Santrauka Vaida Kemežaitė „ORNITOFAUNOS POKYČIAI INTENSYVAUS, EKSTENSYVAUS IR DESTRUKTYVAUS NAUDOJIMO AGROCENOZĖSE“. Ekologijos magistrantūros studijų programos baigiamasis darbas/ darbo vadovas doc. dr. S. Sinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Ekologijos ir aplinkotyros centras, 2010. – 50 p. Ekologijos magistrantūros studijų programos baigiamajame darbe nagrinėjami ornitofaunos pokyčiai agrocenozėse, patiriančiose skirtingo laipsnio sukcesinius pokyčius. Darbo tikslas buvo nustatyti galimus ornitofaunos pokyčius skirtingo antropogeninio poveikio (intensyvios, ekstensyvios ir destruktyvios) žemėnaudos teritorijose Lietuvos agrolandšafte. Buvo parinktos ir aprašytos intensyvios žemėnaudos teritorija Vilkaviškio raj., ir ekstensyvios bei destruktyvios žemėnaudos teritorijos Vilniaus raj. Naudojant taškinių apskaitų metodą buvo nustatyta ten perinčių paukščių rūšinė sudėtis ir gausumas. Palyginus 2 – 6 metų apskaitų rezultatus nustatytos tipingos agrocenozių rūšys, kurios išlieka ir ekstensyvaus bei destruktyvaus poveikio teritorijose, tai varnėnas (Sturnus vulgaris), dirvinis vieversys (Alauda arvensis), kiauliukė (Saxicola rubetra), kurapka (Perdix perdix) ir geltonoji starta (Emberiza citrinella). Ekstensyvios žemėnaudos teritorijose nustatyta, kad suveikus ekotono (pamiškės ir krūmynų) efektui – padidėjo krūmynų rūšių (karklažvirblis (Passer montanus), kikilis (Fringilla coelebs), miškinis kalviukas (Anthus trivialis)). Gausiausiai visose... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Vaida Kemežaitė: Changes of Ornithofauna in Intensively, Extensively and Destructively Used Agrocenosis. The Master’s Thesis of Ecology/ scientific adviser doc. dr. S. Sinkevičius. Vilnius: Vilnius University, Faculty of Natural Sciences, Centre of Ecology and Environmental Science, 2010 – 50 p. This Master’s Thesis analyzes the changes of ornithofauna in agrocenosis, where successive changes of different degree occur. The aim of thesis is to identify the presumable changes of ornithofauna in the territories of Lithuania landscape, where different anthropogenic effect exists, i.e. intensive, extensive and destructive. In the thesis, the territory of intensive use of land in Vilkaviskis region and the territory of extensive and destructive use of land in Vilnius region are described. The research on breeding birds’ specific consists and superfluity is carried out on the backgrounds of point counts method. Making comparisons of 2 – 6 years researches some typical species of agrocenosis were identified. These species survive in the territories where extensive and destructive impact occurs, i.e. Common Starling (Sturnus vulgaris), Skylark (Alauda arvensis), Whinchat (Saxicola rubetra), Partridge (Perdix perdix) and Yellowhammer (Emberiza citrinella). In the territories, where extensive use of land exists there are more scrubland species, such as Tree Sparrow (Passer montanus), Chaffinch (Fringilla coelebs), Tree Pipit (Anthus trivialis). In all explored territories, the... [to full text]

Research tasks. To accomplish the research objective, the following tasks were set: 1. To establish the effect of long-term reduced tillage on soil productivity (physical, chemical and biological properties); 2. To determine the conditions of agrocenosis components’ competition for solar radiation; 3. To identify the influence of tillage intensity on weed incidence in a crop stand; 4. To ascertain the impact of tillage of different intensity on the productivity of agrocenoses (yield, 1000 seed weight, etc.) and on biometric indicators (plant height, maize ear length). / Tyrimų uždaviniai. Tyrimų tikslui pasiekti numatyta nustatyti: 1. Ilgalaikio žemės dirbimo supaprastinimo įtaką dirvožemio derlingumui (fizikinėms, cheminėms ir biologinėms savybėms); 2. Agrocenozės komponentų konkurencijos dėl saulės spinduliuotės sąlygas; 3. Žemės dirbimo intensyvumo poveikį pasėlio piktžolėtumui; 4. Skirtingo intensyvumo žemės dirbimo poveikį agrocenozių produktyvumo (derlingumas, 1000 sėklų masė ir kt.) bei biometriniams rodikliams (kukurūzų augalų aukštis, burbuolių ilgis).

