Vienas iš svarbiausių vadybos uždavinių yra darbuotojų ugdymas t.y. jų bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų (gebėjimų) tobulinimas. Šio darbo tikslas - ištirti smulkių ir mikro įmonių vadybinį darbą dirbančių darbuotojų ir jų darbdavių požiūrį į darbuotojų vadybinius gebėjimus ir jų tobulinimo galimybes, bei remiantis gautais rezultatais suformuoti vadybinių gebėjimų modelį. Šio darbo metu gauti rezultatai naudingi mažoms ir mikro įmonėms, bei jų vadovams, kadangi išryškinti darbuotojų vadybinių gebėjimų trūkumai ir privalumai, padėsiantys vadovus daugiau dėmesio atkreipti į problemines sritis. Tuo pačiu remiantis teorine mokslinės literatūros analize, bei praktiniu tyrimo suformuotas vadybinių gebėjimų modelis. / One of the most important management tasks is employees’ development that means their general and specific competences (skills) improvement. The goal of this work is to survey small and micro enterprises employees which do managerial work and their employers attitude to employees managerial skills and its improvement possibilities. Also according to obtained results to form managerial skills model. The results of this work will be useful to small and micro enterprises and their managers, because there will be spot employees managerial skills disadvantage and advantage, which will help to put more attention on problematic fields. Furthermore, according to the scientific literature and the survey to form managerial skills model.

Results of research: Teachers relates their profession with pedagogical abilities, moral peculiarities, knowledges and skills. The research educed, that necessity personality features of pedagogues are love for children and stict. All thoses features argumentative for mission and capability to work with young people. The research results shows that pupils appreciable teachers kindness, love for them, heartiness, goodwill, honesty and attention. Mjority of parents who take part in research maintain that love for childrens, bearing, strict, heartiness, justice and finesse are the most necessary personality features of pedagogues. But parents mention necessary features of pedagogues are appropriate only for 50 percent of pedagogues.

Today education in Lithuania is going through the period of changes. The conception of school is defined in the General programs of Lithuanian Secondary schools, which bases on the law of Lithuanian education. The direction drawn by the conception of Lithuanian education defines, that a secondary school of Lithuania is self-dependent, organized democratically, bases its life on the principals of humanism and the general human values, the community of pupils, their parents and teachers that seek their set upbringing aims. Teacher is a stimulator of the upbringing process in such school, a tutor of all working community (class or group). However, it is defined in “Educational landmarks for years 2003-2012” that, in the society of knowledge the very role of the teacher is changing: the teacher – a holder and a conveyer of knowledge is changed by a teacher – an organizer of learning, a creator of learning opportunities, a helper of learning process, an advisor, a partner, a go-between among a pupil and various sources of modern knowledge. The aim of the research is to ascertain what peculiarities of change of professional abilities of gymnasium teachers are revealed in nowadays dynamic conditions. The terms to fulfill the aim are: to become acquainted with scientific pedagogical and psychological literature on the topic, to find out what characteristics and abilities of teachers are important in the work of gymnasium teachers, to evaluate the tendencies of change of professional... [to full text]

One of the aims of Lithuanian schools is to develop the pupil‘s perception of their aethetic abilities. Negative cultural phenomena have some influence on the communication in the sphere of art. Stamps can help to avoid negative aspects. It is very important in the 10th – 12th forms, because the teenagers are very receptive to different crises. Collecting stamps is an activity based on the communication which can broaden the knowledge of the art. First stamps were published in 1840, and were quickly used in all over the world. The stamps became the representatives of the country, and its history, culture. The stamps are created by well – know artits, and are considered as the works of applied graphics. The basic aspect of the communication for teenagers is to create their own identity and to find what they are really like. In due course, the communication with others became the main task for the teenagers, because the ability to associate with others allows to feel the sense of the maturity. The interest in stamps is a good way to expand the communication among teenagers. Both, the teachers from Lithuania and from other countries wrote about the use of visual aids at the history lessons. All the authors stress the importance of the visual aids. The post stamps may be considered as pictures of applied works having the principle of the visual art. The principle of the visualizations is advisedto combine with the principle of the activity it... [to full text]

Mathematical education reform in Lithuania has already been carried out of about 15 years. Trying to fulfil this reform effective as it is possible it is importan to estimate the situation. Various reseaches are done (e.g.TIMSS). It‘s a pitty while analysing the results of TIMSS only perfunctory anglysis of data was done. It becomes important the wider use of the statistic methods. The work is devoted to the search of the methods mentioned above. The reseach in Kaunas was carried out in order to estimate the changes in the study of mathematics. The aim of the work is to find the statistic criteria and apply them to the evoluation of the students mathematical achievements. The abilities of girls and boys were compared and those living in the sities and in the country ��� side. After the anglysis of data and the fitting of the statistic criteria to them the following conclusions were made: · Not enough attention is paid to the new aspects while teaching maths. · The abilities in mathematics among the girls an boys are the same. · The abilities in maths of those living in the cities are more developed than the students living in the country – side. On that ground some recommendations are given: · In the process of training a teacher should become the assistant of student. · More visual training appliances should be used in order to develop student‘s spatial thinking. · Induce the use of IT, so that the calculation would become easier.

