XXI a. miestai labiau nei bet kada anksčiau yra siejami su verslo vystymo galimybėmis, paslaugų teikimu, patraukliomis darbo ir gyvenamosiomis vietomis, tačiau tuo pat metu didėja susirūpinimas dėl miestų zonų aplinkos būklės. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas yra įtvirtintas įstatymais, tačiau Lietuvoje nėra aiškios sistemos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti svarbiausius ekologinius rodiklius. Disertacijos tyrimo objektas – miesto ekologija, ją suvokiant kaip bendrosios ekologijos dalį, veikiančią ir veikiamą miestų aplinkoje. Darbe pasiūlytas miesto ekologijos modelis, kuris būtų tinkamas planavimo specialistams ir sudarytų prielaidas efektyviau valdyti pagrindines miestų ekologijos problemas. Modelis orientuotas į kiekybinį vertinimą ir, atsižvelgiant į poveikio kryptį, yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: išorinės ir vidinės miesto ekologijos. Įvertinus, kad miestų įtaka pasauliniams ekologiniams procesams yra mažai tyrinėta, detalesnei analizei buvo pasirinkta būtent išorinė miesto ekologija ir labiausiai ją veikiantys atliekų ir energetikos sektoriai. Remiantis tarptautiniais teisiškai įpareigojančiais susitarimais, nustatytos ribinės vertės – emisijų mažinimas nuo 8 % iki 30 %. Atliekų ir energetikos sektorių emisijos susietos su planuojant naudojamais kiekybiniais parametrais ir nustatytais emisijų mažinimo tikslais. Apskaičiuota, kad miestų bendrųjų planų galiojimo laikotarpiu statistinis gyventojas išmes tokį komunalinių atliekų... [toliau žr. visą tekstą] / In the 21st century, cities have more than ever been associated with the possibilities of business development, favourable workplaces and residence, yet there is growing concern about the environmental condition of city zones. The assessment of territorial planning document solutions is confirmed by laws; however, in Lithuania there is no clear system allowing one to quantitatively assess the essential ecological indicators, and the indicators themselves are not defined. The object of the work is the ecology of city being understood as a part of general ecology. The model of ecology of city has been proposed which could be suitable for the specialists in the sphere of planning and would allow managing the fundamental issues of city ecology. The model focuses on quantitative assessment and, having regard to the impact trend, comprises the main two parts: external and inner ecology of city. Having determined that the impact of cities on the world’s ecological processes has little been investigated, the external ecology of city and its main drivers i.e. waste and energy sectors have been selected for deeper analysis. Referring to international agreements of legal obligation, exposure limits have been established: reduction of emissions from 8–30 %. The emissions of the mentioned sectors are interconnected with quantitative parameters used in planning and with the aims, set in the dissertation, of emissions reduction. It has been estimated that during the validity of urban... [to full text]

In the 21st century, cities have more than ever been associated with the possibilities of business development, favourable workplaces and residence, yet there is growing concern about the environmental condition of city zones. The assessment of territorial planning document solutions is confirmed by laws; however, in Lithuania there is no clear system allowing one to quantitatively assess the essential ecological indicators, and the indicators themselves are not defined. The object of the work is the ecology of city being understood as a part of general ecology. The model of ecology of city has been proposed which could be suitable for the specialists in the sphere of planning and would allow managing the fundamental issues of city ecology. The model focuses on quantitative assessment and, having regard to the impact trend, comprises the main two parts: external and inner ecology of city. Having determined that the impact of cities on the world’s ecological processes has little been investigated, the external ecology of city and its main drivers i.e. waste and energy sectors have been selected for deeper analysis. Referring to international agreements of legal obligation, exposure limits have been established: reduction of emissions from 8–30 %. The emissions of the mentioned sectors are interconnected with quantitative parameters used in planning and with the aims, set in the dissertation, of emissions reduction. It has been estimated that during the validity of urban... [to full text] / XXI a. miestai labiau nei bet kada anksčiau yra siejami su verslo vystymo galimybėmis, paslaugų teikimu, patraukliomis darbo ir gyvenamosiomis vietomis, tačiau tuo pat metu didėja susirūpinimas dėl miestų zonų aplinkos būklės. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas yra įtvirtintas įstatymais, tačiau Lietuvoje nėra aiškios sistemos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti svarbiausius ekologinius rodiklius, be to, ir patys rodikliai nėra apibrėžti. Disertacijos tyrimo objektas – miesto ekologija, ją suvokiant kaip bendrosios ekologijos dalį, veikiančią ir veikiamą miestų aplinkoje. Darbe pasiūlytas miesto ekologijos modelis, kuris būtų tinkamas planavimo specialistams ir sudarytų prielaidas efektyviau valdyti pagrindines miestų ekologijos problemas. Modelis orientuotas į kiekybinį vertinimą ir, atsižvelgiant į poveikio kryptį, yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: išorinės ir vidinės miesto ekologijos. Įvertinus, kad miestų įtaka pasauliniams ekologiniams procesams yra mažai tyrinėta, detalesnei analizei buvo pasirinkta būtent išorinė miesto ekologija ir labiausiai ją veikiantys atliekų ir energetikos sektoriai. Remiantis tarptautiniais teisiškai įpareigojančiais susitarimais, nustatytos ribinės vertės – emisijų mažinimas nuo 8 % iki 30 %. Atliekų ir energetikos sektorių emisijos susietos su planuojant naudojamais kiekybiniais parametrais ir nustatytais emisijų mažinimo tikslais. Apskaičiuota, kad miestų bendrųjų planų galiojimo laikotarpiu statistinis... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje žemės ūkis užima ganėtinai didelę rinkos dalį ir tikėtina, kad ateityje jo reikšmė nemažės. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas viena iš svarbiausių ūkio šakų Lietuvos ekonomikoje. Ši ūkio šaka yra glaudžiai susijusi su kitais ekonomikos sektoriais: vidaus ir užsienio prekyba, perdirbimo ir materialinių techninių išteklių gamybos pramone, transportu, energetikos ir kitais sektoriais. Žemės ūkio ir su juo susijusių sektorių plėtra skatina šalies BVP augimą, gyventojų užimtumą ir jų socialinės būklės gerėjimą. Palanki žemės ūkio plėtrai vykdoma Lietuvos Respublikos (LR) valstybės Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) bei Europos Sąjungos (ES) skiriama struktūrinių fondų parama padeda šiam ūkio sektoriui išlikti gyvybingam ir konkurencingam. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtotės iki 2006 m. strategiją, kurios tikslas – sukurti palankią aplinką įvairiapusei ekonominei ir socialinei kaimo plėtotei, gerinti kaimo žmonių gyvenimo kokybę ir sėkmingai integruotis į Europos Sąjungą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtotės strategijos įgyvendinimo kryptis. Naujoji strategija – tai anksčiau minėtos strategijos tęsinys, apimantis ilgesnį laikotarpį – iki 2015 m. Neatsiejama strategijos sudedamoji dalis yra valstybės agrarinė politika, žemės tvarkymas, svarbiausi veiksmai ir priemonės strateginiams tikslams įgyvendinti. Kaimo plėtros planavimas Vilkaviškio rajone apima savivaldybės teritorijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian Agriculture makes a relatively large share of GDP and it is likely that it is not going to decrease in future. Due to its multifunctional nature agriculture is considered one of the most important industries in Lithuanian economy. This industry is closely linked to other sectors of the economy such as: domestic and foreign trade, processing and material resources to the manufacture industry, transportation, energy, and other sectors. Agriculture and related sectors add to the country's GDP growth, employment, and social improvement. The Common Agricultural Policy of the Republic of Lithuania and the Structural Funds of European Union benefit to agricultural development and support the agricultural sector development to keep it viable and competitive. In year 2000 Lithuanian Parliament approved the Agriculture and Rural Development Strategy up to year 2006, which aimed to create a favorable environment for the broad-based rural economic and social development, to improve the quality of life to rural people, and successfully integrate the agriculture into the European Union. The Government of the Republic of Lithuania approved the agricultural and rural development strategy for the implementation of policies. The new strategy is the continuation of the strategy above, covering a longer period - up to year 2015. The strategy consists of the agricultural policy, land management, the key actions and measures for strategic objectives. The planning of rural development... [to full text]

Didėjant urbanizacijos mastams, būtina akcentuoti darnų miestų vystymąsi. Dažniausiai literatūroje nagrinėjami ekologiško ir kompaktiško miestų modeliai. Analizė atskleidžia, jog pagrindiniai jų principai yra mišrios paskirties žemės naudojimas, išvystytas visuomeninis transportas bei dviračių takai, didelis tankumas, viešųjų erdvių prieinamumas, gamtos resursų išsaugojimas, ekonominis, socialinis ir ekologinis stabilumas. Baigiamajame darbe nagrinėjami šie du miestų modeliai, socialiniai veiksniai bei nurodoma monitoringo svarba planuojant miesto plėtros tendencijas. Elektrėnų savivaldybės pavyzdžiu išskiriami situacijos vertinimo indikatoriai, naudojami bendrajame savivaldybės plane. Baigiamajame darbe išanalizuoti pagrindiniai principai ir išskirti pagrindiniai subalansuotos plėtros įvertinimo kriterijai, bei nustatyta, kad galima išsami miesto subalansuotumo analizė kombinuojant išskirtus kriterijus. / With increasing the scale of urbanization, it is necessary to focus on sustainable development of the city. The ecological and compact models of the city are common issue in the literature. Main principles of these models are mixed land use, good quality of public transport and opportunity for bicycling, high density, access of public spaces, and conservation of natural resources, economical, ecological and social stability. There are distinguished indicators of state evaluation of Elektrenai municipality as an example. The article examines two urban models, social factors and the importance of monitoring in the urban planning process. In the article, basic principles are analyzed and main sustainable development evaluation criteria are emphasized.