In the organic cropping system, with the use of soil mulching it is possible to significantly reduce weed incidence in a crop stand, to enrich the soil with nutrients and to obtain the highest yield of satisfactory quality. Having discontinued mulching, its residual effect on agricultural crops persists. The effect of previously used and soil-incorporated organic mulches on weed emergence, soil properties and agricultural crops persists for a different period of time and becomes weaker with time. / Ekologinės žemdirbystės sistemoje, naudojant dirvožemio mulčiavimą, galima iš esmės sumažinti pasėlio piktžolėtumą ir praturtinti dirvožemį maisto medžiagomis bei gauti didžiausią geros kokybės derlių. Atsisakius dirvožemį mulčiuoti išlieka mulčio liekamasis poveikis žemės ūkio augalų pasėliams. Anksčiau naudotų ir įterptų į dirvožemį organinių mulčių poveikis piktžolių dygimui, dirvožemio savybėms ir žemės ūkio augalams trunka nevienodą laikotarpį ir silpnėja.

Species composition, distribution, habitat preference of click beetle detected in Lithuanian agrocenoses, their need for certain soil properties and as well as food ration has not been yet fully explored in Lithuania. Every year, farmers suffer huge losses in relation to damage caused by click beetle larvae. They injure germinating seeds of the variety of plants, seedlings, underground parts of the plants, tubers, and roots. Damaged seeds do not sprout up, seedlings perish, and crops become sparse. The trade value gets worse and fungal or bacterial infection pervades through the injuries into potato tubers or vegetables during the storage period and finally the stored production gets rotten. There is a lack of data concerning click beetle bioecology and harmfulness under Lithuanian environmental conditions. In order to increase the efficacy of plant protection measures against these pests it is necessary to establish prevalent click beetle species composition, to explore their bioecological characteristics and the level of harm in agrocenoses under Lithuanian agroclimatic conditions. On the other hand, not every click beetle species is herbivorous and makes damage. There are species which are recognized as predators. In this respect, they may be eligible as natural enemies of pests for an integrated pest management approach. / Spragšiai (Elateridae) yra viena iš gausiausių rūšimis vabalų (Coleoptera) būrio, įvairiaėdžių (Polyphaga) pobūrio šeimų. Pasaulio vabalų faunoje yra aprašyta daugiau kaip 12000 spragšių rūšių priklausančių 600 genčių (Tarnawski, Buchholz, 2008). Vabalų si-stematikoje spragšių šeima priklauso stambiai spragšinių (Elateroidea) antšeimiui jungian-čiai ir kitas giminingas vabalų šeimas, tokias kaip: blusvabaliai (Throscidae), medienvaba-liai (Eucnemidae), Cerophytidae, Cebrionidae (dviejų pastarųjų šeimų atstovai Lietuvoje neaptinkami). Visi šio antšeimio vabalų suaugėliai turi charakteringą krūtinės sandarą: prieškrūtinėlės galiniame krašte yra smaili išauga (dantelis), kuri įsistato į specialią duobu-tę vidukrūtinėlės priekiniame krašte. Vabalui lankstant prieškrūtinį minėtas dantelis yra iš-traukiamas ir įstumiamas į vidukrūtinėlės duobutę su charakteringu spragtelėjimu, o tuo metu susidariusi atatrankos jėga mesteli visą vabalo kūną aukštyn, jei šis guli ant nugaros (Parker, Howard, 2001). Lietuvos spragšių fauna nėra pakankamai ištirta. Paskutiniame Lietuvos vabalų kata-loge, kuriame