Research tasks. To accomplish the research objective, the following tasks were set: 1. To establish the effect of long-term reduced tillage on soil productivity (physical, chemical and biological properties); 2. To determine the conditions of agrocenosis components’ competition for solar radiation; 3. To identify the influence of tillage intensity on weed incidence in a crop stand; 4. To ascertain the impact of tillage of different intensity on the productivity of agrocenoses (yield, 1000 seed weight, etc.) and on biometric indicators (plant height, maize ear length). / Tyrimų uždaviniai. Tyrimų tikslui pasiekti numatyta nustatyti: 1. Ilgalaikio žemės dirbimo supaprastinimo įtaką dirvožemio derlingumui (fizikinėms, cheminėms ir biologinėms savybėms); 2. Agrocenozės komponentų konkurencijos dėl saulės spinduliuotės sąlygas; 3. Žemės dirbimo intensyvumo poveikį pasėlio piktžolėtumui; 4. Skirtingo intensyvumo žemės dirbimo poveikį agrocenozių produktyvumo (derlingumas, 1000 sėklų masė ir kt.) bei biometriniams rodikliams (kukurūzų augalų aukštis, burbuolių ilgis).

Species composition, distribution, habitat preference of click beetle detected in Lithuanian agrocenoses, their need for certain soil properties and as well as food ration has not been yet fully explored in Lithuania. Every year, farmers suffer huge losses in relation to damage caused by click beetle larvae. They injure germinating seeds of the variety of plants, seedlings, underground parts of the plants, tubers, and roots. Damaged seeds do not sprout up, seedlings perish, and crops become sparse. The trade value gets worse and fungal or bacterial infection pervades through the injuries into potato tubers or vegetables during the storage period and finally the stored production gets rotten. There is a lack of data concerning click beetle bioecology and harmfulness under Lithuanian environmental conditions. In order to increase the efficacy of plant protection measures against these pests it is necessary to establish prevalent click beetle species composition, to explore their bioecological characteristics and the level of harm in agrocenoses under Lithuanian agroclimatic conditions. On the other hand, not every click beetle species is herbivorous and makes damage. There are species which are recognized as predators. In this respect, they may be eligible as natural enemies of pests for an integrated pest management approach. / Spragšiai (Elateridae) yra viena iš gausiausių rūšimis vabalų (Coleoptera) būrio, įvairiaėdžių (Polyphaga) pobūrio šeimų. Pasaulio vabalų faunoje yra aprašyta daugiau kaip 12000 spragšių rūšių priklausančių 600 genčių (Tarnawski, Buchholz, 2008). Vabalų si-stematikoje spragšių šeima priklauso stambiai spragšinių (Elateroidea) antšeimiui jungian-čiai ir kitas giminingas vabalų šeimas, tokias kaip: blusvabaliai (Throscidae), medienvaba-liai (Eucnemidae), Cerophytidae, Cebrionidae (dviejų pastarųjų šeimų atstovai Lietuvoje neaptinkami). Visi šio antšeimio vabalų suaugėliai turi charakteringą krūtinės sandarą: prieškrūtinėlės galiniame krašte yra smaili išauga (dantelis), kuri įsistato į specialią duobu-tę vidukrūtinėlės priekiniame krašte. Vabalui lankstant prieškrūtinį minėtas dantelis yra iš-traukiamas ir įstumiamas į vidukrūtinėlės duobutę su charakteringu spragtelėjimu, o tuo metu susidariusi atatrankos jėga mesteli visą vabalo kūną aukštyn, jei šis guli ant nugaros (Parker, Howard, 2001). Lietuvos spragšių fauna nėra pakankamai ištirta. Paskutiniame Lietuvos vabalų kata-loge, kuriame susumuota visa prieinama faunistinė informacija apie Lietuvos vabalus nu-rodyta, kad šiuo metu yra užregistruota 74 spragšių rūšys, o 30 rūšių yra pateikiamos kaip tikėtinos respublikos teritorijoje (Tamutis ir kt., 2011). Dar mažiau ištirtos blusvabalių ir medienvabalių šeimos, aptikta tik 22 – 42% visų tikėtinų rūšių. Daugumos spragšių rūšių vystymosi ciklas lervos tarpsnyje trunka nuo 2... [toliau žr. visą tekstą]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe pateikiami skirtingų ekologinių trąšų poveikio vasariniams kviečiams tyrimai. Tyrimų objektas – paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) vasarinės veislės ‘Triso‘ agrocenozė. Tyrimų tikslas – nustatyti ekologinių azoto trąšų poveikį vasarinių kviečių agrocenozei. Tyrimų metodai: Vasarinių kviečių derlius nustatytas svoriniu metodu, perskaičiuojant į 15 % drėgmės derlių. Kviečių augalų, produktyvių stiebų ir piktžolių skaičius bei masė nustatyti kiekviename laukelyje 4 vietose 0,25 m2 dydžio ploteliuose. Dirvožemio ėminiai mineralinio azoto koncentracijos nustatymui buvo imti du kartus iš visų variantų laukelių 0–30 ir 30–60 cm sluoksnio: pirmą kartą pavasarį prieš pagrindinį augalų tręšimą azoto trąšomis, antrą kartą rudenį. Tyrimų rezultatai. Kviečių produktyvių stiebų skaičius, 2010 m. patikimai didžiausias buvo laukeliuose tręštuose kaulų miltais, kaulų miltais ir žaliąja trąša bei Biofer ir žaliąja trąša, 2011 ir 2012 m. – Biofer ir kaulų miltais tręštuose laukeliuose. 