Visuomenė yra nuolatinių pokyčių procese. Keičiasi įvairūs gyvenimo aspektai, o tarp jų delinkvencija ir švietimas. Šios dvi sritys yra tampriai susiję. Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje. Mokykla yra institucija, kuri nustato savas taisykles, kurių privalu laikytis. Pastarųjų taisyklių pažeidimas yra delinkventinis aktas, o jį padaręs asmuo - delinkventas. XX a. septintajame dešimtmetyje gimė nauja kritinė kriminologijos mokykla, kuri akcentavo ne elgesį, bet kriminalinius apibrėžimus bei jų kilmę, taikymą. Vienas ryškiausių kritinės kriminologijos atstovų R. Quinney išvystė socialinės nusikaltimų tikrovės teoriją, kurioje kompleksiškai tiriama deviacija naujosios perspektyvos rėmuose. Ši teorija ypač tinka delinkvencijos mokykloje tyrimams, kadangi akcentuoja galia, taisykles, kurios glaudžiai siejasi su mokyklos vidaus taisyklėmis, o kartu ir su delinkvencija bei delinkventais mokyklose. Visgi, mokykla nėra statiška, ji nuolat kinta. Per pora pastarųjų dešimtmečių pastebima, jog Lietuvos švietimo sistema yra keičiama į kvazi rinką, kurios atsiradimą paskatino naujosios viešosios vadybos principų diegimas – konkurencija, orientacija į rezultatą ir kitus. Visa tai pakeitė mokyklos veiklą, o tame tarpe ir vidaus taisyklių praktikas. Empirinis tyrimas atskleidė, jog nors mokykloje yra kuriamos naujos taisyklės, tačiau procesas yra labai formalus, o naujasis mokyklos modelis lemia tai, jog taisyklės nėra taikomos, elgesio modeliai nevystomi. Taigi, galima teigti... [toliau žr. visą tekstą] / The society is continuously changing. Different aspects of life change, including delinquency and education. These two fields are closely related. Children spend most of their time at schools. Schools are specific institutions that establish their own rules, which must be followed. Breach of these rules is considered to be a delinquent act and the person who breaches these rules is considered to be a delinquent. In the 7th decade of the 20th century, a new critical criminology school was developed, stressing not the behavior itself but criminal definitions and their origins, application. One of the most prominent representatives of critical criminology - R. Quinney - developed the theory of social reality of crime; in this theory, he complexly studied deviation in the frames of the new perspective. This theory is extremely applicable for researching delinquency at schools, since it emphasises power, rules, closely related to the internal rules of schools and delinquency bei delinquents in schools. However, a school is not a static institution, it is going through constant changes. During the past few decades, Lithuanian education system has undergone specific changes too and is being transformed into a quasi – market. These changes were stimulated by the installation of the new public market principles – competition, orientation to the results, etc. All these factors have changed the schools work too, including the internal rules. Empirical study revealed that even though new... [to full text]

Laimė sociologijoje dar nėra labai plačiai plėtojama ar įterpiama moksliniuose tyrimuose. Tačiau laimės samprata pasireiškia daugelyje aspektų ir neturi vienareikšmio apibrėžimo. O kiekviena mokslinė sritis pateikia savas sampratas. Taip pat aktualus lieka visuomenėje ir socialinis konstravimas, kuris parodo, kad laimės samprata taip pat yra socialiai konstruojama. Todėl iškeltas probleminis klausimas: Kaip konstruojama laimės samprata Lietuvos žiniasklaidoje? Tikslas: Išanalizuoti laimės sampratos konstravimą Lietuvos žiniasklaidoje. Pasiekiant tikslą, atskleidžiama sociologinė laimės samprata ir jos komponentai, apibūdinamas lietuvių laimingumas/nelaimingumas, apibūdinama konstruktyvistinė laimės samprata, analizuojama ir atskleidžiama Lietuvos žiniasklaidoje konstruojama laimės samprata. Taikyta mokslinės literatūros ir antrinių duomenų analizė, žiniasklaidos kiekybinė ir kokybinė turinio analizė. Tyrimo rezultatai: Laimės samprata Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje yra konstruojama pateikiant gyvenimo istorijas, aprašant patarimus kaip siekti laimės, naudojant duomenis ir jas interpretuojant, pateiktus kitų šaltinių ar mokslinių tyrimų. Pateikiami laimės komponentai, kurie yra įvairūs, jų yra daug ir jie gali būti kintami. Kadangi tai, kas tinka vieniems yra nurodoma, bet tai nėra tinkama visiems. Kiekvienas individas taip pat turi savo laimės komponentus ar tikslus kaip jos siekti. Todėl laimė nors ir yra socialiai konstruojamas procesas, bet ji priklauso nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Happiness in sociology hasn’t been developed or