The process of adult teachers’ professionalization through the development of andragogical practice is analyzed in the dissertation. The need for professionally working adult teachers in current years is growing very rapidly not only due to European Union policy in adult education and economical and social development of the country, but also due to coming huge investments into human resources through European structural funds in the country. The dissertation is seeking for such answers: what kind of adult teachers’ abilities are essential for their profession; what is the most effective way in development of those abilities. In the development of the set of abilities for andragog practitioner there was made both profound analysis of andragogical theories and professional requirements for adult teachers. The set of abilities was divided into general and special abilities groups. The dissertation examines various professional development forms. The structures for optimal developmental programs are discussed also. The model, based upon the pre-set abilities of andragog practitioner, for non-formal adult teachers learning, which covers self-assessment of abilities, non-formal learning module, practice and assessment is developed. Empirical research shows how were developed adult teachers abilities due to their participation in the model’s activities. There is discussed influence of non-formal adult teacher model for professionalization of adult teachers’; conclusions and... [to full text] / Disertacijoje analizuojamos suaugusiųjų mokytojų profesionalizacijos procesas tobulinant pastarųjų andragoginę veiklą. Profesionaliai dirbančių suaugusiųjų mokytojų poreikis pastaraisiais metais auga nepaprastai sparčiai ir tai susiję ne tik su Europos Sąjungos politiniais sprendimais suaugusiųjų švietimo klausimais, bet ir su ūkio bei socialine plėtra šalyje, o taip pat ateinančiomis gausiomis investicijomis į suaugusiųjų žmonių mokymą ir lavinimą Europos struktūrinių fondų dėka. Disertacijoje ieškoma atsakymo į tokius klausimus: kokie suaugusiųjų mokytojų gebėjimai yra svarbiausi apibrėžiant jų profesionalią veiklą; koks būdas yra efektyviausias lavinant šiuos gebėjimus Disertacijoje, remiantis išsamia tiek andragoginių teorijų, tiek profesinių reikalavimų suaugusiųjų mokytojams analize, išskiriami andragogo praktiko gebėjimai. Pastarieji skirstomi į dvi grupes: bendrieji ir specialieji gebėjimai. Disertacijoje nagrinėjamos įvairios profesinio tobulinimosi formos, aptariamos optimalios tobulinimo programų struktūros. Remiantis išskirtais gebėjimais yra formuojamas neformaliojo suaugusiųjų mokytojų mokymosi modelis, apimantis gebėjimų įsivertinimą, neformaliojo mokymosi modulį, praktinę veiklą ir vertinimą. Atliktas empirinis tyrimas parodo kaip kito suaugusiųjų mokytojų įsivertinti gebėjimai dėl jų dalyvavimo modelio veiklose. Aptariamas sukurtojo neformaliojo suaugusiųjų mokytojų mokymosi modelio poveikis suaugusiųjų mokytojų profesionalizacijai, pateikiamos išvados bei... [toliau žr. visą tekstą]

Kariuomenės ir visuomenės santykiai kaip reiškinys (problema) didesnio akademinės bendruomenės dėmesio sulaukė tik po II pasaulinio karo. Socialistinio antagonistinio bloko žlugimas sąlygojo kariškių vaidmens mažėjimą demokratinėse šalyse ir, atvirkščiai, visuomenės vaidmens svarbos didėjimą. Pasikeitusi tarptautinė globalinė aplinka, sukėlė pokyčius šiuolaikinėse demokratinio pasaulio (tame tarpe ir Lietuvos) visuomenėse. Šios aplinkybės ir Lietuvos valstybės priėmimas į tarptautines saugumo bei politines – ekonomines organizacijas, sąlygojo kariuomenės kaitą, t.y. prasidėjo civilinės ir karinės srities kompetencijų persidengimas, kas savo ruožtu tapo iššūkiu Šaltojo karo metu nusistovėjusiems ir stabiliais vadintiems kariuomenės ir visuomenės santykiams. Tradicinės normatyvinės kariškių ir civilių santykių teorijos nesugebėjo deramai paaiškinti prasidėjusios visuomenės ir kariuomenės santykių kaitos, kadangi vykstantys procesai po truputį peržengia klasikinius kariuomenės ir visuomenės santykių supratimo rėmus – civilinę demokratinę kontrolę ir funkcinių sričių autonomiją, todėl buvo pradėta ieškoti naujų būdų ir metodų kaip identifikuoti vyraujančias