Atlikti kompleksiniai (sporų-žiedadulkių ir augalų makroliekanų) Talšos ežero nuosėdų tyrimai suteikė naujų duomenų apie šiaurės Lietuvos dalies augalijos sudėtį bei jos kaitą teritorijoje poledynmečiu, apimančiu pastaruosius 14000 metų. Atliktų tyrimų pagrindu sudarytoje sporų-žiedadulkių diagramoje išskirta vienuolika (I – XI) vietinių žiedadulkių zonų (VŽZ), nurodo tyriamoje teritorijoje atskirais poledynmečio etapais vyravusias augalų rūšis, bei jų kiekio kaitą atskirose zonose. Vietinių žiedadulkių amžius (VŽZ) nustatytas tiek koreluojant su regioninėmis chronozonomis, tiek tiesiogiai tiriant nuosėdas radioaktyvios anglies (14C) metodu. Augalijos kaitos rekonstrukcija Talšos ežero apylinkėse buvo pagrįsta medžių, krūmų ir krūmokšnių rūšių plėtra ir klestėjimu tiriamoje teritorijoje. Žolinių augalų žiedadulkių kiekis suteikė papildoma informacija apie klestėjusias žolinių augalų bendrijas. Atlikus sporų – žiedadulkių analizė išsryškėjo šie dėsningumai: a) iki 13700 cal BP – teritorijoje vyrauja žolinė augalija, iš medžių pasitaiko tik beržų (Betula) ir pušų (Pinus). Teritorijoje vyrauja gana atšiauriaus klimatines sąlygos. Tuo metu ežeras buvo skaidrus ir negilus, jame buvo gausu ištirpusių mineralinių medžiagų. b) 13700 cal BP–12600 cal BP – tiriamame regione paplinta Pinus miškai, išryškėja klimatinių sąlygų pagerėjimas. Pastebimi pirmieji ežerų eutrofikacijos požymiai. Intensyviai vyksta termokarstinis procesas, solifliukcija. c) 12600 cal BP–11000 cal BP BP – klimatui... [toliau žr. visą tekstą] / The reconstruction of the post-Glacial vegetation changes and their magnitude is based on a new data (geological-geomorphological survey, pollen, plant macrofossil and 14C date) obtained from Talša Lake, northern Lithuania. The Talša Lake lies in the deepest part of the typical tunnel-valley of subglacial type crossing the marginal formations of the Late Weichselian Glaciation. Multiple sediment cores of 7,18 m depth consisting of limnic and biogenic sediments were obtained from the northwestern part of the Talša Lake (55°56¢53²N, 23°20¢19²E, 103 m a.s.l.). The chronology of identified post-Glacial vegetation variations is based on the results of 14C dating and biostratigraphical information. The time scale was constructed on the basis of linear interpolation between calibrated 14C dates (the midpoint of the ±2σ) and regionally dated limits of chronozones. Before 13700 cal BP area was covered with tundra-type herb vegetation with the patchy occurrence of Betula and possibly Pinus. Such vegetation is typical of a cold and dry climate. Terrigenous sediments were settling in the lakes. The palaeobotanical record indicates a continuing forestation of the region with open Pinus forest during 13700 cal BP–12600 cal BP. Thermokarst processes and solifluction took place. Climate was warmer and more humid. Climate cooling resulted in a significant reduction in tree cover contemporaneous with the formation of an open, herb-grass dominated landscape, and low water levels during the... [to full text]