Disertacija skirta geriausio paaiškinimo išvedimo (GPI) analizei. Pirma, tyrimas eksplikuoja, kas yra GPI, ką žymi sąvoka aiškinamoji galia. Antra, tyrimas įvertina GPI pretenzijų į tiesą apginamumą – ar teisinga yra hipotezė, jeigu ji yra geriausias tam tikro reiškinio paaiškinimas. GPI skleidžiamas kaip materialaus samprotavimo forma, kuri priskiria teisingumą toms hipotezėms, kurios tarp savo varžovių pasižymi aukščiausiu aiškinamųjų veiksnių laipsniu: mažiausiai prieštarauja pripažintam žinojimui, unifikuoja svarbiausius reiškinius, yra giliausias paaiškinimas ir yra paprasčiausias paaiškinimas. Kritikuojamas tikimybinis požiūris į GPI. Išskiriami ir aprašomi keturi literatūroje randami GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai: patikimumo-koherentinis, evoliucinis, tikimybinis bei empirinis-istorinis. Teigiama, kad nors GPI padeda įvertinti paaiškinimų tikimybių pasiskirstymą ir yra plačiai paplitusi praktika, dėl prastos atrankos argumento, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo, pesimistinės indukcijos argumento ir argumento „atsarga gėdos nedaro“ žinomi GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai nėra pakankami – GPI išvadų teisingumas yra atsitiktinis. / The dissertation analyses inference to the best explanation (IBE). Firstly, the thesis explicates the concept of IBE, it analyzes what does the concept of explanatory power stands for. Secondly, the thesis evaluates the tenability of the truth aspirations of IBE, it analyzes to what extent a hypothesis can be claimed to be true, given that it is the best explanation for some phenomenon of interest. IBE is explicated as a form of material inference that ascribes truth to the hypothesis that has the highest degree of explanatory virtues among its competitors: is the most consistent with approved background knowledge, unifies the most the relevant phenomena, is the deepest explanation and is the most simple explanation. Probabilistic approaches to IBE are criticized. Four basic ways of justification of the truth-conduciveness of IBE that can be discerned in the literature are described: reliabilist-coherentist, evolutionary, probabilistic and empirical-historical. The thesis concludes that while IBE could facilitate the determination of probability distributions and is a wide psychological practice, due to the bad lot argument, possible incommensurability of explanatory virtues, pessimistic induction and better safe than sorry beliefs all the four ways of justification of IBE in terms of truth-conduciveness cannot be taken for granted which leaves IBE only accidentally valid.

The dissertation analyses inference to the best explanation (IBE). Firstly, the thesis explicates the concept of IBE, it analyzes what does the concept of explanatory power stands for. Secondly, the thesis evaluates the tenability of the truth aspirations of IBE, it analyzes to what extent a hypothesis can be claimed to be true, given that it is the best explanation for some phenomenon of interest. IBE is explicated as a form of material inference that ascribes truth to the hypothesis that has the highest degree of explanatory virtues among its competitors: is the most consistent with approved background knowledge, unifies the most the relevant phenomena, is the deepest explanation and is the most simple explanation. Probabilistic approaches to IBE are criticized. Four basic ways of justification of the truth-conduciveness of IBE that can be discerned in the literature are described: reliabilist-coherentist, evolutionary, probabilistic and empirical-historical. The thesis concludes that while IBE could facilitate the determination of probability distributions and is a wide psychological practice, due to the bad lot argument, possible incommensurability of explanatory virtues, pessimistic induction and better safe than sorry beliefs all the four ways of justification of IBE in terms of truth-conduciveness cannot be taken for granted which leaves IBE only accidentally valid. / Disertacija skirta geriausio paaiškinimo išvedimo (GPI) analizei. Pirma, tyrimas eksplikuoja, kas yra GPI, ką žymi sąvoka aiškinamoji galia. Antra, tyrimas įvertina GPI pretenzijų į tiesą apginamumą – ar teisinga yra hipotezė, jeigu ji yra geriausias tam tikro reiškinio paaiškinimas. GPI skleidžiamas kaip materialaus samprotavimo forma, kuri priskiria teisingumą toms hipotezėms, kurios tarp savo varžovių pasižymi aukščiausiu aiškinamųjų veiksnių laipsniu: mažiausiai prieštarauja pripažintam žinojimui, unifikuoja svarbiausius reiškinius, yra giliausias paaiškinimas ir yra paprasčiausias paaiškinimas. Kritikuojamas tikimybinis požiūris į GPI. Išskiriami ir aprašomi keturi literatūroje randami GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai: patikimumo-koherentinis, evoliucinis, tikimybinis bei empirinis-istorinis. Teigiama, kad nors GPI padeda įvertinti paaiškinimų tikimybių pasiskirstymą ir yra plačiai paplitusi praktika, dėl prastos atrankos argumento, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo, pesimistinės indukcijos argumento ir argumento „atsarga gėdos nedaro“ žinomi GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai nėra pakankami – GPI išvadų teisingumas yra atsitiktinis.

