This master’s work presents a detailed analysis of Siauliai County vocational training system: vocational training institutions, specialties, qualifications, variation of pupils’ number during the last three years. The main theoretical provisions of assessment of vocational training, informal and self-education are distinguished. Informal and self-education is characterized, the motivation of their importance in the context of professional perfection and career is presented. The analysis of vocational training standards in Lithuania and abroad is executed; Siauliai County vocational training SWOT analysis is presented. The need of readjusting and optimization of the programs of vocational training, basing on real situation in labor market is identified.

In creating the common European space on higher education, the significance of cultural studies and personal activeness are emphasized, as well as the specialists’ creative activity format, mobility abilities and experience are highlighted. It raises the task to stimulate a student’s vocational maturity in the study process. A student’s personality matures under the influence of the subject study of both general education, including artistic education, and vocational training. It is topical to determine the relationship of artistic education and vocational training and thus create a unified process of stimulating an individual’s maturity. Therefore, the relationship of artistic education and vocational training is topical in organizing subject studies at as institution of higher education. The dissertation discloses the prerequisites of artistic education and vocational training and verifies its possibilities and significance in modeling subject studies. It singles out the system of criteria, indicators and guidelines of the study assessment – these are pedagogical factors stipulated from the individual’s viewpoint and their unified entirety (model), which is significant for both the teacher and the student. It has been determined that artistic education stipulated from the vocational viewpoint and vocational training stipulated from the artistic viewpoint is a valid pedagogical factor of the studies organization and students’ vocational maturity; and the unity of artistic... [to full text]

Praktinį problemos aktualumą nulemia dabartinė Lietuvos situacija: jos ūkiui perėjus į rinkos ekonomiką, kurioje nuolatinis lavinimasis ir ugdymasis yra vertinamas kaip priemonė, padedanti darbuotojui išlikti konkurencingu bei efektyviu siekiant tikslų ir panaudojant turimus išteklius. Didėjanti jaunimo migracija į užsienio šalis, tame tarpe aukščiausios kvalifikacijos specialistų emigracija rodo, kad didelė dalis darbuotojų Lietuvoje nėra pasirengę įsidarbinti bei dirbti. Tokiu būdu, vis aktualesne tampa įsidarbinamumo kompetencijos ugdymo bei ugdymosi problema. Profesinis rengimas orientuotas į asmens įsidarbinamumą, apimtų ir subjektyvių veiklos lygmenį tam tikro mokymosi/studijų dalyko/programos rėmuose, bei laiduotų tam tikrų socialinės ir profesinės veiklos formų įvaldymą įvairiose darbinėse, socialinėse ir kultūrinėse situacijose. Disertacinio tyrimo mokslinis naujumas - pagrįsta įsidarbinamumo kompetencijos reikšmė analizuojant veiklos sistemos bei profesinio rengimo požiūrius. Susisteminta mokslinė medžiaga pagrindžianti įsidarbinamumo kompetencijos struktūrą. Įsidarbinamumo kompetencija profesiniame rengime suvokiama bei kompetencijos ugdymas modeliuojamas, analizuojant įsidarbinamumo kompetencijos turinį bei raišką. Taip papildoma įsidarbinamumo kompetencijos samprata. Sukurtas įsidarbinamumo kompetencijos ugdymo profesiniame rengime modelis, grindžiamas profesinio rengimo ugdymo proceso veikėjų bei ugdymo turinio veiksnių sąveikos rezultatais. Disertacinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The practical relevance of the problem is determined by the current situation of the Republic of Lithuania which has become market economy where lifelong training and learning are considered the means of helping employees stay competitive and effective in pursuing their objectives and using available resources. Increasing migration of young people – including top qualification specialists – to other countries shows that most of the employees in Lithuania are not prepared for employment and work. Thus, the problem of training and learning employability competency becomes more and more relevant. The scientific novelty of the study: The importance of the employability competency has been grounded through the analysis of approaches of the activity system and vocational training. Scientific data grounding the structure of the employability competency has been organised. The employability competency in vocational training has been perceived and development of competency modelled through the analysis of content and expression of employability competency. Theoretical impact of the study: supplemented concept of employability competency. Grounding of the place of the employability competency in the context of professional and general competences. Description of employability competency content. Revelation of the interaction between this competency and professional activity. Creation of a model of employability competency development in vocational training.