integrated in academic researches. However, a concept of happiness is reflected in several aspects and can’t be defined unambiguously. Each academic branch introduces its concepts. Moreover, social constructing stays relevant as well as it shows that a concept of happiness could be socially constructed, too. Problematic question: Happiness concept construction in Lithuanian media. Aim: to analyze happiness concept construction in Lithuanian media. In order to achieve the aim, a sociological concept of happiness is been revealed together with its components, also feeling being happy/unhappy in Lithuanians, a constructive happiness concept have been defined, a concept of happiness, constructed in Lithuanian media has been analyzed and revealed. Methods: analysis of academic and secondary data source, media quantitative and qualitative content analysis. Results: the concept of happiness in Lithuanian Internet media is constructed by introducing life stories, explaining how to gain happiness, using and interpreting data from other sources and academic researches. The presented components of happiness differ, change and their number is rather high, as ones, presented as suitable for one group, do not suit for everybody. Each person has his/her own happiness components and ways to achieve it, so despite the fact, happiness is a socially constructed process, it depends on goals and their implementation, demands and freedom of choice... [to full text]

Globalizacijos ir sparčios kaitos laikais Lietuvos šeima išgyvena daug pokyčių, kalbama apie jos krizę ir destabilizaciją. Kadangi žiniasklaida yra tapusi svarbiu socializacijos faktoriumi, tai jos vaidmuo platinant suvokimą apie šeimą ir konstruojant šeimos bei partnerystės reikšmes atlieka lemiamą vaidmenį kuriant socialinius simbolius bei reikšmes. Šiame darbe siekta atskleisti spaudos perduodamuose pranešimuose konstruojamus šeimos modelius ir lyčių vaidmenis šeimoje. Teorinėje darbo dalyje taikant literatūros šaltinių analizę aptarta, kokia yra žiniasklaidos ir socialinio pasaulio sąveika, kokią įtaką žiniasklaida turi socialinės tikrovės konstravime. Įvardinta šeimos, jos formų samprata, pristatytos pagrindinės jai kylančias grėsmės. Darbe naudojamos socialinio konstruktyvizmo ir darbotvarkės nustatymo (agenda-setting) teorijos, nes jos siejasi tarpusavyje. Abi pabrėžia objektyvios tikrovės svarbą ir tai, kad tam tikrų problemų struktūravimas ne visada atspindi tikrovę. Kadangi žiniasklaida yra vienas svarbiausių šeimos modelių konstravimo įrankių, tai buvo atlikta dviejų Lietuvos dienraščių – „Lietuvos rytas“, „Vakaro žinios“ ir vieno regioninio laikraščio „Tauragės kurjeris“ publikacijų šeimos tema turinio analizė. Tyrimui buvo atrinkti 2007 m. liepos-gruodžio mėn. nacionaliniuose dienraščiuose publikuoti 918 straipsnių ir 150 straipsnių, publikuotų „Tauragės kurjeryje“ visais 2007 metų mėnesiais. Atlikus tyrimą išryškėja, kad vyro ir moters santuoka grįsta šeima... [toliau žr. visą tekstą] / During the globalization and rapid alternation times, Lithuanian family experiences a lot of changes, there is discussed its crisis and destabilization. Due to the fact that the mass media has become a very significant factor of socialization, its role while spreading the comprehension concerning a family as well as constructing the meanings of a family or partnership, are crucial while designing social symbols and meanings. In the following work there has been sought to reveal the constructed model of a family and roles of genders in a family that are communicated in the press publications. In the theoretic part, while applying the analysis of the literature resources there has been discussed what the interaction of the mass media and social world is as well as what the impact of the mass media on the construction of the social reality is. There is enumerated the concept of a family and its forms and there are introduced basic threats that arise to it. In the paper there applied the theories of social constructivism and agenda-setting, because they are interconnected. Both theories define the significance of the objective reality and the fact that the structuring of the certain issues in the mass media does not always reveal the reality. Whereas the mass media is one of the most important tools fro the formation of family models, there has been carried out the contents analysis of the publications under the family issue in two Lithuanian daily newspapers – ‘Lietuvos rytas’... [to full text]

