Visuomenė yra nuolatinių pokyčių procese. Keičiasi įvairūs gyvenimo aspektai, o tarp jų delinkvencija ir švietimas. Šios dvi sritys yra tampriai susiję. Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje. Mokykla yra institucija, kuri nustato savas taisykles, kurių privalu laikytis. Pastarųjų taisyklių pažeidimas yra delinkventinis aktas, o jį padaręs asmuo - delinkventas. XX a. septintajame dešimtmetyje gimė nauja kritinė kriminologijos mokykla, kuri akcentavo ne elgesį, bet kriminalinius apibrėžimus bei jų kilmę, taikymą. Vienas ryškiausių kritinės kriminologijos atstovų R. Quinney išvystė socialinės nusikaltimų tikrovės teoriją, kurioje kompleksiškai tiriama deviacija naujosios perspektyvos rėmuose. Ši teorija ypač tinka delinkvencijos mokykloje tyrimams, kadangi akcentuoja galia, taisykles, kurios glaudžiai siejasi su mokyklos vidaus taisyklėmis, o kartu ir su delinkvencija bei delinkventais mokyklose. Visgi, mokykla nėra statiška, ji nuolat kinta. Per pora pastarųjų dešimtmečių pastebima, jog Lietuvos švietimo sistema yra keičiama į kvazi rinką, kurios atsiradimą paskatino naujosios viešosios vadybos principų diegimas – konkurencija, orientacija į rezultatą ir kitus. Visa tai pakeitė mokyklos veiklą, o tame tarpe ir vidaus taisyklių praktikas. Empirinis tyrimas atskleidė, jog nors mokykloje yra kuriamos naujos taisyklės, tačiau procesas yra labai formalus, o naujasis mokyklos modelis lemia tai, jog taisyklės nėra taikomos, elgesio modeliai nevystomi. Taigi, galima teigti... [toliau žr. visą tekstą] / The society is continuously changing. Different aspects of life change, including delinquency and education. These two fields are closely related. Children spend most of their time at schools. Schools are specific institutions that establish their own rules, which must be followed. Breach of these rules is considered to be a delinquent act and the person who breaches these rules is considered to be a delinquent. In the 7th decade of the 20th century, a new critical criminology school was developed, stressing not the behavior itself but criminal definitions and their origins, application. One of the most prominent representatives of critical criminology - R. Quinney - developed the theory of social reality of crime; in this theory, he complexly studied deviation in the frames of the new perspective. This theory is extremely applicable for researching delinquency at schools, since it emphasises power, rules, closely related to the internal rules of schools and delinquency bei delinquents in schools. However, a school is not a static institution, it is going through constant changes. During the past few decades, Lithuanian education system has undergone specific changes too and is being transformed into a quasi – market. These changes were stimulated by the installation of the new public market principles – competition, orientation to the results, etc. All these factors have changed the schools work too, including the internal rules. Empirical study revealed that even though new... [to full text]

Globalizacijos ir sparčios kaitos laikais Lietuvos šeima išgyvena daug pokyčių, kalbama apie jos krizę ir destabilizaciją. Kadangi žiniasklaida yra tapusi svarbiu socializacijos faktoriumi, tai jos vaidmuo platinant suvokimą apie šeimą ir konstruojant šeimos bei partnerystės reikšmes atlieka lemiamą vaidmenį kuriant socialinius simbolius bei reikšmes. Šiame darbe siekta atskleisti spaudos perduodamuose pranešimuose konstruojamus šeimos modelius ir lyčių vaidmenis šeimoje. Teorinėje darbo dalyje taikant literatūros šaltinių analizę aptarta, kokia yra žiniasklaidos ir socialinio pasaulio sąveika, kokią įtaką žiniasklaida turi socialinės tikrovės konstravime. Įvardinta šeimos, jos formų samprata, pristatytos pagrindinės jai kylančias grėsmės. Darbe naudojamos socialinio konstruktyvizmo ir darbotvarkės nustatymo (agenda-setting) teorijos, nes jos siejasi tarpusavyje. Abi pabrėžia objektyvios tikrovės svarbą ir tai, kad tam tikrų problemų struktūravimas ne visada atspindi tikrovę. Kadangi žiniasklaida yra vienas svarbiausių šeimos modelių konstravimo įrankių, tai buvo atlikta dviejų Lietuvos dienraščių – „Lietuvos rytas“, „Vakaro žinios“ ir vieno regioninio laikraščio „Tauragės kurjeris“ publikacijų šeimos tema turinio analizė. Tyrimui buvo atrinkti 2007 m. liepos-gruodžio mėn. nacionaliniuose dienraščiuose publikuoti 918 straipsnių ir 150 straipsnių, publikuotų „Tauragės kurjeryje“ visais 2007 metų mėnesiais. Atlikus tyrimą išryškėja, kad vyro ir moters santuoka grįsta šeima... [toliau žr. visą tekstą] / During the globalization and rapid alternation times, Lithuanian family