• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 13
  • 2
  • Tagged with
  • 15
  • 12
  • 4
  • 4
  • 3
  • 3
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Švento ežero vandens biogeninių parametrų kaitos tyrimai / The research of the alternations of biogenic parameters in the water of the lake sventas

Braukylaitė, Sigita 27 June 2014 (has links)
Autotrofiniai organizmai fotosintetindami negali apsieiti be kai kurių cheminių elementų, ypač – azoto (N) ir fosforo (P). Šie elementai vadinami biogeniniais elementais arba maisto medžiagomis, nes būtent jie limituoja pirminius biologinius procesus ir produkciją. Biogeninių medžiagų kiekio nustatymas vandenyje yra vienas iš svarbiausių hidrocheminių parametrų reikalingų įvertinti ežerų būklę. Biogeninių rodiklių dinamikos analizė yra svarbi, siekiant ateityje parinkti optimalias vandens kokybės valdymo priemones. Šiame darbe yra analizuojamas Švento ežeras. Darbo tikslas buvo, remiantis aplinkos monitoringo duomeninis įvertinti Švento ežero vandens biogeninių parametrų kaitos priklausomybę nuo aplinkos faktorių. Buvo išanalizuoti ir įvertinti aplinkos apsaugos agentūros suteikti duomenys apie Švento ežero biogeninių parametrų kaitą nuo 1999 m. iki 2009 m. Nustatyta bendrojo azoto ir fosforo koncentracijų sezoninė kaita: didžiausios koncentracijos pavasarį ir rudenį, mažiausios – vasarą. 1999 - 2009 m. matomas akivaizdus bendrojo azoto ir fosforo metinių koncentracijų mažėjimas. Bendrojo azoto ir fosforo koncentracijos neviršija DLK ir nekelia pavojaus vandens kokybei. Bendrojo azoto koncentracijų kitimus galima paaiškinti aktyviu vegetatyviniu periodu, vykstančiu ežeruose vasarą. Vasaros pradžioje, prasidėjus vandens masės stratifikacijai. Augalai sunaudoja azoto junginius, o jų koncentracijos vandenyje dėl to sumažėja. Pavasarį, nutirpus sniegui, pagerėja šviesos režimas... [toliau žr. visą tekstą] / Autotrophic organisms while in the process of photosynthesis can not function without certain chemical elements, especially Nitrogen and Phosphorus. These elements are called biogenetic, in other words nutritial materials as they limit the inicial biological processes and production. The indication of the quantity of biogenetic elements in water is one of the main hydrochemical parameters which are necessary in the process of evaluation of the state of lakes. The analysis of the dynamics of biogenetic elements is an essential one in order to choose the optimal measures of the management of water quality. The lake Šventas is analysed in this paper. The aim was to establish the dependence of the alternation of water biogenetic parameters on the environmental factors. The work was carried out according to the data of the environmental monitoring. The data on the alternation of water biogenetic parameters in the lake Šventas include the period from 1999 to 2009. The data were provided by the Agency of the Environment Protection. The seasonal alteration of the concentration of Nitrogen and Phosphorus was established: the biggest concentration appears to be in spring and autumn, the smallest incated in summer. In the period from 1999 to 2009 the evident decrease in the concentration of Nitrogen and Phosphorus is indicated. The general concentration of Nitrogen and Phosphorus does not exceed the limits as they were in the times of Grand Duchy of Lithuania and poses no threat to the... [to full text]
2

Daugų ežero ir apyžerio raida XX amžiuje / Evoliution of lake Daugai in XX th. century