In creating the common European space on higher education, the significance of cultural studies and personal activeness are emphasized, as well as the specialists’ creative activity format, mobility abilities and experience are highlighted. It raises the task to stimulate a student’s vocational maturity in the study process. A student’s personality matures under the influence of the subject study of both general education, including artistic education, and vocational training. It is topical to determine the relationship of artistic education and vocational training and thus create a unified process of stimulating an individual’s maturity. Therefore, the relationship of artistic education and vocational training is topical in organizing subject studies at as institution of higher education. The dissertation discloses the prerequisites of artistic education and vocational training and verifies its possibilities and significance in modeling subject studies. It singles out the system of criteria, indicators and guidelines of the study assessment – these are pedagogical factors stipulated from the individual’s viewpoint and their unified entirety (model), which is significant for both the teacher and the student. It has been determined that artistic education stipulated from the vocational viewpoint and vocational training stipulated from the artistic viewpoint is a valid pedagogical factor of the studies organization and students’ vocational maturity; and the unity of artistic... [to full text]

Social partnership, as interaction between the state, employees and employers, functions in all the democratic states. Social partnership became one of the important quality assurance factors in VET, which make influence on the change, innovation and renewal processes in the VET system. On the one hand, social partners have been involved into the identification of the curriculum aims, implementation and evaluation processes; on the other hand, they have been also involved into the VET policy-making. For Lithuania, with the dominating school-based VET model, it is characteristic that for a long time the interaction between the activity and education systems was influenced by the supply principle: training of specialists was organised according to the decisions and possibilities of the educational system not taking into consideration demands from the labour market. Social dialogue in Lithuania had to be born in extremely difficult situation. Initiatives of social partners were blocked by the centralised system; there was no culture and tradition of social dialogue, labour relations were affected by the soviet regime. The research problem is defined by still fragmented relations and interaction between the activity and education systems, vocational education and training sub-system, and vocational education and training quality assurance processes, influencing social partnership. The research focuses on the questions of social partnership forms in the school based VET system... [to full text] / Socialinė partnerystė darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų sąveika – veikia visose demokratinėse valstybėse. Socialinė partnerystė tapo vienu iš svarbių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitos ir atsinaujinimo procesus profesinio rengimo sistemoje. Socialiniai partneriai ne tik įtraukiami į profesinio rengimo turinio tikslų nustatymą, jų įgyvendinimą, pasiekimų ir rezultatų vertinimą, bet ir dalyvauja formuojant profesinio rengimo politiką, administruojant ir organizuojant profesinio rengimo veiklą. Lietuvoje, kur dominuoja mokyklinis profesinio rengimo modelis, švietimo sistemos ir veiklos pasaulio ryšiai ilgą laiką buvo veikiami pasiūlos principo: specialistai buvo rengiami neatsižvelgiant arba minimaliai atsižvelgiant į veiklos pasaulio poreikius. Socialinis dialogas Lietuvoje turėjo gimti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Viena vertus, socialinių partnerių iniciatyvą stabdė ne tik centralizuotai valdoma profesinio rengimo sistema, žemas profesinio mokymo prestižas, bet ir darbo santykiai, kurių formavimuisi įtakos turėjo sovietinė sistema. Antra vertus, socialinė partnerystė, kaip reiškinys, atsirado tik prasidėjus demokratizacijos procesams, todėl neturėjo nei tradicijos, nei partnerystei palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijų, todėl dar ir šiandien socialinė partnerystė, kaip organizacinė forma, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapsispręsta, kaip ir kokiu būdu ji turėtų... [toliau žr. visą tekstą]

