Disertacijos objektas yra koronarine širdies liga ir ryškiai sumažinta kairiojo skilvelio sistoline funkcija sergančių ligonių klinikinės būklės pokyčiai ir išgyvenimas vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu po izoliuotų aorto-vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijų (AVAJSO), bei kairio skilvelio tūrio ir formos atkūrimo operacijų (TFAO). Tai retrospektyvinis tyrimas. Analizuoti 216 ligonių sergančių koronarine širdies liga, kuriems atliktos AVAJSO ir 139 ligonių, kuriems kartu su revaskuliarizacija atliktos kairio skilvelio TFAO, duomenys. Nustatyta, kad ligonių, sergančių IŠL su KS sistoline disfunkcija, išgyvenimas vėlyvuoju – iki 7 metų laikotarpiu po AVAJSO bei 6 metų laikotarpiu po KS TFAO, yra geras. Nustatėme, kad operacijų, kurias nuspręsta atlikti ligoniams, turintiems krūtinės anginos simptomus, be miokardo gyvybingumo požymių įrodymo echokardiografiniu mažų dozių dobutamino krūvio mėginiu, pirmųjų 30 parų mirties rizika nebuvo didesnė. Rasta, kad ligonių, kurių funkcinė klasė vienerių metų laikotarpiu po AVAJSO buvo blogesnė, iki operacijos buvo EKG ilgesnė QRS komplekso trukmė, didesni KS galiniai diastoliniai dydžiai ir operacijos metu jiems buvo suformuota mažiau AVA jungčių. Išaiškinta, kad KS tūrio ir formos atkūrimo operacijos ligoniams su toli pažengusia KS remodeliacija atliekamos saugiai, su ne didesne pirmųjų 30 parų mirties rizika nei atliekant vien AVAJSO. Išaiškinta, kad tų ligonių, kurių funkcinė būklė nepagerėjo vienerių metų... [toliau žr. visą tekstą] / ANNOTATION OF DISERTATION Subject of disertation: Surgical treatment of patients suffering from ischemic heart disease with significantly decreased left ventricle systolic function: clinical evaluation. Objective - evaluation of clinical status and long-term postoperative survival of patients suffering from ischemic heart disease and decreased left ventricle systolic function (LV EF ≤ 35%) after isolated coronary by-pass grafting and left ventricle volume and shape surgical restoration operations. Retrospective study. The study group included 216 patients for whom coronary artery bypass grafting (CABG) and 139 patients who underwent surgical ventricular restoration (SVR). It was postulated that the long-term survival (up to 7 years) in patients after CABG and long-term survival (6 years) in patients after SVR is good. It was found out that the risk of fatal outcome during the first 30 days after CABG in patients 0suffering from ischemic LV dysfunction and symptoms of angina pectoris with viable myocardium, statistically reliably did not differ from patients with nonviable myocardium. It was stated that patients with greater functional class during one year after CABG, preoperatively had longer duration of ECG QRS complex, higher end-diastolic findings and had lower number of by-passes during the operation. We also demonstrated that LV shape and volume restoration operations were being performed for patients with highly advanced LV remodeling safely and postoperative risk... [to full text]

Šiame darbe apžvelgėme Vilniaus Universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Prevencinės kardiologijos poskyryje nuo įkūrimo sukauptą patirtį (1997-2008). Apibendrinome tyrimų rezultatus 1624 pacientams, sergantiems koronarine širdies liga, 977 įvairios kardiovaskulinės rizikos asmenims (sergantiems metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, dislipidemija, arterine hipertenzija, sveikiems kontroliniams), genetiniame projekte ištyrėme 67 šeimų 236 asmenis. Gyvensenos, rizikos veiksnių ir kardioprotekcinių vaistų vartojimo tyrimas koronarine širdies liga sergantiems pacientams 22 Europos šalyse išryškino esminius Lietuvos ir kitų šalių pacientų priežiūros skirtumus. Nustatėme, kad dauguma Lietuvos pacientų nepasiekia kardiovaskulinės prevencijos tikslų, ypač gydant dislipidemijas. Tyrimas leido daryti išvadą, kad Lietuvoje būtina ženkliai pakelti kardiovaskulinės prevencijos lygį. Tyrėme tradicinių rizikos veiksnių paplitimą tarp pacientų, sergančių koronarine širdies liga, ir parodėme, kad šie rizikos veiksniai dažnesni, nei nurodoma literatūroje. Mūsų duomenimis net 98% koronarinių pacientų turi bent vieną iš keturių tradicinių rizikos veiksnių. Du trečdaliai (66,5%) koronarine širdies liga sergančių jaunesnių pacientų (<55 metų) turėjo du ir daugiau rizikos veiksnius. Nustatėme statistiškai reikšmingą ryšį tarp aterosklerozės progresavimo vainikinėse arterijose ir kai kurių rizikos veiksnių: padidėjusio kraujospūdžio, gliukozės, homocisteino, lipoproteino (a), mažo... [toliau žr. visą tekstą] / This paper reviews the 1997−2008 experience gained by the Preventive Cardiology unit since its establishment in the department of Cardiovascular diseases of Vilnius University. We summarize the results of managing 1624 patients with coronary heart disease, 977 subjects with different cardiovascular risk (metabolic syndrome, diabetes, dyslipidaemia, arterial hypertension, healthy controls), evaluated 236 subjects from 67 families in the genetic project. A survey on the lifestyle, risk factors and use of cardioprotective drug therapies in patients with coronary heart disease from 22 European countries has showed major patient management differencies between Lithuania and other countries. The large proportion of patients in Lithuania do not achieve the targets for cardiovascular disease prevention, especially in lipid management. There is still considerable potential in Lithuania to raise standarts of cardiovascular prevention. We analyzed the prevalence of conventional risk factors among our patients with coronary heart disease and showed that they are more common than described in the literature. Our data revealed that 98% of coronary patients had at least one of four conventional risk factors. Two-thirds (66,5%) of younger patients (<55 years) with coronary heart disease had two and more risk factors. We have found statistically significant correlation between atherosclerosis progression rate in the coronary arteries and risk factors: elevated blood pressure, blood... [to full text]