susumuota visa prieinama faunistinė informacija apie Lietuvos vabalus nu-rodyta, kad šiuo metu yra užregistruota 74 spragšių rūšys, o 30 rūšių yra pateikiamos kaip tikėtinos respublikos teritorijoje (Tamutis ir kt., 2011). Dar mažiau ištirtos blusvabalių ir medienvabalių šeimos, aptikta tik 22 – 42% visų tikėtinų rūšių. Daugumos spragšių rūšių vystymosi ciklas lervos tarpsnyje trunka nuo 2... [toliau žr. visą tekstą]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe pateikiama 2012 metais Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto Augalų apsaugos metodų laboratorijoje tirti veiksniai, kaip skirtingi spragšių (Elateridae) lervų kiekiai įtakoja žemės ūkio augalų vystymąsi. Darbo objektas - Agriotes sp., Selatosomus sp. ir Cidnopus sp. lervos. Darbo metodai: buvo vykdomi 3 bandymai norint išsiaiškinti spragšių lervų daromą žalą įvairiems žemės ūkio augalams. Pirmojo bandymo metu buvo stebima kaip Agriotes sp., Selatosomus sp. ir Cidnopus sp. skirtingi 2, 4 ir 6 lervų kiekiai įtakos kukurūzų, kviečių ir miežių vystymosi procesus. Antrojo bandymo metu buvo stebima kaip 3, 5 ir 7 Agriotes sp. lervos paveiks morkas, runkelius ir rapsus. Trečiojo bandymo metu stebėta kaip skirtingi 3, 5, ir 7 lervų kiekiai paveiks morkų, runkelių ir rapsų vystymąsi. Visuose bandymuose kontroliniame variante lervų naudota nebuvo. Eksperimentai buvo vykdomi trimis pakartojimais, pažeidimai augaluose stebėti 5 kartus, kas 5 dienas. Duomenys statistiškai įvertinti naudojant programą ANOVA iš paketo SELEKCIJA. Darbo rezultatai: 2012 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Augalų apsaugos laboratorijoje atlikus stebėjimus, kaip spragšių lervos įtakoja augalų vystymąsi gauti rezultatai parodė, kad didžiausias esminis kukurūzų pažeidimų skaičius lyginat su kontrolinių variantu buvo Selatosomus sp. 6 lervų variante. Pažeistų augalų buvo rasta... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis submitted in 2012, Alexander Stulginskio University, Faculty of Agronomy in the laboratory to investigate factors such as different gaps (Elateridae) larvae affect the amounts of crop development. The object of the work - Agriotes sp. Selatosomus sp. and Cidnopus sp. larvae. Methods of the work - was carried out three tests for identifying gaps larval damage to various crops. The first test was observed as Agriotes sp. Selatosomus sp. and Cidnopus sp. Different 2, 4 and 6 of the larvae of the influence of corn, wheat and barley development processes. Second test was observed as 3, 5 and 7 Agriotes sp. larvae affect carrots, beet and oilseed rape. The third test was seen as different 3, 5, and 7 larvae affect the amounts of carrot, beet and oilseed rape development. All of the tests in the control larvae were used. Experiments were carried out in three replications, damage plants monitored 5 times every 5 days. Statistically evaluated using ANOVA program from the package SELEKCIJA. The results: 2012. Aleksandras Stulginskis University, Faculty of Agronomy Plant protection laboratory observations carried out as a gap in the larval development of the plant influences the results obtained showed that the highest corn substantial number of violations compared to the control variant was Selatosomus sp. 6 larvae version. Infected plants were found as much as 46 percent. Abundantly as much as 50 percent. damaged wheat was 6 Selatosomus sp. larvae version. Most barley... [to full text]