Šio tyrimo tikslas nustatyti onkologinių pacientų prisitaikymo prie progresuojančios onkologinės ligos ypatumus bei nustatyti prisitaikymo būdų ryšius su kognityvinėmis schemomis, gyvenimo kokybe, psichopatologine simptomatika, ligos ir skausmo įveika. Kėlėme hipoteze, kad onkologinių pacientų prisitaikymo prie progresuojančios onkologinės ligos bei lėtinio skausmo būdai bus skirtingi, tarp jų bus ir progresuojančios onkologinės ligos priėmimas. Taip pat tikėjomės, kad yra ryšys tarp adaptyvių kognityvinių schemų bei aukštesnės gyvenimo kokybės, aktyvių ligos ir skausmo įveikos būdų. Ištyrėme 38 onkologinius pacientus, besigydančius VUL Onkologijos Institute Radioterapijos ir Chemoterapijos skyriuose, VUL Santariškių Klinikų Hematologijos ir Onkologijos Centre. Tyrime naudojome pusiau struktūruoto interviu metodiką, Prielaidų apie pasaulį klausimyną (Janoff–Bulman, 1989), Potrauminio augimo įvertinimo metodiką (Tedeschi, Calhoun, 1996), Prasmės priskyrimo skalę (Fife, 1994), Gyvenimo kokybės klausimyną EORTC QLQ-C30 (Fayers ir kt. 2001), Įvykio poveikio skalę – revizuota (IES-R) (Kazlauskas ir kt., 2006), Beck depresijos inventorių (Beck, 1996), Psichologinio prisitaikymo prie vėžio skalę (Watson, Greer 1986), Įveikos strategijų klausimyną (Rosenstiel, Keefe, 1983), Lėtinio skausmo priėmimo klausimyną (McCracken ir kt., 2004). Nustatėme, kad onkologiniai pacientai skirtingai prisitaiko prie progresuojančios onkologinės ligos: 23,7 proc. pacientų yra priėmę onkologinės ligos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research was to explore the particular aspects of patients’ adjustment to advanced cancer disease and to determine the relations between the ways of adjustment, cognitive schemata, life quality, psychopathology and the strategies of cancer and pain coping. We hypothesized that the ways cancer patients adjust to advanced cancer disease and chronic pain would be different and would include the acceptance of advanced cancer disease; we expected to determine the relations between adaptive cognitive schemata, better life quality and the active strategies of cancer and pain coping as well. We have investigated 38 cancer patients hospitalized at the Department of Radiotherapy and Chemotherapy of Vilnius University Oncology Hospital and at the Department of Hematology and Oncology of Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos. The approach of the half-structured interview, Word Assumption Scale (Janoff–Bulman, 1989), Posttraumatic Growth Inventory (Tedeschi, Calhoun, 1996), Meaning Constructed Scale (Fife, 1994), European Organization for Research and Treatment of Cancer Quality of Life Questionnaire Core 30 (EORTC QLQ-C30, Fayers et all., 2001), Impact of the Event Scale – Revised (IES-R) (Kazlauskas ir kt., 2006), Beck Depression Inventory (Beck, 1996), Mental Adjustment to Cancer Scale (Watson, Greer 1986), The Coping Strategies Questionnaire (Rosenstiel, Keefe, 1983), Chronic Pain Acceptance Questionnaire (McCracken et all., 2004) have been applied in the... [to full text]

1. Nustatyti erozinio ezofagito ir jo komplikacijos – ikivėžinio susirgimo, Bareto stemplės, dažnį tarp endoskopiniam tyrimui atsiųstų pacientų, turinčių viršutiniojo virškinamojo trakto skundų ir/ar „pavojaus“ simptomų. 2. Nustatyti klinikinius, endoskopinius ir morfologinius požymius, susijusius su gastroezofaginio reflukso ligos sunkumu. 3. Nustatyti klinikinius, endoskopinius ir morfologinius požymius, susijusius su ikivėžiniu susirgimu – Bareto stemple. 4. Nustatyti skrandžio, skrandžio – stemplės jungties ir stemplės gleivinės morfologinius pakitimus, sergant įvairaus sunkumo GERL ir Bareto stemple. 5. Išanalizuoti trumpo ir ilgo segmento Bareto stemple sergančių asmenų klinikinius, endoskopinius ir morfologinius ypatumus. 6. Nustatyti rizikos veiksnius, įtakojančius ikivėžinio susirgimo - Bareto stemplės - progresavimą dvejų metų stebėjimo laikotarpiu. / 1. To investigate the prevalence of erosive esophagitis and its complication -precancerous disease, Barrett‘s oesophagus, in patients referred to upper diagnostic endoscopy with upper gastrointestinal and/or „alarm“ symptoms. 2. To establish clinical, endoscopic and morphological signs associated with severity of gastro-oesophageal reflux disease. 3. To establish clinical, endoscopic and morphological signs associated with precancerous disease - Barrett‘s oesophagus. 4. To determine morphological alterations of stomach, gastro-oesophageal junction and oesophagus mucosa of different severity of GORD and Barrett‘s oesophagus. 5. To analyse clinical, endoscopic and morphological peculiarities of long and short segments of Barrett’s oesophagus. 6. To investigate risk factors associated with progression of precancerous disease, Barrett‘s oesophagus, during two years follow-up period.