Remeikaitė, Vilma 13 June 2005 (has links)
L'eutrophisation antopogénétique et la baisse augmentant stimulent l'inéret sur l'avenir des lacs, leurs organismes et des rares plantes. L'objet de mon travail est le lac de Daugai et son territoire qui compte 38723 ha de surface, étant a l'élévation de Dzūkija. Dans mon travail, j'ai essayé d'évaluer l'influence de facteurs abiotiques et biotiques pour l'évolution du lac de Daugai et de son territoire. Le travai est fait sous le principe d'analyse cartographique et sous l'analyse de recherche botanique. J'ai utilisé les cartes topographiques: années 1890- 1: 21000, 1937 - 1:25000, 1957 - 1: 25 000, 1999 - 1: 10 000 (OTR10LT) pour faire l'analyse cartographique du lac Daugai. Cettes cartes sont liées au systeme de coordonnées de la Lituanie. (LKS - 94). La division de l'utilité du sol est faite sous le principe de vectorisation. Les aréales de l'utilité du sol dans ce territoire sont crées sous le format ArcView shape. Les surfaces des aréales sont utilisés pour l'analyse de données. Apres avoir comparé le matériel cartographique il est constaté que la surface du lac Daugai est changé de 1097, 58 a 915,81 ha pendant la periode de 1890 jusqu'a l'année 1999. Le niveau d'eau est changé de 131, 1 a 127,5 metres. La surface du lac et le niveau d'eau est changé a cause des travaux de méloration de 1928 et de 1966. Apres avoir asséché les prairies, les bois devenaient plus nombreux. On suppose que la superficie des bois va augmenter a cause du developpement du tourisme de la... [to full text]
3

Pūgžlių (Gymnocephalus cernuus) ir ešerių (Perca fluviatilis) mityba Dusios ežere / Food items ruff (gymnocephalus cernuus l.) and perch (perca fluviatilis l.) in the lake dusia

Pilinkovskij, Andrej 26 June 2014 (has links)
Dusios ežere 2008 metų ichtiologinių tyrimų metu sugautos 6 žuvų rūšys: ešerys, pūgžlys, stinta, lydeka, kuoja ir paprastoji aukšlė. Žuvų bendrijos branduolio rūšinė sudėtis ir toliau išlieka tokia pati – pūgžlys ir ešerys. Tačiau žymiai pakito šių rūšių santykinė biomasė – pūgžlio sumažėjo 1,7 karto ir dabar sudaro 27,6%, o ešerio padidėjo 1,8 karto ir sudaro 45,3%. Tiriant skirtingų amžinių grupių pūgžlių mitybą buvo nustatyta, kad Gammaridae ir Chironomidae šeimos atstovai yra visų amžinių grupių pagrindinis maistas. Tiriant skirtingų amžinių grupių ešerių mitybą buvo nustatyta, kad Gammaridae ir Chironomidae šeimos atstovai yra 1+ - 5+ amžinių grupių pagrindinis maistas, o Pisces yra vyresnių už 5+ amžinę grupę pagrindinis maistas. Ešerių mityboje pūgžlių aptikta nebuvo. / In the Dusia Lake in 2008 ichtiology studies caught 6 species of fish: perch, ruff, smelt, pike, roach and bleak simple. Fish species composition of the nucleus remains the same - ruff and perch. However, a significant change in the relative biomass of those species - ruff decreased 1.7 times and now represents 27.6%, and the perch has increased 1.8 times and is 45.3%. In the case of the different groups ever ruff diet, it was found that Gammaridae and Chironomidae family of representatives of all the basic food groups ever. In the case of the different groups ever perch diet was found that the Gammaridae and Chironomidae family is represented by 1 + - 5 + forever the main food groups, while Pisces is older than 5 + eternal group of the main food. Perch nutrition ruff was not detected.
4

Augalijos raida Talšos ežero apylinkėse per pastaruosius 14 000 metų / Vegetation history and environmental changes in the surroundings of talsa lake, during the last 14 000 years