Socialinė partnerystė darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų sąveika – veikia visose demokratinėse valstybėse. Socialinė partnerystė tapo vienu iš svarbių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitos ir atsinaujinimo procesus profesinio rengimo sistemoje. Socialiniai partneriai ne tik įtraukiami į profesinio rengimo turinio tikslų nustatymą, jų įgyvendinimą, pasiekimų ir rezultatų vertinimą, bet ir dalyvauja formuojant profesinio rengimo politiką, administruojant ir organizuojant profesinio rengimo veiklą. Lietuvoje, kur dominuoja mokyklinis profesinio rengimo modelis, švietimo sistemos ir veiklos pasaulio ryšiai ilgą laiką buvo veikiami pasiūlos principo: specialistai buvo rengiami neatsižvelgiant arba minimaliai atsižvelgiant į veiklos pasaulio poreikius. Socialinis dialogas Lietuvoje turėjo gimti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Viena vertus, socialinių partnerių iniciatyvą stabdė ne tik centralizuotai valdoma profesinio rengimo sistema, žemas profesinio mokymo prestižas, bet ir darbo santykiai, kurių formavimuisi įtakos turėjo sovietinė sistema. Antra vertus, socialinė partnerystė, kaip reiškinys, atsirado tik prasidėjus demokratizacijos procesams, todėl neturėjo nei tradicijos, nei partnerystei palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijų, todėl dar ir šiandien socialinė partnerystė, kaip organizacinė forma, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapsispręsta, kaip ir kokiu būdu ji turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / Social partnership, as interaction between the state, employees and employers, functions in all the democratic states. Social partnership became one of the important quality assurance factors in VET, which make influence on the change, innovation and renewal processes in the VET system. On the one hand, social partners have been involved into the identification of the curriculum aims, implementation and evaluation processes; on the other hand, they have been also involved into the VET policy-making. For Lithuania, with the dominating school-based VET model, it is characteristic that for a long time the interaction between the activity and education systems was influenced by the supply principle: training of specialists was organised according to the decisions and possibilities of the educational system not taking into consideration demands from the labour market. Social dialogue in Lithuania had to be born in extremely difficult situation. Initiatives of social partners were blocked by the centralised system; there was no culture and tradition of social dialogue, labour relations were affected by the soviet regime. The research problem is defined by still fragmented relations and interaction between the activity and education systems, vocational education and training sub-system, and vocational education and training quality assurance processes, influencing social partnership. The research focuses on the questions of social partnership forms in the school based VET system... [to full text]

Praktinį problemos aktualumą nulemia dabartinė Lietuvos situacija: jos ūkiui perėjus į rinkos ekonomiką, kurioje nuolatinis lavinimasis ir ugdymasis yra vertinamas kaip priemonė, padedanti darbuotojui išlikti konkurencingu bei efektyviu siekiant tikslų ir panaudojant turimus išteklius. Didėjanti jaunimo migracija į užsienio šalis, tame tarpe aukščiausios kvalifikacijos specialistų emigracija rodo, kad didelė dalis darbuotojų Lietuvoje nėra pasirengę įsidarbinti bei dirbti. Tokiu būdu, vis aktualesne tampa įsidarbinamumo kompetencijos ugdymo bei ugdymosi problema. Profesinis rengimas orientuotas į asmens įsidarbinamumą, apimtų ir subjektyvių veiklos lygmenį tam tikro mokymosi/studijų dalyko/programos rėmuose, bei laiduotų tam tikrų socialinės ir profesinės veiklos formų įvaldymą įvairiose darbinėse, socialinėse ir kultūrinėse situacijose. Disertacinio tyrimo mokslinis naujumas - pagrįsta įsidarbinamumo kompetencijos reikšmė analizuojant veiklos sistemos bei profesinio rengimo požiūrius. Susisteminta mokslinė medžiaga pagrindžianti įsidarbinamumo kompetencijos struktūrą. Įsidarbinamumo kompetencija profesiniame rengime suvokiama bei kompetencijos ugdymas modeliuojamas, analizuojant įsidarbinamumo kompetencijos turinį bei raišką. Taip papildoma įsidarbinamumo kompetencijos samprata. Sukurtas įsidarbinamumo kompetencijos ugdymo profesiniame rengime modelis, grindžiamas profesinio rengimo ugdymo proceso veikėjų bei ugdymo turinio veiksnių sąveikos rezultatais. Disertacinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The practical relevance of the problem is determined by the current situation of the Republic of Lithuania which has become market economy where lifelong training and learning are considered the means of helping employees stay competitive and effective in pursuing their objectives and using available resources. Increasing migration of young people – including top qualification specialists – to other countries shows that most of the employees in Lithuania are not prepared for employment and work. Thus, the problem of training and learning employability competency becomes more and more relevant. The scientific novelty of the study: The importance of the employability competency has been grounded through the analysis of approaches of the activity system and vocational training. Scientific data grounding the structure of the employability competency has been organised. The employability competency in vocational training has been perceived and development of competency modelled through the analysis of content and expression of employability competency. Theoretical impact of the study: supplemented concept of employability competency. Grounding of the place of the employability competency in the context of professional and general competences. Description of employability competency content. Revelation of the interaction between this competency and professional activity. Creation of a model of employability competency development in vocational training.