Teorinė mokytojo kaip klasės vadovo veiklos įtaka mokinių savęs vertinimui analizė parodė, kad mokytojas įvairiuose moksliniuose šaltiniuose traktuojamas kaip kvalifikuotas ugdymo veikėjas, dėstomo(jo) dalyko ir mokinio psichologijos, edukologijos, vadybos žinovas, koordinuojantis klasės ugdomąjį procesą per įvairias pedagoginės veiklos sritis. Tačiau, ar mokytojo veikla, kaip klasės vadovo yra veiksminga ugdytiniams, priklauso nuo paties pedagogo kompetencijų, ypač bendraujant, giliau pažįstant mokinius, suprantant, kuriant įvairias sąveikos situacijas. Mokytojas ugdytinius turi taip pažinoti, įžvelgti jų elgesį, asmenybę, pastebėjęs neadekvatų mokinių savęs vertinimą, jį koreguoti. O juk savęs vertinimas yra vienas iš svarbiausių asmenybės vidinių darinių, kuris palieka neišdildomus pėdsakus visuose žmogaus poelgiuose ir veiksmuose nuo ankstyvosios vaikystės iki gilios senatvės. Apibendrinus mokinių savęs vertinimo problemą mokslinėje literatūroje, galime daryti prielaidas, kad: šiuolaikinėje edukologinėje, sociologinėje, psichologinėje literatūroje, individo savęs vertinimas – daugelio mokslininkų tyrimo objektas; individo savęs vertinimas traktuojamas, kaip sudėtingas darinys, jis neatskiriamas nuo aplinkinių; svarbu siekti adekvataus savęs vertinimo. Mokytojo kaip klasės vadovo veiklos įtaka stiprinant pradinių klasių mokinių savęs vertinimą. Teoriškai ir empiriškai pagrįsti ryšį tarp pradinių klasių mokinių savęs vertinimo ir mokytojo kaip klasės vadovo veiklos. Iškelta... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of teacher’s as a class tutor work influence for pupils self evaluation displayed that, tutor in a various scientific sources is interpreted as skilled worker of education, expert of management, lectured subject and pupil’s psychology, education, who coordinates educational process of class through various fields of pedagogical activities. However, whether teacher’s work as class tutor is effective to personnel, depends on educator competence, especially when communicating and trying to profound and understand them deeper, creating various situations of interaction. Teacher has to know the personnel very well, to perceive their behaviour, personality and to correct an observed inadequate pupils self evaluation. It is the truth that self evaluation is one of the most significant inner personality derivatives, which leaves indelible trace in all human deeds and actions from early childhood till venerable age. In generalising pupil’s self evaluation problem in academic literature, it could be presumed that: in modern literature of education, sociology, psychology, self evaluation of individuals is the research object of the majority scientist; self evaluation of individual is interpreted as complicated derivative, which is inseperable from surrounding people; it is important to seek adequate self evaluation. Teacher’s as a tutor of the class work influence in fortifying self evaluation of primary school pupils. Revalating hypothesis: it is probable that... [to full text]

Takeshima/Dokdo issue is an ongoing territorial dispute between Japan and South Korea. Dispute is being constantly renewed, resulting in clashes in political arena. This issue is represented in various aspects, such as historical, economical or political one. Nevertheless, social construct of Zainichi Koreans are often excluded from the discourse of this issue, though their ambiguous situation may be directly affected by the course of Takeshima/Dokdo issue. Therefore, the hypothesis was raised - in Japan Zainichi Koreans undergo discrimination, which is intensifying according to the course of Takeshima/Dokdo issue. In order to verify the hypothesis, in-depth interviews with Zainichi Koreans were conducted. Nevertheless, mainly because of unreliability of research subjects, no instances of different treatment with Zainichi Koreans were witnessed. / Takešimos/Dokdo salų konfliktas yra vis dar besitęsiantis ir periodiškai atsinaujinantis teritorinis ginčas tarp Japonijos ir Pietų Korėjos. Konfliktas aptariamas ir analizuojamas įvairiuose kontekstuose, tokiuose kaip istorinis, ekonominis ar politinis. Tačiau dabartinė mokslinė bazė stokoja platesnio šio teritorinio ginčo vertinimo, dažnai užmirštant įtraukti socialinio konstrukto, Zainiči korėjiečių, faktorių. Dėl to šiame darbe bandoma patikrinti iškeltą hipotezę, jog Zainiči korėjiečių Japonijoje diskriminacijos lygis priklauso nuo Takešimos/Dokdo salų konflikto eigos. Hipotezei patikrinti buvo atliktas tyrimas, giluminis interviu pagrindu, apklausiant Zainiči korėjiečius. Dėl įvairių priežasčių, tokių kaip tyrimo lauko nepatikimumas, hipotezė nepasitvirtino, neaptikus jokių užuominų apie skirtingą elgesį su Zainiči korėjiečiais ne tik teritorinio ginčo, bet ir bendrame kontekste.