experiences a lot of changes, there is discussed its crisis and destabilization. Due to the fact that the mass media has become a very significant factor of socialization, its role while spreading the comprehension concerning a family as well as constructing the meanings of a family or partnership, are crucial while designing social symbols and meanings. In the following work there has been sought to reveal the constructed model of a family and roles of genders in a family that are communicated in the press publications. In the theoretic part, while applying the analysis of the literature resources there has been discussed what the interaction of the mass media and social world is as well as what the impact of the mass media on the construction of the social reality is. There is enumerated the concept of a family and its forms and there are introduced basic threats that arise to it. In the paper there applied the theories of social constructivism and agenda-setting, because they are interconnected. Both theories define the significance of the objective reality and the fact that the structuring of the certain issues in the mass media does not always reveal the reality. Whereas the mass media is one of the most important tools fro the formation of family models, there has been carried out the contents analysis of the publications under the family issue in two Lithuanian daily newspapers – ‘Lietuvos rytas’... [to full text]

Teorinė mokytojo kaip klasės vadovo veiklos įtaka mokinių savęs vertinimui analizė parodė, kad mokytojas įvairiuose moksliniuose šaltiniuose traktuojamas kaip kvalifikuotas ugdymo veikėjas, dėstomo(jo) dalyko ir mokinio psichologijos, edukologijos, vadybos žinovas, koordinuojantis klasės ugdomąjį procesą per įvairias pedagoginės veiklos sritis. Tačiau, ar mokytojo veikla, kaip klasės vadovo yra veiksminga ugdytiniams, priklauso nuo paties pedagogo kompetencijų, ypač bendraujant, giliau pažįstant mokinius, suprantant, kuriant įvairias sąveikos situacijas. Mokytojas ugdytinius turi taip pažinoti, įžvelgti jų elgesį, asmenybę, pastebėjęs neadekvatų mokinių savęs vertinimą, jį koreguoti. O juk savęs vertinimas yra vienas iš svarbiausių asmenybės vidinių darinių, kuris palieka neišdildomus pėdsakus visuose žmogaus poelgiuose ir veiksmuose nuo ankstyvosios vaikystės iki gilios senatvės. Apibendrinus mokinių savęs vertinimo problemą mokslinėje literatūroje, galime daryti prielaidas, kad: šiuolaikinėje edukologinėje, sociologinėje, psichologinėje literatūroje, individo savęs vertinimas – daugelio mokslininkų tyrimo objektas; individo savęs vertinimas traktuojamas, kaip sudėtingas darinys, jis neatskiriamas nuo aplinkinių; svarbu siekti adekvataus savęs vertinimo. Mokytojo kaip klasės vadovo veiklos įtaka stiprinant pradinių klasių mokinių savęs vertinimą. Teoriškai ir empiriškai pagrįsti ryšį tarp pradinių klasių mokinių savęs vertinimo ir mokytojo kaip klasės vadovo veiklos. Iškelta... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of teacher’s as a class tutor work influence for pupils self evaluation displayed that, tutor in a various scientific sources is interpreted as skilled worker of education, expert of management, lectured subject and pupil’s psychology, education, who coordinates educational process of class through various fields of pedagogical activities. However, whether teacher’s work as class tutor is effective to personnel, depends on educator competence, especially when communicating and trying to profound and understand them deeper, creating various situations of interaction. Teacher has to know the personnel very well, to perceive their behaviour, personality and to correct an observed inadequate pupils self evaluation. It is the truth that self evaluation is one of the most significant inner personality derivatives, which leaves indelible trace in all human deeds and actions from early childhood till venerable age. In generalising pupil’s self evaluation problem in academic literature, it could be presumed that: in modern literature of education, sociology, psychology, self evaluation of individuals is the research object of the majority scientist; self evaluation of individual is interpreted as complicated derivative, which is inseperable from surrounding people; it is important to seek adequate self evaluation. Teacher’s as a tutor of the class work influence in fortifying self evaluation of primary school pupils. Revalating hypothesis: it is probable that... [to full text]

