Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama trumpalaikė ozono koncentracijos kaita ir jos priklausomybė nuo meteorologinių parametrų. Literatūros apžvalgoje aptariama ozono susidarymas, cheminės savybės, poveikis žmogaus sveikatai ir augalams. Atlikta 2000-2009 metais Preilos monitoringo stotyje gautų duomenų (vienos valandos vidurkiai) analizė. 2009 metų šiltuoju sezonu atliktas eksperimentas, sudaryta dešimties ir dviejų minučių vidurkių ozono koncentracijos ir meteorologinių parametrų duomenų bazė. Parametrų tarpusavio priklausomybė nustatyta panaudojant tiesinės regresijos metodą, apskaičiuoti koreliacijos koeficientai. Pasinaudojant Furje metodu atlikta ozono bei meteorologinių parametrų spektrinė analizė. Buvo rasti pagrindiniai dažnių pikai, kurie labiausiai išryškėja. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, matavimo prietaisai ir metodika, eksperimentinių tyrimų rezultatai, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 57 p. teksto be priedų, 38 paveikslai., 3 lentelės, 53 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / In master final work the variation of short-term ozone concentration variations were analyzed. Ozone formation, chemical characteristics, impact on human health and plants were described. The study of the short- and long-term ozone concentration variations dependence on meteorological parameters is presented. The data of hourly parameters obtained at the monitoring station Preila during 2000-2009 years were analyzed. The 2 and 10 minutes average values of the ozone concentration and meteorological parameters were collected during experiment in warm season of 2009 year. The regression analysis was applied for the determination of the correlation coefficients between variables. The strongest relationship from the long-term variations was found between ozone concentration and temperature. The strongest relationship from the short-term variations was found between ozone concentration and wind speed. Structure: introduction, literary review, measurements instruments and methodology, experimental research results, conclusions and references. Thesis consists of: 57 p. text without appendixes, 38 pictures, 3 tables, 53 bibliographical entries. Appendixes included.

The aim of the study was to investigate the influence of meteorological factors on the phenological phases of the vegetation in broadleaved forests under varying climatic conditions. To attain the aim, the following objectives were set: 1. Characterize the changes of values of meteorological parameters (temperature, precipitation) in the studied period; 2. Determine solar radiation intensity under the canopies of trees, phenological phases of trees and bushes and their changes; 3. Determine the changes of projection coverage, height and phenological phases of herbaceous plants during the growing period; 4. Ascertain the relationship between meteorological factors and phenological phases of woody and herbaceous plants. Scientific novelty, theoretical and practical significance. Up till now in Lithuania phenological studies mostly of agricultural plants have been conducted. Phenological studies on woody and herbaceous plants in the forests of Lithuania are almost absent. Most of the studies were conducted with indicator species, such as hazel, coltsfoot, etc. During the study, for the first time in Lithuania a complex investigation of forest community was carried out and the influence of meteorological factors on the phenological phases of herbaceous and woody plants in Kamša botanical-zoological reserve was determined. The results of the study allow to better assess the influence of meteorological factors on seasonal development (phenology) of herbaceous plants, trees and... [to full text] / Darbo tikslas – ištirti meteorologinių veiksnių įtaką plačialapių lapuočių miškų augalijos fenologiniams tarpsniams skirtingų klimatinių sąlygų metais. Tyrimo uždaviniai: 1. charakterizuoti meteorologinių rodiklių (temperatūros, kritulių) reikšmių kaitą tiriamuoju laikotarpiu; 2. nustatyti apšvietimą po medžių lajomis, medžių ir krūmų lapojimo fenologinius tarpsnius ir jų pokyčius; 3. nustatyti žolinių augalų projekcinio padengimo, aukščio, fenologinių tarpsnių kaitą vegetacijos metu; 4. nustatyti ryšį tarp meteorologinių veiksnių ir sumedėjusių, žolinių augalų fenologinių tarpsnių. Darbo mokslinis naujumas, teorinė ir praktinė reikšmė. Lietuvoje iki šiol daugiausia atlikta fenologinių tyrimų su žemės ūkio augalais. Sumedėjusių augalų ir miško žolinių augalų detalių fenologinių tyrimų Lietuvoje beveik nėra. Daugiausia atlikta indikatorinių rūšių, kaip paprastasis lazdynas, paprastasis šalpusnis ir kt., tyrimų. Pirmą kartą Lietuvoje kompleksiškai tirta miško bendrija, nustatyta meteorologinių veiksnių įtaka sumedėjusių augalų lapojimo ir žolinių augalų fenologiniams tarpsniams Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo rezultatai leidžia geriau įvertinti meteorologinių veiksnių įtaką miško žolinės augalijos, medžių ir krūmų sezoniniam vystymuisi (fenologijai). Gautos žinios svarbios ne tik teoriniam išsamesniam atskirų rūšių biologijos pažinimui, bet ir praktiniams tikslams: dendrologijoje, fitopatologijoje ir t. t.