Izraelio–palestiniečių konfliktas, būdamas vienas kruviniausių ir sunkiausiai išsprendžiamų konfliktų pasaulyje, nepraranda savo aktualumo ir tarptautinės bendruomenės pastangų surasti sprendimą, kuris padėtų įgyvendinti taiką tarp minėtų tautų. Šio konflikto eiga dar kartą atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre 2007-aisiais, kai po septynerių metų trukusios Izraelio ir palestiniečių santykių stagnacijos, atsinaujino pokalbiai dėl taikos. Šiame darbe, teigiant, kad dažnai analizuojant konfliktus apsiribojama mechanistiniais ir deterministiniais jų paaiškinimais, į konfliktą siekiama pažvelgti iš kitos pusės. Darbe tvirtinama, kad Izraelio–palestiniečių konflikto išsprendimas niekada nebuvo susijęs vien tik su svarstymais, ar Izraelis gali pasitraukti iš okupuotų teritorijų, nesumažindamas savo saugumo. Magistriniame akcentuojama Izraelio nacionalinio identiteto įtaka konflikto eskalacijai ir jo išsprendimui, darant prielaidą, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp šalies nacionalinio identiteto ir politinio elito priimamų užsienio politikos sprendimų. Darbe taip pat laikomasi nuostatos, kad nacionalinio identiteto įtakos šalies užsienio politikai ignoravimas yra viena pagrindinių nesugebėjimo suvokti konflikto sudėtingumo ir jo eskalacijos priežasčių. Pagrindinis magistrinio tikslas – nustačius kaip ir kokiais atvejais nacionalinis identitetas turi įtaką šalies užsienio politikos sprendimams, išanalizuoti Izraelio nacionalinio identiteto įtaką žydų–palestiniečių konflikto eigai... [toliau žr. visą tekstą] / Many conflicts in the 21st century are perceived as intractable: long-lasting, brutal, irreconcilable, of a zero-sum nature. One of these conflicts – over a century long Israeli-Palestinian conflict. This conflict is a struggle between two nations claiming their rights to the same territory which they both consider to be their homeland. This struggle is usually perceived as a zero-sum conflict over the territory but one of the main propositions of this research is that the Israeli-Palestinian conflict for many years was perceived as a zero-sum struggle over national identity as well. For over four decades many Jews and Palestinians believed that one nation can implement its national aspirations only at the expense of the other nation. This belief was the principal impediment for the conflict to break-through. This mutual belief also resulted in neglecting any possibility to recognize the other nation’s legitimacy and therefore – permanent confrontation and conflict escalation. This paper seeks to take a different approach to the analysis of conflict. One fundamental statement of this research is that many academics limit their analysis of Israeli-Palestinian struggle to mechanistic and deterministic explanations this way failing to explain some crucial factors having tremendous impact on the course of the conflict. This research paper emphasizes the role of national identity in conflict resolution and claims that the condition for peace between these two nations was never... [to full text]

The question raised in this dissertation is: how is foreign policy explained by analyzing the use of historical analogies by decision-makers in their public statements? The purpose of this study is to develop an analytical framework that will help one to analyze the role of historical analogies in foreign policy. This dissertation challenges conventional approaches to historical analogies. It claims that conventional approaches unduly restrict the role that historical analogies play in foreign policy because of the way they perceive variety of practices in which historical analogies are used, as well as their premises about history and language analysis. This dissertation argues against the arguments of conventional instrumental, cognitive and integrated approaches and claims that the scope of constitutive approach needs to be extended. An alternative conceptualization of historical analogies is built on premises of rule-oriented constructivism, speech act theory and dialogical analysis method. In