Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę pasikeitė žemės ūkio gamybos ekonominiai ryšiai, rinkos realizavimo bei ekonomikos sąlygos, kurių pagrindiniu prioritetu tapo žemės ūkio pelningumas. Pasekoje to, mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose prasidėjo spartūs žemės ūkio naudmenų renatūralizacijos procesai. Viena iš teikiamų alternatyvų ūkininkaujantiems nenašiose bei mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose tapo miškų įveisimas ne miško žemėje. Nenašių ir žemės ūkiui nenaudojamų žemės ūkio naudmenų apželdinimas mišku laikoma svarbia miškų ūkio plėtros priemone, kuri padėtų įgyvendinti Lietuvos miškų ūkio politikos strategijoje ir miškingumo didinimo programoje numatytus pagrindinius tikslus iki 2020 metų padidinti Lietuvos miškingumą 3 %. Darbe atliekamas tyrimas norint nustatyti nenašių žemių apželdinimo galimybes mišku Kauno apskrityje. Šiam tikslui pasiekti buvo nagrinėjama miškų įveisimą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai, nustatantys pagrindinius kriterijus miško įveisimui ne miško žemėje. Taip pat atliekant tyrimą nagrinėjamos GIS technologijų panaudojimo galimybės, kurių pagalba galima nesunkiai nustatyti tinkamiausias vietas miškams įveisti pagal visus pasirinktus kriterijus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Kauno apskrityje yra 39040,4 ha nenašių žemės ūkio naudmenų, kurių našumo balas yra mažesnis nei 32 balai. 31826,40 ha iš nenašių žemės ūkio naudmenų atitinka miško įveisimui keliamus pagrindinius kriterijus. Šį plotą įvertinus pagal žemės naudmenų... [toliau žr. visą tekstą] / The Restoration of Lithuania’s independence changed the economic relations in agricultural production, sales market and economic conditions, with agricultural profitability becoming a key priority. As a consequence, processes of rapid agricultural land renaturalization began in the areas unfavourable to agriculture. One of the alternatives offered to farmers who own an infertile and less suitable land for farming is afforestation of a non-forest land. Afforestation of infertile and unused farmland is considered as an important means of forestry development that will help implement fundamental objectives of the Lithuanian Forestry Strategy and the Afforestation Programme to increase the Lithuanian forest coverage by 3 per cent by the year 2020. This research work is aimed at evaluating possibilities of infertile land afforestation in the Kaunas County. To achieve this objective, consideration was given to legislation regulating afforestation and establishing the basic criteria for afforestation of non-forest land. The study also looked into the use of GIS technology options that will allow to easily identify the most suitable sites for afforestation by all the selected criteria. The study showed that the Kaunas County has 39,040.4 hectares of infertile agricultural land whose performance score is less than 32. 31,826.40 hectares (81.5%) of the infertile lands meet the required essential criteria for afforestation. The assessment of the area by the actual land use established... [to full text]

Šiame moksliniame darbe siekiama ištirti Plungės rajono Platelių ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijų teritorijų panaudojimo galimybes, vadovaujantis kaimo plėtros žemėtvarkos projektais. Iškeltiems uždaviniams išspręsti, naudojamasi žemės informacinės sistemos duomenų bazėmis. Vykdant sėkmingą kaimo plėtros įgyvendinimą, svarbu atsižvelgti į gamtinės aplinkos sukurtas sąlygas. Analizuojama teritorija pasižymi saugomų objektų gausa. Plungės rajone yra devynios saugomos teritorijos, kurių plotas sudaro 25 proc. visos Plungės rajono teritorijos. Tiriamų seniūnijų bendras plotas yra 26161 ha., abi seniūnijos patenka į Žemaitijos nacionalinį parką. Iš bendro analizuojamos teritorijos ploto, 15163 ha užima Žemaitijos nacionalinis parkas, tai sudaro beveik 58 proc. visos teritorijos. Tam, kad kaimo vietovėse teritorijų planavimas ir naudojimas neturėtų neigiamų pasekmių kraštovaizdžiui ir gamtinei aplinkai, vykdant planavimą privaloma vadovautis kaimo plėtros žemėtvarkos projektais, specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, bei kitais teisės aktais. Iškelti uždaviniai išspręsti vadovaujantis kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėmis, miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, Plungės rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schema, išskirtos teritorijos tinkamos sodybos vietai parinkti bei miškui ne miško žemėje įveisti. Atliekant tyrimą ArcMap 10.2.1 programa, sudaryti du skirtingi modeliai, taip išskirtos... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis is aimed at exploring the possibilities to use the territories of Plateliai and Žemaičių Kalvarija in Plungė District pursuant to the organization of land exploitation plans of rural development. The databases of the land information system are used to solve the tasks. In pursuance of successful implementation of rural development, it is important to take the conditions created by natural environment into consideration. The territory under review characterizes for the abundance of protected objects. Plungė District includes nine protected territories, the area of which constitutes 25 percent of the entire territory of Plungė District. Total area of elderships under review is 26161 ha; both elderships are within the boundaries of Žemaitija National Park. Out of total territory area analyzed, 15163 ha are covered by Žemaitija National Park, which constitutes almost 58 percent of the entire territory. For the territorial planning and use in rural areas to not have negative consequences for the landscape and natural environment, while planning it is mandatory to follow the organization of land exploitation plans of rural development, special terms and conditions of land and forest use, as well as other legal acts. The tasks were solved pursuant to the rules of preparation of organization of land exploitation plans of rural development, the rules of afforestation in non-forest land, the general plan of the territory of Plungė District Municipality, the planning scheme... [to full text]