Soziale, kulturelle und wirtschaftliche Veränderungen bedingen neuen Standpunkt auf die Fachleute. Moderne Gesellschaft braucht ausgebildete und qualifizierte Mitarbeiter. Vorhandenes Berufsbildungssystem in Litauen entspricht nicht den Bedürfnissen der Reform und erfüllt nicht die Aufgaben der Berufsbildung. In Deutschland schenkt man besonders große Aufmerksamkeit auf die Berufsbildung, deshalb wird in dieser Arbeit Deutschlands und Litauens Berufsbildungssysteme gegenübergestellt. Effektiv und rational funktionierendes deutsches Berufsbildungssystem kann weitere Orientierung für litauische Berufsbildung sein. Objekt der Arbeit. Litauische und deutsche berufliche Schulen. Ziel. Sonderheiten der Organisation der litauischen und deutschen Berufsschulen darstellen. Aufgaben: 1. Wissenschaftliche, pädagogische, psychologische Literatur überblicken; 2. Rechtliche Dokumente der deutschen und litauischen Berufsbildung analysieren; 3. Statistische Analyse der litauischen und deutschen Berufsschulen machen; 4. Sonderheiten der deutschen Berufsschulen im dualen System kennzeichnen. 5. Empfehlungen für die Aufstellung der Netzseiten der litauischen Berufsschulen vorbringen. Methoden: 1. Analyse verschiedener wissenschaftlichen, pädagogischen, psychologischen, soziologischen Literatur; 2. Analyse verschiedener litauischen und deutschen rechtlichen Dokumenten; 3. Analyse der Netzseiten von litauischen und deutschen Berufsschulen; 4. Überblick von Projektarbeiten der Studenten... [to full text]

Eglė Stankevičiūtė, Vilniaus Pedagoginio Universiteto, socialinių mokslų fakulteto, politinės sociologijos magistro studentė atliko tyrimą, kurio tikslas ištirti profesinių mokyklų įvaizdį, tarp Vilniaus miesto dešimtos klasės moksleivių. Šio darbo problemą nusako profesinių mokyklų socialinė ir ekonominė svarba ir jos ištirtumo trūkumas. Profesinio mokymo patrauklumas yra svarbus socialinis – ekonominis reiškinys, kuris yra tiesiogiai susijęs su ekonomine šalies raida. Lietuvoje neproporcingai mokinių abiturientų pasirenka aukštąjį mokslą, todėl didėja kvalifikuotų viduriniosios grandies specialistų, turinčių konkrečią profesiją, poreikis. Šio tyrimo objektas - profesinio mokymo įvaizdis. Darbe iškelti tokie uždaviniai: 1. Remiantis Lietuvos ir užsienio autorių darbais, apibrėžti organizacijos įvaizdžio esmę, nustatyti švietimo organizacijos įvaizdžio įpatumus. 2. Aptarti profesinių mokyklų sistemos Lietuvoje kontekstą. 3. Ištirti koks profesinių mokyklų įvaizdis tarp Vilniaus miesto 10 klasės moksleivių. 4. Remiantis tyrimu nustatyti kokie yra profesinių mokyklų įvaizdžio veiksniai. 5. Nustatyti galimą profesinių mokyklų įvaizdžio kitimo kryptį. Visos tyrimo hipotezės pasitvirtino arba pasitvirtino iš dalies: 1. Profesinio mokymo įvaizdis tarp dešimtokų yra neigiamas, nes profesinė mokykla suprantama, kaip prastai besimokančių ugdymo institucija – pasitvirtino iš dalies. 2. Mokiniai kurie turi daug draugų besimokančiųjų profesinėse mokyklose, profesines mokyklas vertina... [toliau žr. visą tekstą] / Egle Stankeviciute sociology master’s degree student of VPU, Social sciences faculty sociology and political sciences department fulfilled an investigation. Its purpose is to examine the image of vocational schools among the tenth grade students in Vilnius city. The problem of this work is described by the social and economical importance of these schools. What is more, there is a lack of study in this particular field. In Lithuania, the high-school graduates choose higher education disproportionately, which increased the need of middle-skilled specialists. The object of this work is the image of vocational training. The tasks of this work: 1. To define the essence of the organizations image with the help of Lithuanian and foreign authors’ works, also to identify the image peculiarities of this educational institution. 2. To discuss the vocational training situation in Lithuania. 3. To examine the image of vocational schools among the tenth grade students in Vilnius city. 4. To define the factors of the vocational school image, relying on the survey. 5. To identify the potential directions in the image changes of vocational schools. All the raised hypotheses were proved or partially proved during the investigation: · The image of vocational schools is negative because these schools are chosen mostly by the low achievers- partially proved. · The image of vocational schools is better among those students who have many friends studying there, comparing to the students who has... [to full text]