Gryguč, Gražyna 25 November 2010 (has links)
Atlikti kompleksiniai (sporų-žiedadulkių ir augalų makroliekanų) Talšos ežero nuosėdų tyrimai suteikė naujų duomenų apie šiaurės Lietuvos dalies augalijos sudėtį bei jos kaitą teritorijoje poledynmečiu, apimančiu pastaruosius 14000 metų. Atliktų tyrimų pagrindu sudarytoje sporų-žiedadulkių diagramoje išskirta vienuolika (I – XI) vietinių žiedadulkių zonų (VŽZ), nurodo tyriamoje teritorijoje atskirais poledynmečio etapais vyravusias augalų rūšis, bei jų kiekio kaitą atskirose zonose. Vietinių žiedadulkių amžius (VŽZ) nustatytas tiek koreluojant su regioninėmis chronozonomis, tiek tiesiogiai tiriant nuosėdas radioaktyvios anglies (14C) metodu. Augalijos kaitos rekonstrukcija Talšos ežero apylinkėse buvo pagrįsta medžių, krūmų ir krūmokšnių rūšių plėtra ir klestėjimu tiriamoje teritorijoje. Žolinių augalų žiedadulkių kiekis suteikė papildoma informacija apie klestėjusias žolinių augalų bendrijas. Atlikus sporų – žiedadulkių analizė išsryškėjo šie dėsningumai: a) iki 13700 cal BP – teritorijoje vyrauja žolinė augalija, iš medžių pasitaiko tik beržų (Betula) ir pušų (Pinus). Teritorijoje vyrauja gana atšiauriaus klimatines sąlygos. Tuo metu ežeras buvo skaidrus ir negilus, jame buvo gausu ištirpusių mineralinių medžiagų. b) 13700 cal BP–12600 cal BP – tiriamame regione paplinta Pinus miškai, išryškėja klimatinių sąlygų pagerėjimas. Pastebimi pirmieji ežerų eutrofikacijos požymiai. Intensyviai vyksta termokarstinis procesas, solifliukcija. c) 12600 cal BP–11000 cal BP BP – klimatui... [toliau žr. visą tekstą] / The reconstruction of the post-Glacial vegetation changes and their magnitude is based on a new data (geological-geomorphological survey, pollen, plant macrofossil and 14C date) obtained from Talša Lake, northern Lithuania. The Talša Lake lies in the deepest part of the typical tunnel-valley of subglacial type crossing the marginal formations of the Late Weichselian Glaciation. Multiple sediment cores of 7,18 m depth consisting of limnic and biogenic sediments were obtained from the northwestern part of the Talša Lake (55°56¢53²N, 23°20¢19²E, 103 m a.s.l.). The chronology of identified post-Glacial vegetation variations is based on the results of 14C dating and biostratigraphical information. The time scale was constructed on the basis of linear interpolation between calibrated 14C dates (the midpoint of the ±2σ) and regionally dated limits of chronozones. Before 13700 cal BP area was covered with tundra-type herb vegetation with the patchy occurrence of Betula and possibly Pinus. Such vegetation is typical of a cold and dry climate. Terrigenous sediments were settling in the lakes. The palaeobotanical record indicates a continuing forestation of the region with open Pinus forest during 13700 cal BP–12600 cal BP. Thermokarst processes and solifluction took place. Climate was warmer and more humid. Climate cooling resulted in a significant reduction in tree cover contemporaneous with the formation of an open, herb-grass dominated landscape, and low water levels during the... [to full text]
5

Patvankos poveikis Dusios ežero vandens režimui / Impact of impoundment on Dusia lake water regime

Šeputis, Egidijus 07 June 2011 (has links)
Darbe analizuojama Dusios ežero ties Meteliais vandens lygiai. Darbe buvo naudojami dviejų laikotarpių paros vandens lygių duomenys: 1945 – 1970 ir 1972 – 1999 metų, nes 1971 metais buvo įrengtas šliuzas reguliatorius. Vandens režimo pokyčiams palyginti naudotos DHRAM programinės įrangos 32 vandens lygių charakteristikos, kurių pagalba nustatyta, kokią įtaką padarė šliuzo reguliatoriaus įrengimas. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad 32 charakteristikos pagal vidutines vandens lygių reikšmes didžioji dalis yra padidėjusios, o pagal variacijos koeficiento reikšmes daugiausia yra sumažėjusios charakteristikos. Šliuzo reguliatoriaus įrengimo įtaka Dusios ežero hidrologiniam režimui maža ir jis didelės įtakos neturėjo. / The paper analyzes water levels in Dusia at Meteliai. The paper analyses two periods of daily water level dynamics under pre-impoundment (1945 – 1970) and after impoundment (1972 – 1999) conditions. The comparison of changes in water levels included DHRAM software 32 characteristics, which provided assistance to the impact made sluice regulator installation. Statistical analysis has shown, that the 32 characteristics of the average values of water levels in most of the increase, while the coefficient of variation of values mainly decrease in performance. Sluice controller installation influences the hydrological regime of lake Dusia small and he did not have a significant impact.
6