The shift of educational paradigm, analyzed in the dissertation, is determined by the cultural changes, globalization and the reality of vocational training in independent Lithuania, which are inherent for the present epoch. At an institution of higher education this context is manifested by the modernization of studies, which is qualified as a strategy of educational paradigm shift and analyzed in terms of the peculiarities of vocational training theory and practice. The latter two factors are revealed by exploring the peculiarities and relations of the theory and practice of vocational training. The practical purposefulness of studies is emphasized in college training of future specialists. In the dissertation it is qualified as a strategy of the modernization of studies. The peculiarities of vocational training, teaching of art subjects and art education are analyzed with regard to the shift of educational paradigms. It appears that in the modernization of studies it is relevant to withdraw from conventional teaching, which is oriented towards narrow subject aims, and switch to profession-oriented art education. Therefore, profession-oriented art education is presented as a strategy of modernizing art subject studies. Theoretical models of a future specialist’s vocational training, traditional teaching of a subject (music) and contemporary art (music) education are presented, which cover the areas of subject studies, environment, scope of roles and activities. The... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamą edukacinių paradigmų virsmą lemia dabartiniam laikotarpiui būdingi kultūros pokyčiai, globalizacija ir profesinio rengimo tikrovė nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Aukštojoje mokykloje toks kontekstas pasireiškia studijų modernizavimu, kuris disertacijoje vertinamas kaip edukacinių paradigmų virsmo strategija ir nagrinėjamas profesinio rengimo teorijos bei jos įgyvendinimo praktikos plotme. Tai atskleidžiama nagrinėjant profesinio rengimo teorijos ir praktikos ypatybes bei ryšius. Rengiant būsimus specialistus kolegijoje akcentuojamas praktinis studijų kryptingumas. Disertacijoje jis vertintas kaip studijų modernizavimo strategija. Išnagrinėtos laikotarpiui būdingos profesinio rengimo, meno dalykų mokymo ir meninio ugdymo ypatybės atsižvelgiant į edukacinių paradigmų virsmą parodė, kad modernizuojant meno dalykų studijas tikslinga atsisakyti į siaurus dalyko pažinimo tikslus orientuoto tradicinio mokymo ir jį keisti į profesiniu požiūriu orientuotą meninį ugdymą. Todėl profesiniu požiūriu kryptingas meninis ugdymas pristatytas kaip meno dalykų studijų modernizavimo strategija. Pristatyti būsimo specialisto profesinio rengimo, tradicinio dalykų (muzikos) mokymo ir šiuolaikiško meninio (muzikinio) ugdymo teoriniai modeliai, apimantys dalyko studijų, aplinkos, vaidmenų spektro ir veiklos sritis. Ištirtos galimybės ugdymo dalyviams koreguoti meno dalykų studijas ir profesiniu požiūriu aktualų veiklos kontekstą taikant šiuos modelius, o studijų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjamą edukacinių paradigmų virsmą lemia dabartiniam laikotarpiui būdingi kultūros pokyčiai, globalizacija ir profesinio rengimo tikrovė nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Aukštojoje mokykloje toks kontekstas pasireiškia studijų modernizavimu, kuris disertacijoje vertinamas kaip edukacinių paradigmų virsmo strategija ir nagrinėjamas profesinio rengimo teorijos bei jos įgyvendinimo praktikos plotme. Tai atskleidžiama nagrinėjant profesinio rengimo teorijos ir praktikos ypatybes bei ryšius. Rengiant būsimus specialistus kolegijoje akcentuojamas praktinis studijų kryptingumas. Disertacijoje jis vertintas kaip studijų modernizavimo strategija. Išnagrinėtos laikotarpiui būdingos profesinio rengimo, meno