Mokslinis realizmas yra filosofinis požiūris tvirtinantis, kad mokslo teorijos teigia tiesą apie pasaulį. Šis požiūris nebūtų filosofiškai įdomus, jei jo nesiektų paneigti įvairūs filosofiniai, istoriniai ir sociologiniai kontrargumentai. Šiame darbe analizuojami Paulo Feyerabendo, Arthuro Fine‘o, Thomo S. Kuhno, Larry Laudano, Baso van Fraasseno bei socialinio konstruktyvizmo prieš mokslinį realizmą nukreipti argumentai. Vertinama, kaip šie argumentai atsilaiko prieš naujausius argumentus mokslinio realizmo naudai, pateiktus Philipo Kitcherio, Jarretto Leplino, Ilkka Niiniluoto, Stathiso Psillos ir kitų mokslinių realistų darbuose. Darbe teigiama, kad mokslinis realizmas yra nuoseklus, savo teiginius gerai pagrindžiantis, geriausiai mokslo sėkmę paaiškinantis mokslo teorijų aiškinimas ir todėl laikytinas teisingu teorinis požiūris. Mokslinis realizmas yra nuoseklus teorinis požiūris, kadangi pagrįsdamas dvi prielaidas, kad egzistuoja nuo mąstymo nepriklausomas ir tam tikrą struktūrą turintis pasaulis (ontologinė prielaida) bei kad mokslas yra pajėgus šį pasaulį pažinti (episteminė prielaida), daro išvadą apie mokslo teorijų semantiką, jog teorijos parodo, koks yra pasaulis. Mokslinis realizmas gerai pagrindžia savo teiginius ir prieš jį nukreipti argumentai nepajėgia jo paneigti. Savąjį episteminį optimizmą mokslinis realizmas pagrindžia neigdamas galimybę nubrėžti griežtą ribą tarp stebimų ir negalimų stebėti esinių ir reiškinių bei tvirtindamas abdukcijos (geriausio... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific realism is a philosophical approach that claims the literal truth of scientific theories. This approach would not be philosophically interesting if there were not ample philosophical, historical and sociological arguments that would argue against it. In this thesis we evaluate the arguments of Paul Feyerabend, Arthur Fine, Thomas S. Kuhn, Larry Laudan and Bas van Fraassen as well as the challenge of social constructivists. All the counterarguments are weighed against the most up-to-date arguments for scientific realism – notably, Philip Kitcher, Jarrett Leplin, Ilkka Niiniluoto, Stathis Psillos and others. We claim that scientific realism is a consistent and soundly substantiated account of scientific theories which best explains the empirical success of scientific theories and which, therefore, is justly believed to be a truthful theoretical attitude. Scientific realism is a consistent theoretical attitude because it starts from the two premises that there is a mind independent world of a particular structure (an ontological premise) and that science is able to know this world (an epistemic premise) and concludes with a semantic thesis that scientific theories represent what the world is like. Scientific realism is a sound and well substantiated theoretical attitude because the arguments against it do not succeed to refute it. It grounds its epistemic optimism in the denial to draw a rigid line between the observable and unobservable aspects of the world and in... [to full text]