Magistro darbe yra suformuluotos kaimo mokyklos ir vietos bendruomenės bendravimo ir bendradarbiavimo formos, išanalizuoti ir susisteminti įvairūs vietos bendruomenės poreikiai bei jų svarba. Atlikta vietos bendruomenės apklausos analizė. Išsamiai analizuojama mokyklos įtaka vietos bendruomenei, mokyklos vykdoma veikla, problemos. Patvirtinama tyrimo hipotezė, kad mokykla institucija, kurioje susitinka ir suartėja įvairūs visuomenės sluoksniai, mokyklos efektyvus ryšių palaikymas su vietos bendruomene yra vienas iš sėkmingos įtakos elementų, formuojantis palankų požiūrį į kaimo švietimo organizaciją, kaip bendruomenės švietimo, ugdymo bei traukos centrą, susijusį partnerystės ryšiais su vietos bendruomenėmis: šeima, visuomeninėmis organizacijomis, verslo organizacijomis, vyriausybinėmis institucijomis, bažnyčia, pirminės sveikatos ir priežiūros įstaigomis, socialinio aprūpinimo tarnybomis. / These Master Thesis is focused on the forms of interaction and cooperation between rural schools and local community, on the problems that emerge between newly established local schools and community as well as on the influence schools impose on the community. It analyses in detail the impact of rural school’s activities on local community. Comprehensive interviewing of local and school communities have been carried out with the aim to find out about the influence of schools on local community. The survey supports the hypothesis that a school’s contribution and influence as well as effective maintenance of relations with the local community is one of the basic elements conditioning positive attitude towards rural educational institution as the community centre able of satisfying its educational and training needs and maintaining close partnership with local communities: family, public and business enterprises, local authorities, church, primary health and care institutions, and social welfare services.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami socialinio darbuotojo veiklos sąlygos kaimo bendruomenėje. Darbe aptariami ne tik bendri socialinio darbuotojo veiklos principai, žinios, įgūdžiai, funkcijos, veiklos sritys, bet ir nagrinėjami kaimo bendruomenės bruožai, apibūdinama socialinio darbuotojo veiklos svarba bei vieta kaimo bendruomenėje. Siekiant atskleisti ir išnagrinėti socialinio darbuotojo veiklos sąlygas kaimo bendruomenėje bei ištirti sunkumus su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, magistro darbe atliekama mokslinės literatūros analizė ir tyrimo analitinė apžvalga, pateikiamai tyrimo duomenys apie socialinių darbuotojų materialines darbo sąlygas kaime, saugumą, santykius su klientais ir darbo organizavimą. Justina Lenkevič Socialinio darbuotojo veiklos sąlygos kaimo bendruomenėje: socialinio darbo magistro studijų baigiamasis darbas / mokslinis vadovas: prof. Habil. Dr. M. Taljūnaitė Vilniaus pedagoginis universitetas, Socialinės komunikacijos institutas, Socialinės sanglaudos katedra. – Vilnius, 2009. – p. 75. / In Master’s final work the circumstances of social worker’s activities in terms of rural communities are being analyzed. Final work includes not only the description of general principles of a social worker’s activities, knowledge, skills, functions, activities’ fields, but also of characteristics of rural communities. Social worker’s activity’s importance as well as workers role in rural communities is being described too. In order to identify and examine the social worker’s activities circumstances in the rural community and to explore the difficulties faced by social workers, in the Master’s final work analysis of scientific literature and analytical review of the investigation is being carried out; research data on social workers work’s material conditions in rural areas, safety, relations with clients and work’s organization is being presented. Justina Lenkevič Circumstances of social worker work in the rural community: Master’s studies final work in Social work / Scientific supervisor: prof. hab. dc. M. Taljūnaitė. – Vilnius Pedagogical University, Social communication institute, Department of Social Cohesion. – Vilnius, 2009. – p. 75.