Radiocezio elgsena negiliame distrofiniame ežere / On the radiocesium behavior in a shallow dystrophic lake

Moisejenkova, Anastasija 23 July 2008 (has links)
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas mažo negilaus humusinio ežero, kuris tapo meromiktiniu dar prieš Černobylio avariją, užterštumas radioceziu. Tyrimai parodė, kad ežeras yra sudarytas iš dviejų atskirų baseinų. Viršutinė ežero dalis (iki 3 m gylio) tampa visiškai aerobine tik rudenį, kai ežere vyksta gravitacinis maišymasis. Ežero dugno nuosėdos žemiau kaip 3 m gylio anaerobiniame nesimaišančiame baseine užterštos radioceziu tik dėl branduolinio ginklo bandymų iškritų. Aukštesnis ežero baseinas yra papildomai užterštas radioceziu dėl įvykusios Černobylio avarijos. / Peculiarities of radiocesium contamination of a small shallow humic lake, which became meromictic before the Chernobyl accident, are examined. It is shown that the lake consists of two separate basins. Radiocesium load of the sediments below the 3-m depth in the anaerobic stagnant water part of the lake is mainly formed by nuclear weapons fallout. That load of the upper water basin is significantly larger due to additional contamination after the Chernobyl accident.
7

Išvalytų ežerų būklės įvertinimas / The estimation of sweeped lakes state

Stučka, Deimantas 14 January 2009 (has links)
Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimi intensyvūs, biogeninių medžiagų sukeliami, eutrofikacijos procesai ežeruose, kartu skatinantys uždumblėjimo procesus t.y. sapropelio kiekio didėjimas, dumblo sluoksnio storėjimas, pelkėjimas, ko pasekoje matomas ženklus nendrių, švendrių, plūdžių pagausėjimas. Darbe aprašoma atlikti 4 Druskonio, Mergelių akių, Valdakio, Ilgučio ežerų, valytų 1974, 1978, 1979, 1980 metais, susikaupusių nuosėdų sluoksnio storio, kiekio bei spalvos, ir susisluoksniavo būklės tyrimai. Tyrimams atlikti buvo naudota dumblo paėmimo cilindras, GPS bei matavimo juosta. Nustatyta, kad ežeruose vyrauja pagrinde du skirtingi pagal savo atspalvį, tankumą, kiekį ir storį dumblo sluoksniai. Pastebima tendencija, kad per praėjusį ežerų valymo laikotarpį metinis vidutinis viršutinio dumblo sluoksnio kaupimosi intensyvumas buvo apie 3,8 mm, Druskonio ež., 4,4 mm Mergelių akių ež., 0,5 mm Valdakio ež., 3 mm Ilgučio ež. Pagilintose ežerų dalyse, kur pašalintos dugno nuosėdos augalijos nepastebėta. Mergelių akių ežere per 29 metus po ežero išvalymo dumblo kaupimosi intensyvumas didžiausias iš visų tirtų ežerų. Valdakio ež. per 30 metų po ežero išvalymo dumblo kaupimosi intensyvumas mažas, mažiausias iš visų tirtų ežerų. Įvertinus tokį dumblo kaupimąsi, galima teigti, kad dumblėjimas palyginus yra lėtas, nežiūrint į tai, kad ežerai teršiami. / The late decades notice intensive eutrofication processes in the lakes caused by biogenic materials. These processes also stimulates silt up, that mean growing amount of saprophel, thickening of silt layer, swamping, in consecution is visible by marked increase of reeds, cat’s-tails and duckweeds. In work described executed investigations in 4 lakes: Druskonis, Mergelių Akys, Valdakis and Ilgutis lakes, dredged in 1974, 1978, 1979 and 1980. The thickness, amount, color and stratification conditions of accumulated precipitates layer were investigated. Silt taking cylinder, GPS and tape-measure were used to execute the investigations. Ascertained that in lakes basically dominates two different by theirs color, density, amount and thickness silt layers. Noticed tendencies that by last time from the lakes were dredged, annual average upper silt layer accumulation intensity were about 3,8 mm, Druskonis Lake, 4,4 mm Mergelių Akys Lake, 0,5 mm Valdakis Lake, 3 mm Ilgutis Lake. In deepened parts of the lakes, where bottom sediments there eliminated, vegetation was not noticed. In the Mergelių Akys Lake by 29 years from it was dredged silt accumulation intensity is the highest of all investigated lakes. In the Valdakis Lake by 30 years from it was dredged silt accumulation intensity is low, the lowest of all investigated lakes. Evaluated such silt accumulation, it is true to say that the silting is comparatively slow, not to mentioned the fact that the lakes are polluted.
8