order to demonstrate the significance of the alternative approach to historical analogies the model is applied to an illustrative analysis of the Cold War historical analogy used by the U.S. and Russia’s officials in 2007–2008. The question whether a chance of a (new) Cold War between the U.S. and Russia was possible at that time is answered by showing what kind of rules policy-makers had constituted by using the Cold War historical analogy. / Disertacijoje keliamas klausimas, kaip galima paaiškinti valstybės užsienio politiką analizuojant užsienio politikos veikėjų viešuose pasisakymuose naudojamas istorines analogijas ir su jomis susijusį užsienio politikos procesą? Tyrimo tikslas – sukonstruoti modelį, kuris leistų paaiškinti istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Teigiama, kad konvenciniai požiūriai į istorines analogijas, dėl savo prielaidų apie istorinių analogijų naudojimo praktikas, istorijos ir kalbos analizę, pernelyg siaurai aiškina istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Disertacijoje oponuojama instrumentiniam, kognityviam ir integruotam požiūriams į istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje ir teigiama, kad reikėtų išplėtoti konstitutyviojo požiūrio aiškinimą. Tyrime formuluojamas konvenciniams požiūriams alternatyvus istorinių analogijų analizės modelis, apimantis taisyklių konstruktyvizmo ir kalbėjimo akto teorijos prielaidas bei dialoginės analizės metodą. Siekiant atskleisti, kaip remiantis modeliu gali būti analizuojamos istorinės analogijos, jis pritaikomas atvejo analizei – 2007–2008 m. JAV ir Rusijos politikų naudotos Šaltojo karo istorinės analogijos tyrimui. Remiantis istorinių analogijų analizės modeliu tuo metu JAV ir Rusijos santykių tyrimuose dažnai keltą klausimą, ar egzistuoja (naujas) šaltasis karas tarp JAV ir Rusijos, bandoma atsakyti tiriant, kaip pasiremdami Šaltojo karo istorine analogija JAV ir Rusijos užsienio politikos veikėjai apibrėžė dvišalius... [toliau žr. visą tekstą]

Mokslinis realizmas yra filosofinis požiūris tvirtinantis, kad mokslo teorijos teigia tiesą apie pasaulį. Šis požiūris nebūtų filosofiškai įdomus, jei jo nesiektų paneigti įvairūs filosofiniai, istoriniai ir sociologiniai kontrargumentai. Šiame darbe analizuojami Paulo Feyerabendo, Arthuro Fine‘o, Thomo S. Kuhno, Larry Laudano, Baso van Fraasseno bei socialinio konstruktyvizmo prieš mokslinį realizmą nukreipti argumentai. Vertinama, kaip šie argumentai atsilaiko prieš naujausius argumentus mokslinio realizmo naudai, pateiktus Philipo Kitcherio, Jarretto Leplino, Ilkka Niiniluoto, Stathiso Psillos ir kitų mokslinių realistų darbuose. Darbe teigiama, kad mokslinis realizmas yra nuoseklus, savo teiginius gerai pagrindžiantis, geriausiai mokslo sėkmę paaiškinantis mokslo teorijų aiškinimas ir todėl laikytinas teisingu teorinis požiūris. Mokslinis realizmas yra nuoseklus teorinis požiūris, kadangi pagrįsdamas dvi prielaidas, kad egzistuoja nuo mąstymo nepriklausomas ir tam tikrą struktūrą turintis pasaulis (ontologinė prielaida) bei kad mokslas yra pajėgus šį pasaulį pažinti (episteminė prielaida), daro išvadą apie mokslo teorijų semantiką, jog teorijos parodo, koks yra pasaulis. Mokslinis realizmas gerai pagrindžia savo teiginius ir prieš jį nukreipti argumentai nepajėgia jo paneigti. Savąjį episteminį optimizmą mokslinis realizmas pagrindžia neigdamas galimybę nubrėžti griežtą ribą tarp stebimų ir negalimų stebėti esinių ir reiškinių bei tvirtindamas abdukcijos (geriausio... