Šis magistro darbas „Europos Sąjungos ir Lietuvos agrarinės politikos analizė“ yra teorinis analitinis darbas. Jame apžvelgti ir išanalizuoti pagrindiniai ES ir Lietuvos teisiniai aktai, reglamentuojantys agrarinės politikos įgyvendinimą bei mokslinė literatūra. Lietuvos agrarinės aplinkosaugos programa nuo 2004 metų labai pakito ir šio programavimo laikotarpio (2007-2013 metų) programa yra platesnė, apimanti daugiau aplinkosauginių problemų sprendimo būdų, tačiau jie negali garantuoti tinkamos biologinės įvairovės apsaugos. Šiame darbe pateikiamos naujos agrarinės aplinkosaugos priemonės, galinčios pagerinti į dabartinę Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programą įtrauktas agrarinės aplinkosaugos priemones. Mano asmeninis indėlis šiame darbe yra siūlomos trys naujos galimos agrarinės aplinkosaugos priemonės: „Pievų paukščių apsauga“, „Dirbamos žemės vertimas pieva(ganykla)“, „Apleistos žemės vertimas pieva (ganykla)“. Siūlomų priemonių įgyvendinimas labiau užtikrintų tinkamesnę ir efektyvesnę biologinės įvairovės, agrarinio kraštovaizdžio išsaugojimo galimybes. / This master’s degree thesis “The analysis of the agri-environmental policy of the European Union and Lithuania” is theoretical-analytical work. The main EU and Lithuania’s laws, regulating agri-environmental policy implementation and scientific literature are broadly analyzed in this thesis. Lithuania’s agri-environmental programme has changed in many aspects since 2004 and the programme of this (2007-2013) programming period is developed to ensure better environment protection in agricultural sector. Nevertheless, national agri-environmental programme does not provide sufficient level of biodiversity conservation. In thesis there are provided three possible agri-environmental schemes that could improve Lithuania’s agri-environmental programme. They are “Grassland bird species protection”, “Conversion of arable land to grassland”, “Conversion of abandoned land to grassland”. The implementation of these schemes could improve biodiversity conservation, protect and enhance agricultural landscapes in Lithuania.

Žemės konsolidacijos metu vyksta kompleksinis visos teritorijos pertvarkymas, atsižvelgiant į vietovės ypatumus, kaimo bendruomenės, žemės savininkų ekonominius interesus ir aplinkosaugos rekomendacijas. Šiuo metu teritorija, kurioje galėtų būti rengiami konsolidacijos projektai, yra daugiau nei 2500 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, kuri priklauso apie 300 tūkst. žemės savininkų. 2000 – 2003 metais Lietuvoje vyko keturi bandomieji žemės konsolidacijos projektai, kurie leido įvertinti esamą padėtį Lietuvoje – išryškino šalies specifiką bei teisės aktų trūkumus. Šie bandomieji žemės konsolidacijos projektai buvo atlikti remiantis užsienio ekspertų patirtimi, kurie stengėsi savo šalių patirtį pritaikyti Lietuvos sąlygomis. Darbe išanalizuoti bandomųjų ir šiuo metu atliktų žemės konsolidacijos projektų rezultatai ir išryškinti jų privalumus bei trūkumus. Bandomuosiuose projektuose dalyvavo tik 28% žemės savininkų, iš galėjusių dalyvauti. Kaimo plėtros priemonės įgyvendintos tik dalinai Pabaisko ir Puskelnių projektų teritorijose, nors savininkai visuose projektuose pageidavo tokių plano sprendinių. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nebuvo įgyvendintos subalansuotos kaimo plėtros priemonės – atskiras finansavimas tik žemės konsolidacijos projektams. 2007 – 2008 metais Lietuvoje buvo įgyvendinta 14 žemės konsolidacijos projektų Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse. Šie projektai skyrėsi ir savo dydžiu (nuo 133 iki 670 ha), ir pasiektais... [toliau žr. visą tekstą] / Land consolidation is a complex territory rearrangement taken into account local peculiarities, rural community and land owners economical and environmental recommendations. Today the area for available land consolidation projects is more than 2500 thousands ha of private agricultural land, which includes more than 300 thousands owners. Four pilot land consolidation projects were accomplished during 2000 – 2003. These projects estimated situation in Lithuania, showed specific features of country and required legal base for land consolidation. The article analyses the results of pilot projects. Only 28% of land owners took participation in pilot land consolidation projects. Means of rural development were implemented partly only in Pabaiskas and Puskelniai projects, although owners asked for these means in all projects. One of the main reasons for this is separate financing for land consolidation projects and rural development measures. 14 land consolidation projects were implemented during 2007 – 2008 in Telšių, Tauragės, Marijampolės and Panevėžio counties. These projects varied by size (from 133 to 670 ha) and results. First land consolidation projects were implemented in counties, where farm size is greater than average in Lithuania and dominate 10 – 50 ha farms. Accomplished regression analysis shows, that there is a strong relations between project area and implementation costs. Larger projects are more efficient and less costly. The costs of project implementation... [to full text]