Švenčionių rajono ežerų būklės vertinimas taikant bioindikacinius metodus / Evaluation of Švenčionys district lakes state applying bioindicational methods

Garbulis, Erikas 10 August 2009 (has links)
Baigiamojo darbo tema „Švenčionių rajono ežerų būklės vertinimas taikant bioindikacinius metodus“. Darbo struktūrą lėmė siekis nagrinėti bioindikacinius gėlojo vandens telkinių vertinimo metodus, kuriuos galima taikyti vertinant ežerus, jų trofinį statusą, prognozuoti ežerų tolimesnį likimą. Dėl to literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizėje išskiriamos aštuonios pagrindinės dalys. Jose plačiai aptariamas bioindikacinis vandens telkinių vertinimas, galimybės. Kalbama apie ežerų struktūrą, suskirstymą, ežerų augaliją ir jos panaudojimą bioindikacijoje. Atrenkant bioindikacinius vertinimo metodus, atsižvelgta į jų populiarumą, naujumą ir praktiškumą, todėl aprašyti ir šiuo metu dar mažai žinomi bioindikaciniai vertinimo metodai. / The topic “Evaluation of Švenčionys district lakes state applying bioindicational methods” was not chosen occasionally. The structure of the work was determined by the aim to analyze bioindicator-based methods of water body assessment that may be applied when assessing lakes, their trophic state, and forecasting their further destiny. Therefore analysis of references and other sources of information are divided into eight sections intended to comprehensively discuss bioindicator-based assessment of water bodies, and its possibilities. Structure, distribution, and flora of lakes, as well as its use in bioindication are overviewed.
9

Ruopiškio ežero (Rokiškio raj.) asimiliacinių galimybių tyrimai / Assimilation capacity research of Ruopiskis lake (Rokiskis area)

Bacionaitė, Miglė 20 June 2012 (has links)
Magistro darbe nagrinėjama išleidžiamų nuotekų į ežerą koncentracija, asimiliacija. Darbo objektas – Ruopiškio (Alsetos) ežeras. Darbo metodai – pH, BDS7, ištirpusio deguonies, amonio azoto ir suspenduotų medžiagų dalelių koncentracijų skirtumo įtekančiame ir ištekančiame nustatymas ir gautų duomenų analizė. Darbo rezultatai. Tiriant išleidžiamų gamybinių nuotėkų į Ruopiškio (Alsetos) ežerą, koncentracijų (skirtumas) tarp vandens, kuris išteka iš išleistuvo ir vandens, kuris išteka iš ežero, nustatyta, kad asimiliacija yra neigiama, kadangi ištekančiame vandenyje koncentracijos didesnės nei įtekėjo. Vandens rūgštingumo (pH) koncentracija ištekančiame iš išleistuvo vandenyje mažesnė negu koncentracija ežero ištakoje. Biocheminio deguonies sunaudojimo (BDS7) koncentracijų kaita ežere yra labai didelė. Ištirpusio deguonies įtekančiame į ežerą vandenyje, koncentracija yra didesnė, nei ištekančiame iš išleistuvo, tačiau ištekančiame iš ežero jau sumažėjusi. Amonio azoto koncentracija ežere yra didesnė šaltuoju metu sezonu nei šiltuoju. Suspenduotų medžiagų dalelių nusėdimo koncentracijų kaita labai skirtinga, tai priklauso nuo veiksnių, kurie būdingi sezono metu (temperatūra, vegetacija, vėjas, kuris įtakoja bangavimą be sroves). Vandeniui pratekant pro ežerą, statistikai reikšmingų skirtumų visais tiriamų rodiklių atvejais nėra (p>0,05), daroma išvada, kad tirtų medžiagų asimiliacija nereikšminga ir ežeras papildomo apvalymo neatlieka. / Discharges of wastewater concentration and assimilation was investigated in the work of master science. Object of the work – Ruopiskis lake (Alseta). Method of the work – pH BOD7, dissolved oxygen, ammonia nitrogen and suspended particulate matter concentracions in the inflowing and out flowing difference identification and analysis of the data. The results of the work. Study of industrial waste water discharged into Ruopiskis (Alseta) lake levels change between the water flowing out of¬ the bleeder and the water that flows from the lake showed that assimilation is negative, since leaving the water levels higher than flow in. Water acidity (pH) concentration in water leaving the bleeder less than concentration flowing from the lake. Biochemical oxygen demand (BOD7) concentrations variation is very high. Ammonium nitrogen concentration in the lake in the cold season is more higher than warm season. Dissolved oxygen in water flowing into the lake the concentration is higher than leaving the bleeder, but leaving the lake has a lower. Deposition of suspended particulate matter concentrations variation very differently, is depending on factors that are typical of the s¬eason (temperature, vegetation, wind, which affects waves and streams). Water flows through the lake, statistically is insignificant in all cases (p>0,05), so there is no assimilation, concluded that the investigated materials assimiliation is insignificant and the lake additional purification does not perform.
10