Kaimo bendruomenių plėtros nuostatos kinta vis labiau ryškėjant tendencijoms kuo racionaliau panaudoti vietinius gamtos ir kultūros išteklius. Todėl atliktas tyrimas Plungės rajono kaimo vietovėje padėjo identifikuoti svarbiausius vietos gyventojų poreikius, atsižvelgiant į ekonominius, gamtinius ir kultūrinius faktorius. Respondentai pažymi, kad turi bendravimo problemų, dažnai būna neįdomus, neįvairus kultūrinis gyvenimas, nedraugiški žmonių tarpusavio santykiai. Šios problemos labai įtakoja visą kaimo kultūrą ir jo dvasinį paveldą. Magistro darbe pateikiamas kaimo aplinkos, paslaugų, kaimo problemų įvertinimas, gamtos ir kultūros paveldo Plungės rajone apžvalga ir jų panaudojimo galimybės kaimo bendruomenių plėtrai, bendruomenių projektiniai sumanymai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kuriose pabrėžiama projektų, integruojančių įvairius kaimo bendruomenių poreikius, tinkamai panaudojant gamtos ir kultūros išteklius, įgyvendinimo svarba. Kaimo bendruomenių plėtra priklauso nuo tinkamo gamtos ir kultūros išteklių panaudojimo. / Attitudes towards rural communities development have been experiencing changes, which reveal a tendency of using local natural and cultural resources more effectively. For this purpose a research carried out in a settlement in Plungė district helped the authors of the paper identify the main needs of the local residents in terms of economic, natural and cultural factors. Respondents stressed that it is difficult to come into social contacts, often cultural life is uneventful and monotonous, relations among the people lack friendliness. The evaluation of the rural environment, services and problems is given in the master’s work, the natural and cultural heritage in Plungė district has been overviewed and plans for future undertakings by local community have been outlined. Provided conclusions stress the importance of the implementation of such projects which integrate different needs of rural communities and integrate natural and cultural resources. Development of the rural communities depend on the best using of the natural and cultural resources.

Magistro darbe išskirtos svarbiausios Plungės rajono kaimo bendruomenių plėtros galimybės ir prioritetai bei numatytos priemonės jų įgyvendinimui. Išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai kaimo bendruomenių plėtros tyrimai. Identifikuotos Plungės rajono kaimo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes bei gyventojų poreikiai. Išanalizuota Plungės rajone registruotų kaimo bendruomenių veikla, jų problemos ir galimybės. Patvirtinama autoriaus suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad kaimo bendruomenės plečia savo veiklą, siekia gerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę, įtakoja paslaugų teikimą, tačiau plėtros procesą lėtina gyventojų pasyvumas, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nesugebėjimas sutelkti žmogiškąjį ir socialinį kapitalą. / In this master’s final paper have been distinguished possibilities and priorities of the development of rural communities in Plunge area and have been formulated the means for their implementation. The theoretical aspects of the development of rural communities of different Lithuanian and foreign authors was analyzed and systematized in the Master’s Paper. After identification of needs and problems of rural areas of Plungė, analysis of strengths, weaknesses, opportunities and threats was prepared. The activity of rural communities in Plungė area, their possibilities and problems was analyzed. The hypothesis formulated by the author is confirmed: rural communities expand their activity, aim to improve the quality of life of local inhabitants, influence services, however, the passivity, the distrust in their capabilities have been noticed in the activity of rural communities.

INTRODUCTION Chronic non-communicable diseases (CND) become the reason of 50 percent of deaths in the welfare societies. The World Health Organisation (WHO) has indicated that in the 2025 CND, especially cardiovascular diseases will remain the most important health problem in Europe and in the world [The World health Report, 1998]. The mortality rates from IHD, as well as overall mortality in Lithuania, increased since 1995, a tendency for decrease during the last decade has been observed. According to the Lithuanian Statistics, the mortality rate from IHD in 2001 was 628.2/100000 inhabitants per year [Lithuanian Ministry of Health, 2004]. It decreased almost by quarter as compared to 1995; nevertheless, the mortality rates from IHD in Lithuania exceed the average (mean) of the European Union countries nearly by two fold [WHO Data Base, 2003]. The investigations in the world, as well as in Lithuania have shown that the risk factors (RF) of the CND are common for all the CND [V.Grabauskas, 1995, IU.Haq, 1999]. In Lithuania the epidemiological research on CND has been performed in the context of the international integrated preventive program on non-communicable diseases (CINDI) [J.Petkevičienė, 1994, J.Klumbienė, 1999]. Therefore, the role of the family doctor in the primary prevention of CND, especially the ischemic heart disease (IHD), becomes very important in a certain community. The investigation in Lithuanian have shown that every second 35-64 year old man or woman... [to full text]

SUMMARY THE DEVELOPMENT OPPORTUNITIES OF TOURISM BUSINESS IN THE RURAL COMMUNITY MA thesis Key words: rural tourism, rural community, rural development Developing tourism in Lithuania’s rural is one of the underlying ways of developing the tourism sector of Lithuania. The state gives a lot of international publicity of the countryside in order to create a competitive sector of the rural tourism in Lithuania, and thus improve the economic condition of the country’s localities. The development of tourism in the countryside involves active work of the rural community within the tourism sector; however Lithuania unfortunately faces an exodus of rural community members. It is essential to involve the rural community members into the country’s tourism business to research possible promotion ideas. Therefore, there is a need to inquire how strongly the rural’s communities are involved in the development of the rural tourism in Lithuania. The subject of research. The developmet opportunities of the rural tourism in the rural community. The object of research. To explore the opportunities of developing the tourism business in the rural. The goals of research: 1. To define the rural tourism and its position in the tourism sector. 2. To analyze the concepts of community and the rural community. 3. To determine the impact of tourism in the rural country’s overall tourism industry. 4. To explore the impact of the country’s tourism industry on the development of the rural and its... [to full text]