SUMMARY THE DEVELOPMENT OPPORTUNITIES OF TOURISM BUSINESS IN THE RURAL COMMUNITY MA thesis Key words: rural tourism, rural community, rural development Developing tourism in Lithuania’s rural is one of the underlying ways of developing the tourism sector of Lithuania. The state gives a lot of international publicity of the countryside in order to create a competitive sector of the rural tourism in Lithuania, and thus improve the economic condition of the country’s localities. The development of tourism in the countryside involves active work of the rural community within the tourism sector; however Lithuania unfortunately faces an exodus of rural community members. It is essential to involve the rural community members into the country’s tourism business to research possible promotion ideas. Therefore, there is a need to inquire how strongly the rural’s communities are involved in the development of the rural tourism in Lithuania. The subject of research. The developmet opportunities of the rural tourism in the rural community. The object of research. To explore the opportunities of developing the tourism business in the rural. The goals of research: 1. To define the rural tourism and its position in the tourism sector. 2. To analyze the concepts of community and the rural community. 3. To determine the impact of tourism in the rural country’s overall tourism industry. 4. To explore the impact of the country’s tourism industry on the development of the rural and its... [to full text]

Darbo tikslas - išanalizuoti kaip skatinti pažangą neurbanizuotose ir pusiau urbanizuotose vietovėse. Iškreipta neurbanizuotų vietovių plėtros galimybių samprata, primityvus šių vietovių vaidmens tapatinimas tik su agrariniu sektoriumi, ignoruojant šiuolaikines Europos Sąjungos (ES) darnios plėtros tendencijas daro esminę žalą tiek tolesnei kaimo raidai, tiek visos valstybės pažangai. Žinių visuomenėje gyvybingų kaimiškųjų vietovių ir nedidelių miestų bei miestelių ekonomikoje vyrauja paslaugų sektorius. Kaimiškųjų vietovių paskirtis – puoselėti nacionalines istorines, kultūrines ir gamtos vertybes visuomenei. / The aim – to examine how to promote progress in non-urbanized and semi-urbanized localities. Distorted non-urbanized areas, the concept of broadening possibility, a rudimentary role in identification of these areas only in agraran sector, ignoring of contemporary European Unijon the tendencies of harmonious broadening. Society of knowledge, the viability of rural areas and towns dominate the service industry. Rural areas purpose is to foster the nacional historical, cultural and natural values for society.

Magistro baigiamajame darbe tiriamos ir vertinamos viešojo ir privataus sektorių partnerystės(VPSP) inovacijų įgyvendinimo valdyme plėtros prielaidos Šiaulių regiono kaimiškosiose vietovėse. Siekiant atskleisti viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtros teorinius aspektus atlikta mokslinės literatūros, dokumentų ir kitų šaltinių analizė. Atliekant VPSP inovacijų įgyvendinimo valdyme plėtros prioritetų analizę teoriniame kontekste buvo nagrinėjama viešojo ir privataus sektorių partnerystės koncepcija. Darbe nagrinėjant VPSP plėtros prioritetus inovacijų įgyvendinimo valdyme, atlikta inovacijų sampratos analizė, atskleistas inovacijų ir pokyčių santykis. Vykdant VPSP plėtrą inovacijų įgyvendinimo valdymo procese ypač svarbus valdančiųjų institucijų požiūris, kuriuo remiantis yra formuoja inovacijų plėtros aplinka. Šiuo pagrindu atlikta inovacijų politikos reikšmės analizė VPSP inovacijų įgyvendinimo valdymo proceso kaimo vietovėse aspektu. Siekiant identifikuoti pagrindines VPSP inovacijų įgyvendinimo valdyme plėtros prielaidas Šiaulių regiono kaimiškosiose vietovėse buvo atliekama ekspertinė apklausa, kurioje dalyvavo keturi viešojo ir keturi privataus sektorių ekspertai. Tyrimo metu atlikta JAV VPSP inovacijų įgyvendinimo valdyme plėtros kaimo vietovėse patirties analizė, o taip pat pateikiama statistinių duomenų analizė, kurių kitimo tendencijos buvo nagrinėjamos kartu su ekspertais. Nagrinėti statistiniai duomenys, kurie yra susiję su inovacijų plėtra ir kaimo... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master's undergraduate thesis are investigated and evaluated the development presumptions of PPP in the process of innovations implementation management in Šiauliai region’s rural areas. In order to reveal the PPP development of the theoretical aspects the analysis of scientific literature, documents and other sources have been made. On this basis paper work represents the concept of the PPP. Also concept of innovations was analyzed and revealed the relation between innovations and changes in certain organizations. In order to identify the main PPP development presumptions in the process of innovations implementation management both public and private sector experts were interviewed to point out the main position of the sectors. One of the public sector’s experts was the regional development professor of the Salisbury University in the USA who suggested the model of how PPP in the process of innovations implementation management in rural areas can be developed. On purpose to analyze the major aspects of the innovations implementation management of PPP in the Siauliai region’s rural areas there have been selected four innovation projects and their leaders have been interviewed. It showed that innovation projects do benefit to the Siauliai region’s rural areas: increased export, expenditure of the energy have been reduced, modernization of the economic activity in rural areas. Moreover in the process of research there was used PEST and SWOT analysis to show the main... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas LEADER programos įgyvendinimas ir perspektyvos Akmenės rajone. Pirmojoje magistro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama Lietuvos ir užsienio autorių įžvalgos apie kaimo plėtros politikos raida, mokslininkų kaimo plėtros apibrėžtys, LEADER programos koncepcija išskiriant pagrindinius LEADER metodo veiksnius, LEADER programos įgyvendinimas ES ir Lietuvoje bei Lietuvos VVG vertinimo aspektai. Empirinėje dalyje analizuojama LEADER programos įgyvendinimas 2007 – 2013 m. ir perspektyvos Akmenės rajone. Analizuojama Akmenės rajono vietos plėtros strategija, Akmenės rajono vietos veiklos grupės ataskaitos, veiklos ataskaitos, Akmenės rajono vietos veiklos grupės projektų ataskaitos. Remiantis VVG vertinimo metodologija, VVG veiklos sėkmės veiksniai buvo surūšiuoti į rodiklių sistemą, kuri leidžia kiekybiškai įvertinti VVG atliktus darbus. Siekiant įvertinti visą VVG veiklą, veiksniai buvo sugrupuoti į tris grupes: Akmenės r. VVG turimi ištekliai, jų naudojimo proceso eiga ir pasiekti veiklos rezultatai. Gautų rezultatų pagilinimui naudotas kitas kokybinių duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu su informantais ir nestruktūruotas interviu su ekspertu. Interviu metu sužinota informantų nuomonė apie LEADER programos įgyvendinimą 2007-2013 m. bei tobulinimo galimybes rengiant 2014 – 2020 m. vietos plėtros strategiją. Išgryninant VVG veiklos aspektus, užtikrinančius sėkmingą LEADER programos įgyvendinimą ir tobulinimo galimybes 2014... [toliau žr. visą tekstą] / This Master degree thesis analyses the implementation and prospect of the LEADER programme in Akmene’s district. The first part of the thesis examines the insights of Lithuanian and foreign authors into the evolution of rural development policy, the scientific definitions of rural development, and the concept of LEADER programme by highlighting the key elements of the LEADER approach, the implementation of the LEADER programme in the EU and Lithuania and the evaluation aspects of Lithuanian LAG. The empirical part of this thesis analyses the implementation and prospects of the LEADER programme in Akmene’s district from 2007 to 2013. The objects of the analysis are as follows: the local development strategy in Akmene’s district, the reports of Akmene’s district local action group, proceeding reports, the project reports of Akmene’s District local action group. Based on the evaluation methodology of the LAG, the success factors of the LAG were organized into a system of indicators that allows us to quantify the work done in the LAG. In order to evaluate the overall activities of the LAG these factors were grouped into three categories: stock of the LAG resources in Akmene’s district, the process of their use and the achieved work results. One more qualitative data collection method – semi-structured interviews with informants and unstructured interviews with experts – was used to deepen the received results. During the interview it was ascertained the opinion of the informants... [to full text]