Žmogui pasirinkusiam policininko profesiją visuomenė kelia labai aukštus reikalavimus. Jis bet kokioje situacijoje turi elgtis ir veikti kompetentingai, pavojaus akivaizdoje neprarasti savitvardos ir nepaisant kilusios grėsmės savo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, stoti į kovą su nusikaltėliu. Policininkas negali pasirinkti priešininko (-ų), kaip negali vengti ir atsakomybės bei kovos su nusikaltėliu. Augalotas ar mažas, fiziškai stipresnis ar silpnas, jaunesnis ar vyresnis, vyras ar moteris, vienas nusikaltėlis ar visa gauja – jis privalo atlikti pareigą, apginti skriaudžiamą žmogų, apsiginti pats. Policijos darbuotojams daug dažniau nei kitų profesijų atstovams tenka susidurti su linkusiais nusikalsti visuomenės sluoksniais, neretai jie patys patiria smurtą. Pastarųjų dienų kriminogeninė padėtis Lietuvoje, kuomet nusikaltimai tampa vis įžūlesni, o teisės pažeidėjai ir nusikaltėliai vis labiau linkę į smurtą ir agresiją, liudija būtinybę atsakingai ugdyti policininkų profesinę kompetenciją, nuolat tobulinti pareigūnų profesinį - specialų fizinį, kovinį bei taktinį pasirengimą, formuoti techniškai teisingus ir veiksmingus įgūdžius. Tik tvirti ir stabilūs bendrieji profesiniai gebėjimai ir įgūdžiai gali padėti policijos pareigūnui apsaugoti save patį, kitą asmenį ar patikėtą turtą, todėl Lietuvos policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas turi būti nuolatinis ir nesibaigiantis procesas. Tik išsilavinę ir profesionalūs pareigūnai savo tarnybinėje veikloje gebės... [toliau žr. visą tekstą] / For the person, who has chosen a policeman craftsociety enhance very high requirements. He might act adequate in any situation, do not loose self-control at the dangerous situation, and desite the danger to his or other person‘s health or life stand forfight withthe offender. When officer has to use force for to protect other people, himself or societies legitimate interests andproperty, he experiences a huge stress and fear. A police officer meets the lowest societies ordersmore often than people with different professions, and frequenly they are involved in acts of violence. Recent criminologycal situation in Lithuania, when crimes become more insolen, and law offenders and criminals are moresubjected to violence and aggression, proclaimsthe necessity to responcibly cultivate policemen‘s professional competence, to improve officers professional – special physical,combatant and tactical readiness all the time, to form technicaly correct and efficient skills. Policeman can not choose enemy, same as he can not avoid responsibility or fight with a criminal. Tall or short, physicaly strong or weak, old or young, man or woman, one criminal or whole gang – he mus do his duty, to protect put-upon person and to protect himself. Only strong and stable professional skills can help a policeman to protect himself, other person or property. Policemen motivation to develop profellional skills and attitude to available.

Šio tyrimo metu buvo atskleisti VPU psichologijos studentų intelekto struktūros profilio ypatumai. Intelektas yra svarbus veiksnys, pasirenkant tolimesnę mokymosi kryptį. Jis kaip kompasas nurodo, kurioje aplinkoje asmenybė galės prisitaikyti ir atsiskleisti. Su intelektu yra susiję specialieji gabumai, nuo jo priklauso sprendimo priėmimo lankstumas, tikslus rinkimosi situacijos įvertinimas ir ateities numatymas. / The aim of this study was to reveal the intellectual capabilities of VPU psychology I, II, III, IV course students. The Amthauer’s IST-70 method was used to research the intellect of students.