Nors vietinis naviko progresavimas yra esminė problema, atliekant piktybinių navikų kepenyse radijo dažnio abliaciją, dažniausiai tai yra vienintelis rodiklis, apibrėžiantis šio gydymo metodo veiksmingumą. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti kompiuterinės tomografijos ir ultragarso tyrimų bei histologinio stulpelinės biopsijos medžiagos, paimtos iš abliuoto naviko, histologinio tyrimo rezultato reikšmę anksti vertinant radijo dažnio abliacijos veiksmingumą. Tyrimo medžiaga ir metodai: Į tyrimą buvo įtraukti 68 pirminiai ir metastaziniai kepenyse esantys navikai. Radijo dažnio abliacija buvo atliekama naudojant perfuzijos elektrodus. Navikai prieš abliaciją ir po jos atliekant kontrolinius tyrimus buvo vertinami kompiuterinės tomografijos ir ultragarsinio tyrimo metodais. Po abliacijos praėjus vienam mėnesiui buvo atliekama abliacijos zonos punkcinė stulpelinė biopsija, audiniai tiriami histologiškai. Rezultatai ir išvados: Galutinei analizei buvo tinkami 58 sėkmingai gydyti navikai. Radiologinio stebėjimo metu buvo nustatyti devyni (15,5 %) vietinio naviko progresavimo atvejai. Vidutinis analizuotų navikų stebėjimo laikas buvo 16,3 mėnesiai (nuo 1,7 iki 38,7 mėnesių). Nustatyta, kad: 1. Biopsijos medžiagos, paimtos iš abliacijos zonos praėjus vienam mėnesiui po naviko, esančio kepenyse, radijo dažnio abliacijos, histologinio tyrimo rezultatas neleidžia prognozuoti vietinio naviko progresavimo 2. Naviko dydis 30 mm ir naviko lokalizacija arčiau kaip per 5 mm nuo didesnio nei 3... [toliau žr. visą tekstą] / Local tumour progression remains the main problem after radiofrequency ablation of liver tumours and it is usually the only measure of treatment efficacy. The aim of our study was to investigate and evaluate the prognostic value of computed tomography and ultrasonography as well as the histological result of core biopsy material from ablated tumour on assessment of radiofrequency ablation effectiveness. Materials and methods: We have studied 68 malignant primary and metastatic hepatic tumours treated by radiofrequency ablation. Ablation was performed using perfusion electrodes. Evaluation of tumours before ablation and follow up was performed by means of contrast enhanced computed tomography and ultrasonography. Ablation zone was biopsied for histological examination. Results and conclusions: 58 successfully treated hepatic tumours were suitable for the final analysis. The local progression of nine (15.5 %) tumours was detected on follow up. Mean follow up time for analysed tumours was 16.3 months with a range from 1.7 to 38.7 months. It was showed, that: 1. The result of histological examination of ablation zone biopsy material taken one month after radiofrequency ablation of malignant liver tumour does not predict local tumour progression. 2. Tumour size 30 mm and larger and tumour proximity closer than 5 mm to hepatic vessels larger than 3 mm are significant risk factors for local tumour progression after radiofrequency ablation of malignant liver tumours 3. Tumour type... [to full text]

Local tumour progression remains the main problem after radiofrequency ablation of liver tumours and it is usually the only measure of treatment efficacy. The aim of our study was to investigate and evaluate the prognostic value of computed tomography and ultrasonography as well as the histological result of core biopsy material from ablated tumour on assessment of radiofrequency ablation effectiveness. Materials and methods: We have studied 68 malignant primary and metastatic hepatic tumours treated by radiofrequency ablation. Ablation was performed using perfusion electrodes. Evaluation of tumours before ablation and follow up was performed by means of contrast enhanced computed tomography and ultrasonography. Ablation zone was biopsied for histological examination. Results and conclusions: 58 successfully treated hepatic tumours were suitable for the final analysis. The local progression of nine (15.5 %) tumours was detected on follow up. Mean follow up time for analysed tumours was 16.3 months with a range from 1.7 to 38.7 months. It was showed, that: 1. The result of histological examination of ablation zone biopsy material taken one month after radiofrequency ablation of malignant liver tumour does not predict local tumour progression. 2. Tumour size 30 mm and larger and tumour proximity closer than 5 mm to hepatic vessels larger than 3 mm are significant risk factors for local tumour progression after radiofrequency ablation of malignant liver tumours 3. Tumour type... [to full text] / Nors vietinis naviko progresavimas yra esminė problema, atliekant piktybinių navikų kepenyse radijo dažnio abliaciją, dažniausiai tai yra vienintelis rodiklis, apibrėžiantis šio gydymo metodo veiksmingumą. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti kompiuterinės tomografijos ir ultragarso tyrimų bei histologinio stulpelinės biopsijos medžiagos, paimtos iš abliuoto naviko, histologinio tyrimo rezultato reikšmę anksti vertinant radijo dažnio abliacijos veiksmingumą. Tyrimo medžiaga ir metodai: Į tyrimą buvo įtraukti 68 pirminiai ir metastaziniai kepenyse esantys navikai. Radijo dažnio abliacija buvo atliekama naudojant perfuzijos elektrodus. Navikai prieš abliaciją ir po jos atliekant kontrolinius tyrimus buvo vertinami kompiuterinės tomografijos ir ultragarsinio tyrimo metodais. Po abliacijos praėjus vienam mėnesiui buvo atliekama abliacijos zonos punkcinė stulpelinė biopsija, audiniai tiriami histologiškai. Rezultatai ir išvados: Galutinei analizei buvo tinkami 58 sėkmingai gydyti navikai. Radiologinio stebėjimo metu buvo nustatyti devyni (15,5 %) vietinio naviko progresavimo atvejai. Vidutinis analizuotų navikų stebėjimo laikas buvo 16,3 mėnesiai (nuo 1,7 iki 38,7 mėnesių). Nustatyta, kad: 1. Biopsijos medžiagos, paimtos iš abliacijos zonos praėjus vienam mėnesiui po naviko, esančio kepenyse, radijo dažnio abliacijos, histologinio tyrimo rezultatas neleidžia prognozuoti vietinio naviko progresavimo 2. Naviko dydis 30 mm ir naviko lokalizacija arčiau kaip per 5 mm nuo didesnio nei 3... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe apžvelgėme Vilniaus Universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Prevencinės kardiologijos poskyryje nuo įkūrimo sukauptą patirtį (1997-2008). Apibendrinome tyrimų rezultatus 1624 pacientams, sergantiems koronarine širdies liga, 977 įvairios kardiovaskulinės rizikos asmenims (sergantiems metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, dislipidemija, arterine hipertenzija, sveikiems kontroliniams), genetiniame projekte ištyrėme 67 šeimų 236 asmenis. Gyvensenos, rizikos veiksnių ir kardioprotekcinių vaistų vartojimo tyrimas koronarine širdies liga sergantiems pacientams 22 Europos šalyse išryškino esminius Lietuvos ir kitų šalių pacientų priežiūros skirtumus. Nustatėme, kad dauguma Lietuvos pacientų nepasiekia kardiovaskulinės prevencijos tikslų, ypač gydant dislipidemijas. Tyrimas leido daryti išvadą, kad Lietuvoje būtina ženkliai pakelti kardiovaskulinės prevencijos lygį. Tyrėme tradicinių rizikos veiksnių paplitimą tarp pacientų, sergančių koronarine širdies liga, ir parodėme, kad šie rizikos veiksniai dažnesni, nei nurodoma literatūroje. Mūsų duomenimis net 98% koronarinių pacientų turi bent vieną iš keturių tradicinių rizikos veiksnių. Du trečdaliai (66,5%) koronarine širdies liga sergančių jaunesnių pacientų (<55 metų) turėjo du ir daugiau rizikos veiksnius. Nustatėme statistiškai reikšmingą ryšį tarp aterosklerozės progresavimo vainikinėse arterijose ir kai kurių rizikos veiksnių: padidėjusio kraujospūdžio, gliukozės, homocisteino, lipoproteino (a), mažo... [toliau žr. visą tekstą] / This paper reviews the 1997−2008 experience gained by the Preventive Cardiology unit since its establishment in the department of Cardiovascular diseases of Vilnius University. We summarize the results of managing 1624 patients with coronary heart disease, 977 subjects with different cardiovascular risk (metabolic syndrome, diabetes, dyslipidaemia, arterial hypertension, healthy controls), evaluated 236 subjects from 67 families in the genetic project. A survey on the lifestyle, risk factors and use of cardioprotective drug therapies in patients with coronary heart disease from 22 European countries has showed major patient management differencies between Lithuania and other countries. The large proportion of patients in Lithuania do not achieve the targets for cardiovascular disease prevention, especially in lipid management. There is still considerable potential in Lithuania to raise standarts of cardiovascular prevention. We analyzed the prevalence of conventional risk factors among our patients with coronary heart disease and showed that they are more common than described in the literature. Our data revealed that 98% of coronary patients had at least one of four conventional risk factors. Two-thirds (66,5%) of younger patients (<55 years) with coronary heart disease had two and more risk factors. We have found statistically significant correlation between atherosclerosis progression rate in the coronary arteries and risk factors: elevated blood pressure, blood... [to full text]