Lietuvoje egzistuoja ryški regionų diferenciacija. Kaimo plėtros sąlygos ypač pasikeitė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Tapus ES nare, Lietuva įgijo teisę įsijungti į LEADER+ – kaimo plėtros programą, kurios pagrindinis tikslas – remiantis novatoriškomis priemonėmis modernizuoti kaimo plėtrą. LEADER metodo iniciatyva sukurtos Vietos veiklos grupės (VVG) pagal organizacijos struktūrą yra naujas partnerystės modelis, kuriam suteikta sprendimo priėmimo teisė. VVG naujumas pasireiškia tuo, kad jungia skirtingų sričių, o tai reiškia ir skirtingų interesų atstovus. Tokia partnerystė skatina naujų idėjų atsiradimą bei inovacinę veiklą. Socialinės partnerystės principas neakcentuoja subordinacijos, o VVG atveju galima manipuliacija galiomis, siekiant patenkinti savo interesus. VVG skatina aktyviai įsitraukti regiono dalyvius į horizontaliais tarpusavio santykiais pagrįstą vietos plėtros procesą. Savanoriškas žmonių bendradarbiavimas dėl bendrų tikslų stiprina pilietinę visuomenę ir pabrėžia demokratinius visuomenės principus. VVG gali kurti strategijas, kurios skatintų socialinio kapitalo augimą. Piliečių dalyvavimas, pagrįstas bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu, yra vienas iš pagrindinių būdų didinti socialinį kapitalą. / A marked regional differentiation exists in Lithuania. The conditions of countryside development have especially changed since Lithuania joined the European Unijon (EU). Having become a member of EU, Lithuania acquired the right to participate in LEADER+: a program which aims to modernize countryside development on the basis of innovative methods. Local Action Groups (LAG), created under LEADER initiative, have decision-making rights. Because of their organizational structure, LAGs are considered to be a new partnership model, which novelty is in uniting stakeholders. Such partnership promotes the appearance of new ideas and innovational activities. The principle of social partnership does not put an emphasis on subordination, allowing power manipulation within LAGs when required. LAGs promote an active engagement of regional participants in the horizontal community development . The voluntary cooperation of people working together towards the common goals strengthens civil society and emphasizes the democratic principles on which the society stands. LAGs can create strategies which promote the enlargement of social capital. The participation of citizens on the basis of cooperation and mutual confidence is one of the main ways to enhance the social capital.

Lietuvoje žemės ūkis užima ganėtinai didelę rinkos dalį ir tikėtina, kad ateityje jo reikšmė nemažės. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas viena iš svarbiausių ūkio šakų Lietuvos ekonomikoje. Ši ūkio šaka yra glaudžiai susijusi su kitais ekonomikos sektoriais: vidaus ir užsienio prekyba, perdirbimo ir materialinių techninių išteklių gamybos pramone, transportu, energetikos ir kitais sektoriais. Žemės ūkio ir su juo susijusių sektorių plėtra skatina šalies BVP augimą, gyventojų užimtumą ir jų socialinės būklės gerėjimą. Palanki žemės ūkio plėtrai vykdoma Lietuvos Respublikos (LR) valstybės Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) bei Europos Sąjungos (ES) skiriama struktūrinių fondų parama padeda šiam ūkio sektoriui išlikti gyvybingam ir konkurencingam. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtotės iki 2006 m. strategiją, kurios tikslas – sukurti palankią aplinką įvairiapusei ekonominei ir socialinei kaimo plėtotei, gerinti kaimo žmonių gyvenimo kokybę ir sėkmingai integruotis į Europos Sąjungą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtotės strategijos įgyvendinimo kryptis. Naujoji strategija – tai anksčiau minėtos strategijos tęsinys, apimantis ilgesnį laikotarpį – iki 2015 m. Neatsiejama strategijos sudedamoji dalis yra valstybės agrarinė politika, žemės tvarkymas, svarbiausi veiksmai ir priemonės strateginiams tikslams įgyvendinti. Kaimo plėtros planavimas Vilkaviškio rajone apima savivaldybės teritorijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian Agriculture makes a relatively large share of GDP and it is likely that it is not going to decrease in future. Due to its multifunctional nature agriculture is considered one of the most important industries in Lithuanian economy. This industry is closely linked to other sectors of the economy such as: domestic and foreign trade, processing and material resources to the manufacture industry, transportation, energy, and other sectors. Agriculture and related sectors add to the country's GDP growth, employment, and social improvement. The Common Agricultural Policy of the Republic of Lithuania and the Structural Funds of European Union benefit to agricultural development and support the agricultural sector development to keep it viable and competitive. In year 2000 Lithuanian Parliament approved the Agriculture and Rural Development Strategy up to year 2006, which aimed to create a favorable environment for the broad-based rural economic and social development, to improve the quality of life to rural people, and successfully integrate the agriculture into the European Union. The Government of the Republic of Lithuania approved the agricultural and rural development strategy for the implementation of policies. The new strategy is the continuation of the strategy above, covering a longer period - up to year 2015. The strategy consists of the agricultural policy, land management, the key actions and measures for strategic objectives. The planning of rural development... [to full text]