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific realism is a philosophical approach that claims the literal truth of scientific theories. This approach would not be philosophically interesting if there were not ample philosophical, historical and sociological arguments that would argue against it. In this thesis we evaluate the arguments of Paul Feyerabend, Arthur Fine, Thomas S. Kuhn, Larry Laudan and Bas van Fraassen as well as the challenge of social constructivists. All the counterarguments are weighed against the most up-to-date arguments for scientific realism – notably, Philip Kitcher, Jarrett Leplin, Ilkka Niiniluoto, Stathis Psillos and others. We claim that scientific realism is a consistent and soundly substantiated account of scientific theories which best explains the empirical success of scientific theories and which, therefore, is justly believed to be a truthful theoretical attitude. Scientific realism is a consistent theoretical attitude because it starts from the two premises that there is a mind independent world of a particular structure (an ontological premise) and that science is able to know this world (an epistemic premise) and concludes with a semantic thesis that scientific theories represent what the world is like. Scientific realism is a sound and well substantiated theoretical attitude because the arguments against it do not succeed to refute it. It grounds its epistemic optimism in the denial to draw a rigid line between the observable and unobservable aspects of the world and in... [to full text]

Darbo tema – mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas ir vertinimas. Darbe nagrinėjama šiuolaikinio ugdymo proceso samprata, mokėjimo mokytis kompetencijos samprata ir struktūra, apžvelgiami mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankiai. Darbo tikslas – išnagrinėti mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ir vertinimą pedagogų ir mokinių požiūriu. Uždaviniai: 1. Pateikti šiuolaikinio ugdymo proceso sampratą. 2. Atskleisti mokėjimo mokytis kompetencijos apibrėžimą ir struktūrą. 3. Apžvelgti mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankius. 4. Ištirti mokinių ir mokytojų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ir vertinimą. Tyrimo metodai. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas Empiriniai: pusiau struktūruotas interviu. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo Vilniaus X gimnazijos 7 mokytojos ir 12 mokinių 5 – 6 ir 9 – 12kl. Tiriamieji pasirinkti atsižvelgiant į jų sutikimą dalyvauti tyrime. Empiriniai tyrimo rezultatai. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad mokėjimo mokytis kompetenciją mokytojai apibrėžia vienpusiškai kaip informacijos radimą, atrinkimą bei pritaikymą. Nors mokytojai mokėjimo mokytis kompetenciją ugdo ir vertina įvairiais metodais, praktinėmis užduotimis, tačiau iš tyrimo rezultatų matyti, kad dar neįsitvirtina mokėjimo mokytis kompetencija ir mokytojai dažnu atveju linkę dominuoti pamokoje. Mokėjimo mokytis kompetencijos prasmę informantės suvokia per mokymosi visą gyvenimą koncepciją bei asmenybės ugdymą. Mokiniai kelia... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific thesis – learning to learn competence development and assessment. In this work analyze modern educational process, learning to learn competence conception and structure, gives an overview of learning to learn competence assessment tools. The aim of this work – analyze learning to learn competence development and assessment of teachers and student point of view. Tasks: 1. Submit a modern concept of the educational process. 2. Reveal learning to learn competence definition and structure. 3. Overview of learning ti learn competence assessment tools. 4. Investigate the students and teachers attitudes to learning to learn competence development and assessment. Research methods: Theoretical methods: scientific literature analysis, generalization Empirical methods: semi – structured interview. Participants. In the research participated seven teachers and twelve students 5-6 and 9 – 12 classes from Vilnius X gymnasium. Participants selected according to their agreements to participate in the research. Empirical reserch results. Research results revealed that learning to learn competence teachers as defined by one-sided information discovery, selection and adaptation. Although teachers the learning to learn competence and develop and assess of various methods, practical tasks, but research shows that it is not popular at school and teachers often dominate in the lesson. Informants understand the meaning of learning to learn competence through lifelong learning concept and... [to full text]