Lietuvos ežerų vandens būklės panašumų ir skirtumų statistinis vertinimas / Similarities and differences of water quality indices in Lithuanian lakes

Janulevičiūtė, Indrė 21 June 2013 (has links)
Lietuvoje ežerų vandens kokybė kasmet kinta. Joje pastebimi gerėjimo ir blogėjimo pokyčiai. Darbe pateikti 2001-2010 m. monitoringo duomenys, iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros apie (pH; T°C; O2; BDS7; NH4; NO3; Min N; Bendr. N; PO4-P; P bendr.; Savitasis elektros laidis) koncentracijas ir dydžius Platelių, Lūksto, Rėkyvos, Kirkilų, Švento, Drūkšių, Alnio, Žuvinto, Dusios, Vištyčio, Balsio, Rubikių, Tauragno ežeruose. Nors vandens telkinių kokybė Lietuvoje nėra prasta, 6 proc. šalies ežerų būklė laikoma net labai bloga ir ją būtina gerinti. Specialistai aiškina, kad ežerų valymas - brangus, todėl daugiau dėmesio skiriama ne teršalams šalinti, o taršos prevencijai. Duomenims apibendrinti taikytas klasterinės analizės metodas. Šis metodas leidžia nustatyti koncentracijų variacijos panašumus ir skirtumus skirtinguose ežeruose. Tyrimai parodė, kad daugiausia panašumų pagal pH; T°C; O2; BDS7; NH4; NO3; Min N; Bendr. N; PO4-P; P bendr.; Savitasis elektros laidis kaitą turi Kirkilų, Rėkyvos, Lūksto, Vištyčio, Žuvinto ežerai. / Lithuania Lakes water quality varies year to year. It noticeable improvement and deterioration of the changes. The work presented in 2001-2010. monitoring data from to Lithuanian Republic the Ministry of Environment The Environment Protection agency about (hydrogen ions, temperature, oxygen, biochemical oxygen demand, ammonium nitrogen, nitrates, mineral nitrogen, total nitrogen, phosphate phosphorus, the total phosphorus, specific electrical conductivity) concentrations and sizes Platelių, Lūksto, Rėkyvos, Kirkilų, Švento, Drūkšių, Alnio, Žuvinto, Dusios, Vištyčio, Balsio, Rubikių, Tauragno lakes. Although water quality in Lithuania is not poor, 6 percent. status of a lake, even very bad and needs to be improved. Experts argue that lakes treatment - expensive, so the focus shifted to remove contaminants and pollution prevention. The data summarized in applied cluster analysis method. This method allows determining the variation in the concentrations of similarities and differences between the different lakes. Studies have demonstrated that the similarity between the (active water reaction, temperature, oxygen, biochemical oxygen demand, ammonium nitrogen, nitrates, mineral nitrogen, total nitrogen, phosphate phosphorus, the total phosphorus, specific electrical conductivity) change have Kirkilų, Rėkyvos, Lūksto, Vištyčio, Žuvinto lakes.

Page generated in 0.042 seconds