The subject of the investigation is the arrangement of rural development projects. The aim of the work is to formulate recommendations for the perfection of the arrangement of rural development projects. The tasks: — to fulfill the analysis of scientific literature and other secondary references of information and summarize the methods of design arrangement; — to identify the peculiarities of the projects of rural development; — to establish the problems of the arrangement of rural development projects; — to formulate recommendations for the organizers of rural development projects. The methods of investigation of a questionnaire, logical analysis and synthesis, induction, deduction, comparing, filing, the methods of logical and diagrammatic modeling. While studying the scientific literature about rural development and projects arrangement of rural development have been presented; the general theoretic aspects requirements of projects arrangement have been established; the analysis of the requirements of different financial support sources have been fulfilled; the methodical aspects of projects arrangement according to secondary data and the characteristic of the arrangement of rural development projects have been defined; the problems of the arrangement of rural development projects according with the help of empirical research have been estimated and the recommendations of the perfection of the arrangement of rural development projects have been formulated.

Šiame moksliniame darbe siekiama ištirti Plungės rajono Platelių ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijų teritorijų panaudojimo galimybes, vadovaujantis kaimo plėtros žemėtvarkos projektais. Iškeltiems uždaviniams išspręsti, naudojamasi žemės informacinės sistemos duomenų bazėmis. Vykdant sėkmingą kaimo plėtros įgyvendinimą, svarbu atsižvelgti į gamtinės aplinkos sukurtas sąlygas. Analizuojama teritorija pasižymi saugomų objektų gausa. Plungės rajone yra devynios saugomos teritorijos, kurių plotas sudaro 25 proc. visos Plungės rajono teritorijos. Tiriamų seniūnijų bendras plotas yra 26161 ha., abi seniūnijos patenka į Žemaitijos nacionalinį parką. Iš bendro analizuojamos teritorijos ploto, 15163 ha užima Žemaitijos nacionalinis parkas, tai sudaro beveik 58 proc. visos teritorijos. Tam, kad kaimo vietovėse teritorijų planavimas ir naudojimas neturėtų neigiamų pasekmių kraštovaizdžiui ir gamtinei aplinkai, vykdant planavimą privaloma vadovautis kaimo plėtros žemėtvarkos projektais, specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, bei kitais teisės aktais. Iškelti uždaviniai išspręsti vadovaujantis kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėmis, miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, Plungės rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schema, išskirtos teritorijos tinkamos sodybos vietai parinkti bei miškui ne miško žemėje įveisti. Atliekant tyrimą ArcMap 10.2.1 programa, sudaryti du skirtingi modeliai, taip išskirtos... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis is aimed at exploring the possibilities to use the territories of Plateliai and Žemaičių Kalvarija in Plungė District pursuant to the organization of land exploitation plans of rural development. The databases of the land information system are used to solve the tasks. In pursuance of successful implementation of rural development, it is important to take the conditions created by natural environment into consideration. The territory under review characterizes for the abundance of protected objects. Plungė District includes nine protected territories, the area of which constitutes 25 percent of the entire territory of Plungė District. Total area of elderships under review is 26161 ha; both elderships are within the boundaries of Žemaitija National Park. Out of total territory area analyzed, 15163 ha are covered by Žemaitija National Park, which constitutes almost 58 percent of the entire territory. For the territorial planning and use in rural areas to not have negative consequences for the landscape and natural environment, while planning it is mandatory to follow the organization of land exploitation plans of rural development, special terms and conditions of land and forest use, as well as other legal acts. The tasks were solved pursuant to the rules of preparation of organization of land exploitation plans of rural development, the rules of afforestation in non-forest land, the general plan of the territory of Plungė District Municipality, the planning scheme... [to full text]