2010 ir 2012 m. nustatyta, kad visuose tręštuose laukeliuose, išskyrus 2012 metais tręšiant Biofer trąšomis, piktžolių skaičius buvo esmingai mažesnis, negu netręšiant. Nustatyta piktžolių orasausės masės mažėjimo tendencija, pasėlius tręšiant įvairiomis azoto trąšomis. Vasarinių kviečių derlius 2010–2012 m. buvo patikimai didesnis azotu tręštuose laukeliuose, lyginant su netręštais. Vertinant dirvožemį, 0–30 ir 30–60 cm sluoksniuose, auginant vasarinius... [toliau žr. visą tekstą] / In this thesis of master degree studies research of the influence of different ecologic fertilizer on spring wheat is made. The object of the research – spring wheat (Triticum aestivum L.) ‘Triso’ agrocenosis. Aim of the research – to research the influence of different ecologic fertilizer on spring wheat. Research methods: yield of spring wheat is measured by weight with 15 percent of moisture. Wheat plants, productive stems, mass and number of weed is measured in 4 sectors of 0,25 m2. Examples of soil for measurements of mineral nitrogen first time was taken in spring before the main fertilization second time in autumn, from 0–30 cm. and 30–60 cm. layer. The results of research. The number of productive stems in the year of 2010 was reliably the greatest in the fields that bone meal, green manure and Biofer fertilizer were applied. In the year of 2011 and 2012 – in fields fertilized with Biofer and bone meal. In year 2010 and 2012 was researched that the number of weed significantly decreased in fertilized fields except the year 2012 when Biofer fertilizer were applied. Number of weed in fertilized fields was significantly smaller than in unfertilized fields. The decrease of air dry mass of weed is detected while fertilizing crop with nitrogen. Yield of spring wheat in year 2010 – 2012 was significantly greater in fertilized fields in comparison with unfertilized fields. Quality of soil in layer of 0–30 and 30–60 cm where spring wheat were grown was significantly... [to full text]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe pateikiama 2012 metais Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto Augalų apsaugos metodų laboratorijoje tirti veiksniai, kaip skirtingi spragšių (Elateridae) lervų kiekiai įtakoja žemės ūkio augalų vystymąsi. Darbo objektas - Agriotes sp., Selatosomus sp. ir Cidnopus sp. lervos. Darbo metodai: buvo vykdomi 3 bandymai norint išsiaiškinti spragšių lervų daromą žalą įvairiems žemės ūkio augalams. Pirmojo bandymo metu buvo stebima kaip Agriotes sp., Selatosomus sp. ir Cidnopus sp. skirtingi 2, 4 ir 6 lervų kiekiai įtakos kukurūzų, kviečių ir miežių vystymosi procesus. Antrojo bandymo metu buvo stebima kaip 3, 5 ir 7 Agriotes sp. lervos paveiks morkas, runkelius ir rapsus. Trečiojo bandymo metu stebėta kaip skirtingi 3, 5, ir 7 lervų kiekiai paveiks morkų, runkelių ir rapsų vystymąsi. Visuose bandymuose kontroliniame variante lervų naudota nebuvo. Eksperimentai buvo vykdomi trimis pakartojimais, pažeidimai augaluose stebėti 5 kartus, kas 5 dienas. Duomenys statistiškai įvertinti naudojant programą ANOVA iš paketo SELEKCIJA. Darbo rezultatai: 2012 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Augalų apsaugos laboratorijoje atlikus stebėjimus, kaip spragšių lervos įtakoja augalų vystymąsi gauti rezultatai parodė, kad didžiausias esminis kukurūzų pažeidimų skaičius lyginat su kontrolinių variantu buvo Selatosomus sp. 6 lervų variante. Pažeistų augalų buvo rasta... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis submitted in 2012, Alexander Stulginskio University, Faculty of Agronomy in the laboratory to investigate factors such as different gaps (Elateridae) larvae affect the amounts of crop development. The object of the work - Agriotes sp. Selatosomus sp. and Cidnopus sp. larvae. Methods of the work - was carried out three tests for identifying gaps larval damage to various crops. The first test was observed as Agriotes sp. Selatosomus sp. and Cidnopus sp. Different 2, 4 and 6 of the larvae of the influence of corn, wheat and barley development processes. Second test was observed as 3, 5 and 7 Agriotes sp. larvae affect carrots, beet and oilseed rape. The third test was seen as different 3, 5, and 7 larvae affect the amounts of carrot, beet and oilseed rape development. All of the tests in the control larvae were used. Experiments were carried out in three replications, damage plants monitored 5 times every 5 days. Statistically evaluated using ANOVA program from the package SELEKCIJA. The results: 2012. Aleksandras Stulginskis University, Faculty of Agronomy Plant protection laboratory observations carried out as a gap in the larval development of the plant influences the results obtained showed that the highest corn substantial number of violations compared to the control variant was Selatosomus sp. 6 larvae version. Infected plants were found as much as 46 percent. Abundantly as much as 50 percent. damaged wheat was 6 Selatosomus sp. larvae version. Most barley... [to full text]

Agronomijos studijų programos magistro baigiamasis darbas 40 puslapių, 10 paveikslų, 2 lentelės, lietuvių kalba. Tyrimo objektas: paprastojo miežio (Hordeum vulgare L.) vasarinės veislės ,,Simba'' agrocenozė. Tyrimo tikslas: Įvertinti ilgalaikio skirtingo intensyvumo žemės dirbimo poveikį miežių agrocenozei, taikant intensyvias technologijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti mokslinę literatūrą ir atlikti sisteminę analizę tiriamuoju klausimu. 2. Aprašyti atlikto eksperimento vykdymo sąlygas ir metodus. 3. Tyrimais nustatyti ir įvertinti ilgalaikio skirtingo intensyvumo žemės dirbimo poveikį struktūros patvarumui, miežių sudygimui, pasėlių piktžolėtumui ir miežių produktyvumui. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, loginė analizė ir sintezė, statistinė analizė, palyginamoji analizė, grafinio modeliavimo technikos. Tyrimo rezultatai: • Pirmoji dalis pristato Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros analizę. Mokslinė medžiaga atrinkta, susisteminta ir analizuota. • Antroje dalyje aprašyti koncentruojamasi ties bandymo schema ir parametrais, mokslinio eksperimento variantais ir duomenų analizės stebėjimais ir metodais. • Trečioji dalis identifikuoja dirvožemio struktūros patvarumą, miežių sudygimą ir stiebų produktyvumą, miežių derlių, pasėlių piktžolėtumą bei miežių produktyvumą. Nustatyta, kad ilgalaikis skirtingo intensyvumo žemės dirbimas neturėjo esminės įtakos dirvožemio struktūros patvarumui. Nenustatyta esminės įtakos ir miežių produktyvumui... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Undergraduate/Master Studies 47 pages, 9 figures, 2 tables, the Lithuanian language. Object of the research: barley (Hordeum vulgare L.) spring variety Simba'' agrocenoses. Aim of the research: to evaluate the long-term effect of different soil tillage intensity on barley agrocenosis applying intensive technologies. Objectives of the research: 1. Review of the literature and perform a systematic analysis of the relevant issue. 2. Describe an experiment carried out with the conditions and methods. 3. Studies to identify and evaluate the long-term differences in the intensity of tillage effects on structural stability, barley germination, weed infestation and barley productivity. Research methods: review of scientific literature logical analysis and synthesis, statistical analysis, comparative analysis, graphical modelling techniques. Research results: • Part One presents Lithuanian and foreign scientific literature. Scientific material selected, structured and analysed. • Part Two describe the focus is on testing scheme and the parameters of the scientific variants of the experiment and data analysis methods and observations. • Part Three identifies the soil structure stability, barley germination and stem productivity of barley harvest, weed and barley crop productivity. It was established, that tillage intensity had no significant effect on soil aggregate stability and on barley productivity parameters except the number of germinating barley... [to full text]