The process of adult teachers’ professionalization through the development of andragogical practice is analyzed in the dissertation. The need for professionally working adult teachers in current years is growing very rapidly not only due to European Union policy in adult education and economical and social development of the country, but also due to coming huge investments into human resources through European structural funds in the country. The dissertation is seeking for such answers: what kind of adult teachers’ abilities are essential for their profession; what is the most effective way in development of those abilities. In the development of the set of abilities for andragog practitioner there was made both profound analysis of andragogical theories and professional requirements for adult teachers. The set of abilities was divided into general and special abilities groups. The dissertation examines various professional development forms. The structures for optimal developmental programs are discussed also. The model, based upon the pre-set abilities of andragog practitioner, for non-formal adult teachers learning, which covers self-assessment of abilities, non-formal learning module, practice and assessment is developed. Empirical research shows how were developed adult teachers abilities due to their participation in the model’s activities. There is discussed influence of non-formal adult teacher model for professionalization of adult teachers’; conclusions and... [to full text] / Disertacijoje analizuojamos suaugusiųjų mokytojų profesionalizacijos procesas tobulinant pastarųjų andragoginę veiklą. Profesionaliai dirbančių suaugusiųjų mokytojų poreikis pastaraisiais metais auga nepaprastai sparčiai ir tai susiję ne tik su Europos Sąjungos politiniais sprendimais suaugusiųjų švietimo klausimais, bet ir su ūkio bei socialine plėtra šalyje, o taip pat ateinančiomis gausiomis investicijomis į suaugusiųjų žmonių mokymą ir lavinimą Europos struktūrinių fondų dėka. Disertacijoje ieškoma atsakymo į tokius klausimus: kokie suaugusiųjų mokytojų gebėjimai yra svarbiausi apibrėžiant jų profesionalią veiklą; koks būdas yra efektyviausias lavinant šiuos gebėjimus Disertacijoje, remiantis išsamia tiek andragoginių teorijų, tiek profesinių reikalavimų suaugusiųjų mokytojams analize, išskiriami andragogo praktiko gebėjimai. Pastarieji skirstomi į dvi grupes: bendrieji ir specialieji gebėjimai. Disertacijoje nagrinėjamos įvairios profesinio tobulinimosi formos, aptariamos optimalios tobulinimo programų struktūros. Remiantis išskirtais gebėjimais yra formuojamas neformaliojo suaugusiųjų mokytojų mokymosi modelis, apimantis gebėjimų įsivertinimą, neformaliojo mokymosi modulį, praktinę veiklą ir vertinimą. Atliktas empirinis tyrimas parodo kaip kito suaugusiųjų mokytojų įsivertinti gebėjimai dėl jų dalyvavimo modelio veiklose. Aptariamas sukurtojo neformaliojo suaugusiųjų mokytojų mokymosi modelio poveikis suaugusiųjų mokytojų profesionalizacijai, pateikiamos išvados bei... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation seeks to explain, why different skills formation systems have emerged in Central and Eastern Europe over the past 20 years. More specifically, it investigates, why the labor force acquires general skills in the Baltic States, Poland and Hungary, while specific skills are of utmost importance in the Czech and Slovak Republics and Slovenia? The dissertation argues that these differences can be explained by the labor market, economic and political institutions. Strong employers’ associations, high employment security, generous unemployment benefits, proportional electoral system and government stability are necessary for emergence of specific skills formation systems, while absence of these institutions is sufficient for the emergence of general skills formation systems. The dissertation employs fuzzy set techniques and robust regression to test the hypotheses empirically. / Disertacijoje siekiama paaiškinti, kodėl Vidurio Rytų Europos šalyse išsivystė skirtingos gebėjimų formavimo sistemos, t.y. kodėl Baltijos šalyse ir mažesniu mastu Lenkijoje bei Vengrijoje per pastaruosius 20 metų iškilo bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos, o Čekijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje – specifinių gebėjimų formavimo sistemos? Darbe teigiama, kad tai nulėmė skirtingos darbo rinkos, ekonominės ir politinės institucijos. Stiprios darbdavių asociacijos, aukštas darbo vietos apsaugos lygis, dosnios išmokos bedarbiams, proporcinė rinkimų sistema ir Vyriausybių stabilumas yra būtinos sąlygos specifinių gebėjimų formavimo sistemoms atsirasti. Jei vienos ar kelių iš įvardintų institucijų nėra, tuomet atsiranda pakankamos sąlygos bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos atsiradimui. Hipotezės tikrinamos remiantis neapibrėžtųjų aibių ir apibrėžtos regresijos (angl. robust regression) metodais.

Disertacijoje siekiama paaiškinti, kodėl Vidurio Rytų Europos šalyse išsivystė skirtingos gebėjimų formavimo sistemos, t.y. kodėl Baltijos šalyse ir mažesniu mastu Lenkijoje bei Vengrijoje per pastaruosius 20 metų iškilo bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos, o Čekijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje – specifinių gebėjimų formavimo sistemos? Darbe teigiama, kad tai nulėmė skirtingos darbo rinkos, ekonominės ir politinės institucijos. Stiprios darbdavių asociacijos, aukštas darbo vietos apsaugos lygis, dosnios išmokos bedarbiams, proporcinė rinkimų sistema ir Vyriausybių stabilumas yra būtinos sąlygos specifinių gebėjimų formavimo sistemoms atsirasti. Jei vienos ar kelių iš įvardintų institucijų nėra, tuomet atsiranda pakankamos sąlygos bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos atsiradimui. Hipotezės tikrinamos remiantis neapibrėžtųjų aibių ir apibrėžtos regresijos (angl. robust regression) metodais. / The dissertation seeks to explain, why different skills formation systems have emerged in Central and Eastern Europe over the past 20 years. More specifically, it investigates, why the labor force acquires general skills in the Baltic States, Poland and Hungary, while specific skills are of utmost importance in the Czech and Slovak Republics and Slovenia? The dissertation argues that these differences can be explained by the labor market, economic and political institutions. Strong employers’ associations, high employment security, generous unemployment benefits, proportional electoral system and government stability are necessary for emergence of specific skills formation systems, while absence of these institutions is sufficient for the emergence of general skills formation systems. The dissertation employs fuzzy set techniques and robust regression to test the hypotheses empirically.