dalykų mokymo ir meninio ugdymo ypatybės atsižvelgiant į edukacinių paradigmų virsmą parodė, kad modernizuojant meno dalykų studijas tikslinga atsisakyti į siaurus dalyko pažinimo tikslus orientuoto tradicinio mokymo ir jį keisti į profesiniu požiūriu orientuotą meninį ugdymą. Todėl profesiniu požiūriu kryptingas meninis ugdymas pristatytas kaip meno dalykų studijų modernizavimo strategija. Pristatyti būsimo specialisto profesinio rengimo, tradicinio dalykų (muzikos) mokymo ir šiuolaikiško meninio (muzikinio) ugdymo teoriniai modeliai, apimantys dalyko studijų, aplinkos, vaidmenų spektro ir veiklos sritis. Ištirtos galimybės ugdymo dalyviams koreguoti meno dalykų studijas ir profesiniu požiūriu aktualų veiklos kontekstą taikant šiuos modelius, o studijų... [toliau žr. visą tekstą] / The shift of educational paradigm, analyzed in the dissertation, is determined by the cultural changes, globalization and the reality of vocational training in independent Lithuania, which are inherent for the present epoch. At an institution of higher education this context is manifested by the modernization of studies, which is qualified as a strategy of educational paradigm shift and analyzed in terms of the peculiarities of vocational training theory and practice. The latter two factors are revealed by exploring the peculiarities and relations of the theory and practice of vocational training. The practical purposefulness of studies is emphasized in college training of future specialists. In the dissertation it is qualified as a strategy of the modernization of studies. The peculiarities of vocational training, teaching of art subjects and art education are analyzed with regard to the shift of educational paradigms. It appears that in the modernization of studies it is relevant to withdraw from conventional teaching, which is oriented towards narrow subject aims, and switch to profession-oriented art education. Therefore, profession-oriented art education is presented as a strategy of modernizing art subject studies. Theoretical models of a future specialist’s vocational training, traditional teaching of a subject (music) and contemporary art (music) education are presented, which cover the areas of subject studies, environment, scope of roles and activities. The... [to full text]

Soziale, kulturelle und wirtschaftliche Veränderungen bedingen neuen Standpunkt auf die Fachleute. Moderne Gesellschaft braucht ausgebildete und qualifizierte Mitarbeiter. Vorhandenes Berufsbildungssystem in Litauen entspricht nicht den Bedürfnissen der Reform und erfüllt nicht die Aufgaben der Berufsbildung. In Deutschland schenkt man besonders große Aufmerksamkeit auf die Berufsbildung, deshalb wird in dieser Arbeit Deutschlands und Litauens Berufsbildungssysteme gegenübergestellt. Effektiv und rational funktionierendes deutsches Berufsbildungssystem kann weitere Orientierung für litauische Berufsbildung sein. Objekt der Arbeit. Litauische und deutsche berufliche Schulen. Ziel. Sonderheiten der Organisation der litauischen und deutschen Berufsschulen darstellen. Aufgaben: 1. Wissenschaftliche, pädagogische, psychologische Literatur überblicken; 2. Rechtliche Dokumente der deutschen und litauischen Berufsbildung analysieren; 3. Statistische Analyse der litauischen und deutschen Berufsschulen machen; 4. Sonderheiten der deutschen Berufsschulen im dualen System kennzeichnen. 5. Empfehlungen für die Aufstellung der Netzseiten der litauischen Berufsschulen vorbringen. Methoden: 1. Analyse verschiedener wissenschaftlichen, pädagogischen, psychologischen, soziologischen Literatur; 2. Analyse verschiedener litauischen und deutschen rechtlichen Dokumenten; 3. Analyse der Netzseiten von litauischen und deutschen Berufsschulen; 4. Überblick von Projektarbeiten der Studenten... [to full text]