Today’s life is very intensive. Academic achievements, new technologies are rapidly penetrating into our every day life. However, in modern time you can also notice negative factors: increasing number of crimes and forgetfulness of existential questions. It makes us think about values that have been cherished for ages. That is why philosophical, psychological and pedagogical questions connected with the development of personality should be relevant to a modern society. The main educators of values are family and school. The most important educator at school is class teacher. A lot of famous Lithuanian philosophers and scientists wrote about the work of class teacher. They are: A. Maceina, S.Šalkauskis, J.Vabalas-Gudaitis, A. Paurienė, L. Jovaiša, B. Bitinas, M. Barkauskaitė, E. Martišauskienė, V. Aramavičiūtė, F. Ivanauskienėand S. Dapkienė. In „Curriculum planning“ the mission of class teacher is outlined like this- “ to coordinate the process of class education through four stages of pedagogical practice: work with students, work with teachers teaching at that class, work with school principals and other pedagogues, work with the school self-government, work with parents and society…” ( Lithuanian curriculum planning for secondary schools, 1997, p.280). Concern of educational institutions about the education of students lets us to hypothesize that personality of class teacher and his/her activities influence the internalization of teenagers’ values. The aim of this... [to full text]

Darbe atlikta teorinė klasės auklėtojo ugdomosios veiklos rezultatyvumo kriterijų analizė. Iškelta hipotezė: tikėtina, kad klasės auklėtojo ugdymo rezultatyvumą lemia ne tik veiklos planavimas, bet ir socialinių partnerių (pedagogų, vadovų, moksleivių ir tėvų) santykiai grįsti bendravimu ir bendradarbiavimu. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti klasės auklėtojo ugdomosios veiklos rezultatyvumo kriterijus. Empiriniai duomenys buvo apdoroti, susisteminti ir grafiškai pavaizduoti naudojant SPSS-PC 17.0 for Windows, Windows Microsoft Office Excel 2007 bei Windows Microsoft Office Word 2007 programomis. Atviriems respondentų klausimams aprašyti buvo taikomas content analizės metodas. / The paper presents a theoretic analysis on the effectiveness criteria of a class tutor’s training activity. A hypothesis was raised: a class tutor’s training effectiveness is conditioned not only by activity planning, but also by relations between social partners (educators, moderators, pupils and their parents) based on communication and collaboration. Using a questionnaire method, a research was done with the aim to figure out the effectiveness criteria of a class tutor’s training activity. Empirical data has been processed, filed and presented graphically using SPSS-PC 17.0 for Windows, Windows, Microsoft Office Excel 2007 and Windows Microsoft Office Word 2007 programs. Open questions respondents to describe the subject content analysis method. The study was conducted in 2012. January. The study was carried out to select class teachers working in Siauliai city and district schools. A total of 220 distributed questionnaires were returned completed for the 200.

Die Magisterarbeit stellt sich das Ziel , die Ergebnisse der Tatigkeit des Klassenleiters in der aiigemeinbildenden Schule zu erforschen . Die Autorin beweist , dass die Untersuchung der Ergebnisse der Tatigkeit in der allgemeinbildenden Schule moglich ist ,und furt die Kriterien der Bewertung der Tatigkeit des Klassenleiters vor.

A concluding thesis by Sandra Remeikaitė, postgraduate of Vilnius Pedagogic University, Social Pedagogy Department named “Social pedagogue’s and form master’s cooperation correcting children’s behavior at school” were discussed unsuitable children’s behavior reasons and sequences. The of this work was to inspect social pedagogue’s and form master’s cooperation correcting children behavior at school. After inspecting peculiarities of class masters and social pedagogues cooperation correcting children’s inadequate behavior at school is clear that it is very important process. Such cooperation is duplex: social pedagogue provide for form masters, teachers desirable help, the same teachers and class masters provide information about training situation for social pedagogue. According o such information there are predicable solution ways to salve social pedagogical problems. The researches show that problem of children’s undisciplined behavior at school is very clear. This problem is very frequent and these children’s in the class are same (1-2) and there are looking for ways to solve these problem, and reasons why such hind of behavior manifest. This research shows that the frequent part of wrong behavior problems are children “runaway” from lessons, contact lateness into lessons, taboos words using, salvo, interference to others during the lessons. At schools usually we contact with children smoking, using of alcohol, ratchet, injury and striking, weaker, younger friends and... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama klasės auklėtojo vadybinė kompetencija ugdymo procese. Pagrindinis darbo tikslas- ištirti klasės auklėtojų vadybinės kompetencijos naudojimo ugdymo procese lygį. Teorinėje darbo dalyje pateikiama medžiaga apie kompetenciją, pedagogo kompetencijas, vadybą, pedagogo vadybinę kompetenciją bei klasės auklėtoją, apimant jo atliekamas funkcijas ir pareigas bei jas siejant su vadybine kompetencija. Praktinėje darbo dalyje pateikiami klasės auklėtojų ir mokinių apklausos rezultatai: teorinės klasės auklėtojų žinios apie vadybinę kompetenciją, vadybinės kompetencijos naudojimo ugdymo procese dažnumą bei kokybę bei vadovavimo klasei stilius. / The article provides management competence of classroom tutor and management competence using level and using rate in education process. This work concists of two parts: theoretical part in wich are introducing educator competences, educator management competence and classroom tutor and practical part in wich it is given four research work results evaluations: classroom tutor distribution af academic management competence knowledges; respondents (classroom tutor, pupil) assesment of management competence level; respondents (classroom tutor, pupil) assesment of management competence using rate and respondents assesment of mostly usable management style, wich is using in the classs.

