Darbe atlikta teorinė klasės auklėtojo ugdomosios veiklos rezultatyvumo kriterijų analizė. Iškelta hipotezė: tikėtina, kad klasės auklėtojo ugdymo rezultatyvumą lemia ne tik veiklos planavimas, bet ir socialinių partnerių (pedagogų, vadovų, moksleivių ir tėvų) santykiai grįsti bendravimu ir bendradarbiavimu. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti klasės auklėtojo ugdomosios veiklos rezultatyvumo kriterijus. Empiriniai duomenys buvo apdoroti, susisteminti ir grafiškai pavaizduoti naudojant SPSS-PC 17.0 for Windows, Windows Microsoft Office Excel 2007 bei Windows Microsoft Office Word 2007 programomis. Atviriems respondentų klausimams aprašyti buvo taikomas content analizės metodas. / The paper presents a theoretic analysis on the effectiveness criteria of a class tutor’s training activity. A hypothesis was raised: a class tutor’s training effectiveness is conditioned not only by activity planning, but also by relations between social partners (educators, moderators, pupils and their parents) based on communication and collaboration. Using a questionnaire method, a research was done with the aim to figure out the effectiveness criteria of a class tutor’s training activity. Empirical data has been processed, filed and presented graphically using SPSS-PC 17.0 for Windows, Windows, Microsoft Office Excel 2007 and Windows Microsoft Office Word 2007 programs. Open questions respondents to describe the subject content analysis method. The study was conducted in 2012. January. The study was carried out to select class teachers working in Siauliai city and district schools. A total of 220 distributed questionnaires were returned completed for the 200.

Santrauka Mokymo organizavimo formoms, kaip pedagogų ugdomajai veiklai, dėmesys buvo skiriamas visais žmonijos vystymosi laikotarpiais, tačiau mokinių motyvacijai didesnis dėmesys pradėtas skirti prasidėjus švietimo reformai, tad ši tema tampa vis aktualesnė. Pedagogas, siekdamas organizuotai, planingai ir nuosekliai įgyvendinti mokymo procesą, privalo gerai išmanyti mokymo organizavimo formas, kad galėtų tinkamai mokinius motyvuoti veiklai. Problemiška tai, kad pastaruoju metu sumažėjo mokymo organizavimo formoms skiriamas dėmesys, pedagogai mokymo procese dažniausiai apsiriboja pagrindinės mokymo organizavimo formos - pamokos taikymu, kitos formos tarsi lieka užmirštos. Sudėtingos mokymo programos, jų keliami didžiuliai reikalavimai mokymo procesui dažnai nepalieka pedagogams laiko tinkamai motyvuoti mokinius veiklai, tad prasminga ir įdomu patyrinėti pedagogų ugdomosios veiklos organizavimo specifiką ir ypatumus šiandieninėje mokykloje bei mokinių motyvaciją šiai veiklai plačiau. / SUMMARY At all periods of human evolution, the attention was given to the forms of organization as an educational activity of pedagogues, although the greater attention to motivation of schoolchildren was begun to draw only after the beginning of educational reform, thus this theme becomes increasingly relevant. A pedagogue, on purpose to perform the educational process orderly, methodically and coherently, has to know forms of education organization well in order he/she could properly motivate pupils for activity. The problem is such that currently, the attention given to forms of education organization has decreased, pedagogues usually stop short at applying of the main form of education organization – lesson, other forms sort of remain unremembered in the teaching process. Sophisticated educational programs, their high requirements for educational process generally leave no time for pedagogues to motivate properly the pupils for the activity, thus it is meaningful and interesting to investigate more widely the particularity and peculiarities of organization of pedagogues’ educational activity in today’s school and motivation of pupils for that activity.