuoju variantu, sukurtu C. Peterson ir M. E. P. Seligman 2003 metais. Respondentų laimingumas apskaičiuotas Subjektyvaus laimingumo skale, sukurta S. Lyubomirsky 1999 m. Vyresniųjų klasių mokinių priežastys gyventi tirtos Priežasčių gyventi klausimynu, skirtu paaugliams, kurį sukūrė A. Osman 1998 metais. Tyrimo rezultatai parodė, kad charakterio stiprybės statistiškai patikimai skiriasi lyties atžvilgiu. Išskirta po tris labiausiai išreikštas charakterio stiprybes – merginų grupėje: humoras ir žaismingumas, mylėjimas ir buvimas mylima/meilės priėmimas bei dvasingumas/tikėjimas; vaikinų: mylėjimas ir buvimas mylimu/meilės priėmimas, dvasingumas/tikėjimas ir pomėgis mokytis. Taip pat rasti skirtumai tarp vaikinams ir merginoms reikšmingų priežasčių gyventi išreikštumo. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų... [toliau žr. visą tekstą] / Positive psychology of character strengths highlights the importance of personal happiness and quality of life, physical and mental health, but these effects have not been studied in a link with the reasons for living, which may be of interest in the suicide prevention. Evaluating the problemic side of adolescence the purpose of the study is to assess high school students' character strengths and happiness relationship with reasons for living. The study included 180 pupils (109 girls and 71 boy) of IX - XII grades from Kėdainiai District the Akademija Secondary school. The strengths of character were measured by the short version of the questionnaire, developed by C. Peterson and M. E. P. Seligman in 2003. The happiness of respondents were measured by Subjective happiness scale, the author - S. Lyubomirsky 1999. The reasons for living of the older pupils were investigated by the questionnaire created by A. Osman in 1998 and called The reasons for living questionnaire. The results showed statistical difference between the strength of character and gender. Excluded three most pronounced character strengths - in girls group: the humour and playfulness, loving and allowing oneself to be loved, spirituality/faith; in boys group: loving and allowing oneself to be loved, spirituality/faith and love of learning. Results also showed differences in the expression of the significant reasons for living between boys and girls. There were no statistically significant differences found in... [to full text]