Takeshima/Dokdo issue is an ongoing territorial dispute between Japan and South Korea. Dispute is being constantly renewed, resulting in clashes in political arena. This issue is represented in various aspects, such as historical, economical or political one. Nevertheless, social construct of Zainichi Koreans are often excluded from the discourse of this issue, though their ambiguous situation may be directly affected by the course of Takeshima/Dokdo issue. Therefore, the hypothesis was raised - in Japan Zainichi Koreans undergo discrimination, which is intensifying according to the course of Takeshima/Dokdo issue. In order to verify the hypothesis, in-depth interviews with Zainichi Koreans were conducted. Nevertheless, mainly because of unreliability of research subjects, no instances of different treatment with Zainichi Koreans were witnessed. / Takešimos/Dokdo salų konfliktas yra vis dar besitęsiantis ir periodiškai atsinaujinantis teritorinis ginčas tarp Japonijos ir Pietų Korėjos. Konfliktas aptariamas ir analizuojamas įvairiuose kontekstuose, tokiuose kaip istorinis, ekonominis ar politinis. Tačiau dabartinė mokslinė bazė stokoja platesnio šio teritorinio ginčo vertinimo, dažnai užmirštant įtraukti socialinio konstrukto, Zainiči korėjiečių, faktorių. Dėl to šiame darbe bandoma patikrinti iškeltą hipotezę, jog Zainiči korėjiečių Japonijoje diskriminacijos lygis priklauso nuo Takešimos/Dokdo salų konflikto eigos. Hipotezei patikrinti buvo atliktas tyrimas, giluminis interviu pagrindu, apklausiant Zainiči korėjiečius. Dėl įvairių priežasčių, tokių kaip tyrimo lauko nepatikimumas, hipotezė nepasitvirtino, neaptikus jokių užuominų apie skirtingą elgesį su Zainiči korėjiečiais ne tik teritorinio ginčo, bet ir bendrame kontekste.

Mokslinis realizmas yra filosofinis požiūris tvirtinantis, kad mokslo teorijos teigia tiesą apie pasaulį. Šis požiūris nebūtų filosofiškai įdomus, jei jo nesiektų paneigti įvairūs filosofiniai, istoriniai ir sociologiniai kontrargumentai. Šiame darbe analizuojami Paulo Feyerabendo, Arthuro Fine‘o, Thomo S. Kuhno, Larry Laudano, Baso van Fraasseno bei socialinio konstruktyvizmo prieš mokslinį realizmą nukreipti argumentai. Vertinama, kaip šie argumentai atsilaiko prieš naujausius argumentus mokslinio realizmo naudai, pateiktus Philipo Kitcherio, Jarretto Leplino, Ilkka Niiniluoto, Stathiso Psillos ir kitų mokslinių realistų darbuose. Darbe teigiama, kad mokslinis realizmas yra nuoseklus, savo teiginius gerai pagrindžiantis, geriausiai mokslo sėkmę paaiškinantis mokslo teorijų aiškinimas ir todėl laikytinas teisingu teorinis požiūris. Mokslinis realizmas yra nuoseklus teorinis požiūris, kadangi pagrįsdamas dvi prielaidas, kad egzistuoja nuo mąstymo nepriklausomas ir tam tikrą struktūrą turintis pasaulis (ontologinė prielaida) bei kad mokslas yra pajėgus šį pasaulį pažinti (episteminė prielaida), daro išvadą apie mokslo teorijų semantiką, jog teorijos parodo, koks yra pasaulis. Mokslinis realizmas gerai pagrindžia savo teiginius ir prieš jį nukreipti argumentai nepajėgia jo paneigti. Savąjį episteminį optimizmą mokslinis realizmas pagrindžia neigdamas galimybę nubrėžti griežtą ribą tarp stebimų ir negalimų stebėti esinių ir reiškinių bei tvirtindamas abdukcijos (geriausio... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific realism is a philosophical approach that claims the literal truth of scientific theories. This approach would not be philosophically interesting if there were not ample philosophical, historical and sociological arguments that would argue against it. In this thesis we evaluate the arguments of Paul Feyerabend, Arthur Fine, Thomas S. Kuhn, Larry Laudan and Bas van Fraassen as well as the challenge of social constructivists. All the counterarguments are weighed against the most up-to-date arguments for scientific realism – notably, Philip Kitcher, Jarrett Leplin, Ilkka Niiniluoto, Stathis Psillos and others. We claim that scientific realism is a consistent and soundly substantiated account of scientific theories which best explains the empirical success of scientific theories and which, therefore, is justly believed to be a truthful theoretical attitude. Scientific realism is a consistent theoretical attitude because it starts from the two premises that there is a mind independent world of a particular structure (an ontological premise) and that science is able to know this world (an epistemic premise) and concludes with a semantic thesis that scientific theories represent what the world is like. Scientific realism is a sound and well substantiated theoretical attitude because the arguments against it do not succeed to refute it. It grounds its epistemic optimism in the denial to draw a rigid line between the observable and unobservable aspects of the world and in... [to full text]