A. Čepienė. Kaimo bendruomenės narių socialinio dalyvavimo modeliavimas. Socialinio darbo magistro studijų programos baigiamasis darbas. Darbo vadovas prof. dr. E. Acienė, Klaipėdos universitetas: Klaipėda, 2011. – 66 p. Darbe atlikta teorinių šaltinių analizė. Pirmoje tyrimo dalyje pristatomas kiekybinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti šiandieninio kaimo bendruomenės žmonių gyvenimą, jų veiklos galimybes, kuriant geresnį, aktyvesnį gyvenimą. Antroje tyrimo dalyje pristatomas kokybinis tyrimas, pasirenkant pusiau struktūruoto interviu metodą, siekiant patikslinti kaimo bendruomenių evoliucijos (raidos) įtaką, aplinkos poveikį kaimo bendruomenės veikloms, kaimo bendruomenių tikslus, veiklos struktūrą bei kaimo bendruomenių veiklų aktyvinimą. Iškelta tyrimo hipotezė – nūdienos kaimo bendruomenės narių socialinis dalyvavimas bendruomenės veikloje nėra aktyvus, neturi aiškių dimensijų tiek turinio, tiek veiklų prasme. Tyrimo objektas. Kaimo bendruomenės narių socialinio dalyvavimo modeliavimas. Tyrimo tikslas – suformuoti kaimo bendruomenės socialinio dalyvavimo modelį paremtą aktyviu bendruomenės narių dalyvavimu socialinėse veiklose ir profesionalia socialinio darbuotojo pagalba. Tyrimo uždaviniai: Atskleisti socialinį dalyvavimą aktyvioje ir atviroje kaimo bendruomenėje akcentuojant socialinio dalyvavimo fenomeną. Išanalizuoti kaimo bendruomenės socialinį dalyvavimą sprendžiant problemas, įvertinant bendruomenės socialinio dalyvavimo raišką socialinio darbo aspektu... [toliau žr. visą tekstą] / A. Čepienė. Simulation of Social Participation of Village Community Members. The final paper of social work master‘s degree supervised by Prof. Dr. E. Acienė, Klaipėda University: Klaipėda, 2011–66 p. The analysis of the theoretical sources is carried out in the work. In the first part of the study a quantative research aiming to find out today‘s rural community peoples‘ life, their work opportunities to create a better and more active life is presented. In the second part of the study a qualitative research having used a semi-structured interview method in order to clarify the influence of rural communities evolution, the impact of environment on activities in rural communities, the objectives and structure of activities of rural communities and activating of rural communities work is presented. The hypothesis of the research is that today‘s rural community members‘ social participation is not active, with no clear content and work dimensions. The object of the research is rural community members’ simulation of social participation. The goal of the research is to establish a rural community-based model of social participation based on active community participation in social activities and a professional social worker‘s assistance. The following are the tasks of the research: To reveal social participation within an active rural community emphasizing the phenomenon of social participation. To analyze the social participation of rural communities in solving problems... [to full text]

In this master’s final paper are formulated the problems of very rapidly changeable social processes and created the country communities influence to the ability of community members to adapt for the new conditions; It analyzed and systematized the different Lithuania’s and foreign author’s theoretical and practical research into the country community and social tension. The paper presents a detailed analysis of legal acts of Lithuania which are forming the social policy of the country. The main purpose of this research is an analysis of country communities’ influence to the social tension through the peculiarity of building up Lithuania’s country communities now. In order to reach this objective it was used the quantitative research, closed type questionnaire. There were found-out the main, social tensions, taking part in the country and, also, the influence of country’s community reducing these tensions. Moreover the author’s formulated hypothesis was proved that activity of recently launched organizations in the country is pointed to concentrate communities’ population to reduce theirs tensions. However nowadays country’s communities do not have significant influence to the process of solving population’s social problems. The results and conclusions of this research present the fact that it is essential to enhance the proceeding of newly launched country’s communities in order to increase the life quality of all communities and to reduce their social tenses.