Šiandieninis švietimas grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, komunikacija ir bendradarbiavimu. Kintanti mokymo ir mokymosi paradigma lemia klasės auklėtojo ir visų ugdymo proceso dalyvių veiklos pokyčius. Tradicinėje pedagogikoje ryškus pedagoginis konservatizmas nebegali tenkinti nei individo, nei visuomenės poreikių reikiamu lygiu. Neišvengiamai gausėja ugdytojų, savo veikloje taikančių laisvojo ugdymo principus, besiorientuojančių į ugdytinio asmenybę, jo poreikius, jo kaitą. Tyrimo objektas. Klasės auklėtojo komunikacinė veikla bendradarbiaujant su ugdymo proceso dalyviais. Tyrimo tikslas. Teoriškai ir empiriškai pagrįsti pagrindinės mokyklos klasės auklėtojo komunikacinės veiklos modelį, atskleidžiant jo turinį ir struktūrą ugdymo kaitos sąlygomis. Magistro darbe yra (apibrėžiami) aptariami klasės auklėtojo komunikacinės veiklos pagrindai bei išskirtas klasės auklėtojo komunikacinės veiklos turinys ir struktūra pagrindinėje mokykloje. Šiame darbe nustatyti komunikacinės veiklos ryšiai su kitais ugdymo proceso dalyviais bei sukurtas grafinis klasės auklėtojo komunikacinės veiklos modelis. Minėtą modelį sudaro mikroaplinka ir makroaplinka susidedanti iš trijų lygmenų: klasės bendruomenės, mokyklos bendruomenės ir socialinės aplinkos bei šeimos. Klasės bendruomenėje komunikuoja ugdytiniai (individualiai, grupėse, visa klasės bendruomenė) ir klasės auklėtojas. Mokyklos bendruomenėje... [toliau žr. visą tekstą] / Today‘s education is based on the absoliute value of human being, his freedom of choice, democratic relationships, communication and collaboration. A gradual shift in paradigm of education influences the changes of class mentor’s activities. Strong pedagogical conservativism can not satisfy neither individual nor community’s needs in traditional pedagogy. Fortunately, there are more and more educators who practice personality – oriented principles of informal education. This is based on the test data. The object of this research is communication practice of class mentor collaborating with the course participants. The aim of this research is to ground class mentor’s model of communication revealing its content and structure in the basic school. Relations between communication practice and other participants of educational process have been described in this master thesis. Moreover the model of communication has been provided. This model consists of three levels. 1. class community level; 2. school community level; 3. family and social environment level. Class mentor and schoolchildren communicate (individually, in groups and the whole class) at class community level. Schoolchildren, teachers, professionals, directors, pupils from different classes, pupils’ organizations of self –management and the staff communicate at school community level. The third level is for pupil’s family and its environment, the church and social environment such as friends, institutions and... [to full text]

Rapidly developing technological progress of the 21st century, as well as social and psychological conditions of the recent decades determined certain changes in the schools of our country. Today schools have an important task – to prepare children for full-fledged life with consideration to the changes and development of our society. The programs of Lithuanian schools of general secondary education (V., 1997) declare that the key indicator of good psychological atmosphere is active cooperation of school executives, teaches and parents in solving general pedagogical problems. Here, class tutor plays one of the most important roles. In response to today’s challenges, the educational system of Lithuania is seeking to develop: - Independent and responsible person, who is able to improve his abilities throughout the whole course of his/her life; - Self-ruling and solidary civil society, which is based on knowledge and is able to preserve its oneness, create and develop its state, communicate and compete in the global world. In the way of reaching the above listed goals, the role of teacher is changing quintessentially in the educational process: the teacher, as knowledge owner and moderator is changed by teacher, who is able to organize educational process, create learning possibilities, be advisor and partner. Consequently, the class tutor plays extremely important role in whole educational system. The goal of this research paper is to analyze certain aspects of... [to full text]

Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva ryžtingai žengė demokratinės visuomenės kūrimo ir rinkos ekonomikos keliu. Buvo ypač atkreiptas dėmesys į šeimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos 1992 metais, 38 straipsnyje skelbiama, kad ,,Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas” (Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992). Mokykla, o ypač kaimo, yra viena iš svarbiausių vaiko gyvenimo socialinių institucijų, kurioje sukuriamos sąlygos, kryptingai ir intensyviai lemiančios mokinio intelektinio ir socialinio pažinimo plėtrą. Kaimo mokyklose didžioji dalis mokinių – socialiai remtini bei pedagogiškai apleisti, dalis jų dėl objektyvi�� priežasčių negali lankyti mokyklų. Klasės auklėtojas – tai ugdymo procese centrinė figūra, kuri koordinuoja ir kontroliuoja savo klasės mokinių, toje klasėje dėstančių mokytojų ir mokinių tėvų veiklą. Šiame baigiamajame magistrantūros darbe buvo tyrinėtas klasės auklėtojo vaidmuo ugdant probleminių šeimų vaikus, besimokan��ius 5-9 klasėse Šalčininkų rajone. Pasirodo, kad namų darbų neatlikimas, neadekvatus elgesys, bėgimas iš pamokų, necenzūrinių žodžių vartojimas, mokymo priemonių bei mokyklos turto nesaugojimas ir niokojimas, sudėtingas bendravimas su tėvais, tėvų nesidomėjimas savo vaikais, žalingi tėvų įpročiai - pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria klasės auklėtojas, dirbdamas su probleminių šeimų vaikais. Beveik ketvirtadalis tyrime dalyvavusiųjų probleminių šeimų tėvų apie savo vaikų sunkumus nieko nežino. Pasirodo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / In the present MA paper the role of a class master while bringing up 5-9 form rural children is being analyzed. School, especially rural, is one of the most important child’s social institutions, where some conditions are created in order to develop pupil’s intellectual and social recognition. The number of children from problematic families is constantly increasing in the rural areas. The effectiveness of the work with children from problematic families depends on the activities of a class master, who tries to facilitate life of children from problematic families with his/her professional efforts. The class master also helps to overcome difficulties in the class, at school and at home. That was the stimulation to investigate the present problem. There are several questions to which the present paper will try to answer: what problems does a class master have to face while working with children from problematic families; what are the causes of disagreements between a class master and children from problematic families; what is the help given by a class master; what are the corporation opportunities between a class master and parents; how do children from problematic families evaluate their class masters. The goal of the investigation is to disclose the role of a class master, who is working with 5-9 form children from problematic families. The object of the investigation is the work of a class master with the 5-9 formers from problematic families. The tasks of the... [to full text]

Ekonominės ir socialinės permainos Lietuvoje, didelis nedarbas ir turtinė gyventojų diferenciacija neigiamai paveikė nemažą dalį šeimų: mažėja gimstamumas, daugėja probleminių šeimų, todėl gana svarbi vieta švietimo sistemoje tenka pedagogui, turinčiam auklėjamąją klasę, kurioje mokosi sutrikusio intelekto paaugliai. Tema apie klasės auklėtojo veiklos ypatumus, dirbant su sutrikusio intelekto paaugliais yra nepakankamai nagrinėta, visuomenei trūksta informacijos apie klasės auklėtojo darbo reikšmę, svarbą. Be to, tenka konstatuoti, kad nepakankamai vertinamas klasių auklėtojų darbas tiek iš švietimo ministerijos, tiek iš mokyklų administracijos pusės. Klasės auklėtojas turi daug pareigų, tačiau joms kokybiškai atlikti skiriama itin mažai nekontaktinių valandų, priklausomai nuo mokinių skaičiaus klasėje – nuo 2,5 iki 5 val. per savaitę. Tyrimo problemą apibrėžia keletas klausimų:  Su kokiais sunkumais susiduria klasės auklėtojas, dirbdamas su sutrikusio intelekto paaugliais?  Kokios yra tėvų ir klasės auklėtojo bendradarbiavimo tobulinimo galimybės?  Kaip sutrikusio intelekto paaugliai vertina klasės auklėtoją? Tyrimo tikslas: atskleisti klasės auklėtojo veiklos svarbą, dirbant su sutrikusio intelekto paaugliais. Tyrimo objektas: klasės auklėtojo veikla, dirbant su sutrikusio intelekto paaugliais. Tyrimo uždaviniai: 1. Charakterizuoti sutrikusio intelekto paauglius 2. Išanalizuoti klasės auklėtojo veiklą, ugdant sutrikusio... [toliau žr. visą tekstą] / The theme about class master’s work peculiarity of working with teenagers with intellectual disability is shortly analyzed; there is a lack of information in the society about the meaning and the importance of class master’s work. Additionally, it is has to be stated that class master’s work is undersold both by Board of Education and by school authorities. A class master has a plenty of duties, however, it is given very few non-contact hours to fulfill the duties effectively. The amount of hours depends on the number of students in the form: from 2,5 to 5 hours per week. The research problem is defined by several questions: • What difficulties does a class master get into when he works with teenagers with intellectual disability? • What are the perfection opportunities of collaboration with parents and a form teacher? • How do teenagers with intellectual disability rate a class master? The aim of the research is to reveal the work importance of a class master in educating teenagers with intellectual disability. The object of the research is the activity of a class master in educating teenagers with intellectual disability. The tasks of the research are: 1. To characterize the teenagers with intellectual disability. 2. To analyze the work of a class master in educating teenagers with intellectual disability from theoretical side. 3. To examine the work of a class master in educating teenagers with intellectual disability in Utena Centre of Special Education and Sociality... [to full text]

Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo kultūros ugdymo įstaigoje tarp socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų analizė. Iškelta hipotezė, jog efektyviai pedagoginei pagalbai (savižudybių prevencijai) įgyvendinti trukdo nepakankamas socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų bendradarbiavimas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų bendradarbiavimo ypatumus. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 263 pedagogai. Empirinėje dalyje nagrinėjama socialinio pedagogo ir klasės auklėtojo bendradarbiavimo situacija ir galimybės užtikrinant savižudybės prevencijos programos paslaugas vaikui ir jo aplinkai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Bendri socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų tikslai, padedant pagalbos reikalaujančiam mokiniui, formuoja teigiamą požiūrį į ugdymo institucijos aplinką bei tuo pačiu inicijuoja tarpusavio bendradarbiavimą. 2. Socialiniai pedagogai bei klasės auklėtojai nepakankamai aktyviai bendradarbiauja dirbdami savo darbą bei mokosi iš savo patirties: sieja teorines ir praktines žinias, apmąsto vartojamus darbo metodus bei galimus alternatyvius problemų sprendimo variantus, domisi grįžtamąja informacija, iškilusius klausimus aptaria konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami su kolegomis. 3. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog hipotezė efektyviai pedagoginei pagalbai (savižudybių prevencijai) įgyvendinti trukdo nepakankamas socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų... [toliau žr. visą tekstą] / Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo kultūros ugdymo įstaigoje tarp socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų analizė. Iškelta hipotezė, jog efektyviai pedagoginei pagalbai (savižudybių prevencijai) įgyvendinti trukdo nepakankamas socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų bendradarbiavimas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų bendradarbiavimo ypatumus. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 263 pedagogai. Empirinėje dalyje nagrinėjama socialinio pedagogo ir klasės auklėtojo bendradarbiavimo situacija ir galimybės užtikrinant savižudybės prevencijos programos paslaugas vaikui ir jo aplinkai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Bendri socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų tikslai, padedant pagalbos reikalaujančiam mokiniui, formuoja teigiamą požiūrį į ugdymo institucijos aplinką bei tuo pačiu inicijuoja tarpusavio bendradarbiavimą. 2. Socialiniai pedagogai bei klasės auklėtojai nepakankamai aktyviai bendradarbiauja dirbdami savo darbą bei mokosi iš savo patirties: sieja teorines ir praktines žinias, apmąsto vartojamus darbo metodus bei galimus alternatyvius problemų sprendimo variantus, domisi grįžtamąja informacija, iškilusius klausimus aptaria konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami su kolegomis. 3. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog hipotezė efektyviai pedagoginei pagalbai (savižudybių prevencijai) įgyvendinti trukdo nepakankamas socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical work of cooperation in the cultural education institution between social class and teacher educators analysis. The hypothesis that an effective pedagogical assistance (Suicide Prevention) prevents the lack of social class and teacher educators co-operation. Method of questionnaire survey was carried out with a goal - to reveal the social class and teacher educators co-features. A statistic analysis of data. The study involved 263 teachers. The empirical part examines social class and teacher educator co-operation situation and the possibility of providing suicide prevention program services to children and the environment. The main empirical findings: 1. Shared social class and teacher educators support the objectives of which provides assistance to pupils, forming a positive attitude towards the environment and the educational institution at the same time initiate mutual cooperation. 2. Social class and teacher educators to actively cooperate with insufficient course of their work and learn from their experiences: links theoretical and practical knowledge, used to reflect on work practices and possible alternative options for solving problems, is interested in feedback, discuss issues raised during the consultation and collaboration with colleagues. 3. The study showed that the hypothesis of effective pedagogical aids (suicide prevention) prevents the lack of social class and teacher educators co-operation because of social class and teacher educators is an... [to full text]