Kaimo ir nedidelių miestelių inteligentai, pamatę, kad per penkiolika metų politinė šalies valdžia neišsprendė jokios jų problemos, suskato veikti. Per dvejus metus susikūrė arti pusantro tūkstančio bendruomenių centrų ir vietos veiklos grupių. Kaimo bendruomenių centrai yra aktyviausiai besisteigiančios visuomeninės organizacijos.Bendruomenės centrai kuriasi tam, kad suartintų skirtingas socialines grupes ir pagerintų bendruomenės gyvenimo sąlygas. Bendruomenės centras yra ta institucija, kuri gali apjungti vietinį ir globalinį visuomenės vystymosi ir tobulėjimo aspektus. Bendruomenės vienybė slypi įvairovėje, jos metodai yra labiau dvasiniai nei materialiniai, ji labiau stengiasi įsigilinti negu pakeisti, ir labiau pasitiki bičiuliškais ryšiais tarp draugų nei tarp organizacijų. Lietuvoje bendruomenių darbo patirtis dar nedidelė, jos pradėjo kurtis tik prieš dešimtmetį. Šiuo metu Lietuvoje yra susikūrę per tūkstantį bendruomenių centrų. Teritorinės bendruomenės filosofija yra grindžiama nuostata, kad jos nariai patys gali ir privalo iškelti bendruomenės problemas, išskirti prioritetus, panaudoti turimus išteklius savo pačių problemoms spręsti. Kita vertus, bendruomenę galima analizuoti kaip mikrosociumą – artimiausią žmogui erdvę ir socialinę aplinką, betarpiškai veikiančią jo vystymąsi. Todėl tyrimo objektu pasirinkau bendruomenės centro vaidmenį kaimo bendruomenėje. Tyrimo tikslas – nustatyti bendruomenės centro vaidmenį kaimo bendruomenėje plėtojant socialines... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study is to determine the role of Community centre while expanding social services in a village commune. / Die Intelligenz auf dem Lande und in kleinen Städten hat gesehen, dass die politische Macht in den letzten fünfzehn Jahren nichts für ihre Probleme gemacht hat, und begann zu handeln. Innerhalb von zwei Jahren wurden anderthalbtausend Gemeindezentren und die lokalen Aktionsgruppen gegründet. Ländliche Gemeindezentren sind gesellschaftliche Organisationen, die sehr aktiv gegründet wurden. Die Gemeindezentren wurden gegründet, um die verschiedenen sozialen Gruppen anzunahern und um die Lebensbedingungen der Gemeinden zu verbessern. Ein Gemeindezentrum ist eine Institution, die lokale und globale Aspekte der Gesellschaftentwicklung und -vervoll- kommen verbindet. Die Einheit der Gemeinde liegt in der Vielfalt, ihre Methoden sind mehr geistlich als materiell, sie versucht sich mehr zu vertiefen als etwas zu ändern und vertraut den freundschatftlichen Beziehung zwischen den Freunden mehr als zwischen den Organisationen. Die Arbeitserfahrung der Gemeinden in Litauen ist nicht gross, die ersten Gemeinden wurden erst vor zehn Jahren gegründet. Zur Zeit gibt es in Litauen mehr als tausend Gemeindezentren. Die Philosophie der Gemeinde basiert auf der Überzeugung, dass die Gemeindemitglieder selbst die Probleme erheben, Prioritäte setzen, die verfügbaren Ressource für die Lösung ihrer eigenen Probleme ausnutzen können und müssen. Andererseits kann man die Gemeinde als ein Microsozium zu analysieren, das heisst als ein sozialer Umfeld, der sehr nah an einen Menschen ist und... [der volle Text, siehe weiter]

The subject of the investigation is the arrangement of rural development projects. The aim of the work is to formulate recommendations for the perfection of the arrangement of rural development projects. The tasks: — to fulfill the analysis of scientific literature and other secondary references of information and summarize the methods of design arrangement; — to identify the peculiarities of the projects of rural development; — to establish the problems of the arrangement of rural development projects; — to formulate recommendations for the organizers of rural development projects. The methods of investigation of a questionnaire, logical analysis and synthesis, induction, deduction, comparing, filing, the methods of logical and diagrammatic modeling. While studying the scientific literature about rural development and projects arrangement of rural development have been presented; the general theoretic aspects requirements of projects arrangement have been established; the analysis of the requirements of different financial support sources have been fulfilled; the methodical aspects of projects arrangement according to secondary data and the characteristic of the arrangement of rural development projects have been defined; the problems of the arrangement of rural development projects according with the help of empirical research have been estimated and the recommendations of the perfection of the arrangement of rural development projects have been formulated.