kaitos tendencijas visuomenėse/kariuomenėse. Darbe buvo siekiama įrodyti, kad Lietuvos kariuomenėje lygiagrečiai vyksta konvergenciniai procesai (profesionalizavimas ir civilinimas/pilietinimas). . Visuomeninės vertybės pereina į karinę sritį, o tai savo ruožtu mažina kariuomenės unikalumą (autonomiškumą) ir keičia tradicinius... [toliau žr. visą tekstą] / Civil-military relations as a phenomenon invited a greater attention of academic community only after World War II, as the first attempts to define the best way of civil-military cooperation emerged. The collapse of the socialistic block resulted in the decrease in importance of military roles. The changing global security environment influenced some recognizable changes in modern societies (including Lithuanian) of the democratic world as well. Traditional normative civil-military relations theories could not properly describe the changing manner in communication between society and the armed forces, since the ongoing processes go beyond the framework of the classical understanding about civil-military relations: democratic civilian control and the autonomous military,,professionalism“ thus, the attempt was made to look for new ways and methods to identify the prevailing change tendencies in societies and the armed forces. Lithuanian civil society and the armed forces are not an exception in this respect, thus, the main issue of this research was to discuss the blurring boundaries between Lithuanian civil society and the armed forces. This research paper attempts to prove that Lithuanian armed forces are going through the convergence processes, such as professionalization and civilinization. The process of coalescence of social values into the military sphere results in the decreased autonomy of the armed forces as well as change in traditional civil-military relations. The... [to full text]

Disertacijoje analizuojamos suaugusiųjų mokytojų profesionalizacijos procesas tobulinant pastarųjų andragoginę veiklą. Profesionaliai dirbančių suaugusiųjų mokytojų poreikis pastaraisiais metais auga nepaprastai sparčiai ir tai susiję ne tik su Europos Sąjungos politiniais sprendimais suaugusiųjų švietimo klausimais, bet ir su ūkio bei socialine plėtra šalyje, o taip pat ateinančiomis gausiomis investicijomis į suaugusiųjų žmonių mokymą ir lavinimą Europos struktūrinių fondų dėka. Disertacijoje ieškoma atsakymo į tokius klausimus: kokie suaugusiųjų mokytojų gebėjimai yra svarbiausi apibrėžiant jų profesionalią veiklą; koks būdas yra efektyviausias lavinant šiuos gebėjimus Disertacijoje, remiantis išsamia tiek andragoginių teorijų, tiek profesinių reikalavimų suaugusiųjų mokytojams analize, išskiriami andragogo praktiko gebėjimai. Pastarieji skirstomi į dvi grupes: bendrieji ir specialieji gebėjimai. Disertacijoje nagrinėjamos įvairios profesinio tobulinimosi formos, aptariamos optimalios tobulinimo programų struktūros. Remiantis išskirtais gebėjimais yra formuojamas neformaliojo suaugusiųjų mokytojų mokymosi modelis, apimantis gebėjimų įsivertinimą, neformaliojo mokymosi modulį, praktinę veiklą ir vertinimą. Atliktas empirinis tyrimas parodo kaip kito suaugusiųjų mokytojų įsivertinti gebėjimai dėl jų dalyvavimo modelio veiklose. Aptariamas sukurtojo neformaliojo suaugusiųjų mokytojų mokymosi modelio poveikis suaugusiųjų mokytojų profesionalizacijai, pateikiamos išvados bei... [toliau žr. visą tekstą] / The process of adult teachers’ professionalization through the development of andragogical practice is analyzed in the dissertation. The need for professionally working adult teachers in current years is growing very rapidly not only due to European Union policy in adult education and economical and social development of the country, but also due to coming huge investments into human resources through European structural funds in the country. The dissertation is seeking for such answers: what kind of adult teachers’ abilities are essential for their profession; what is the most effective way in development of those abilities. In the development of the set of abilities for andragog practitioner there was made both profound analysis of andragogical theories and professional requirements for adult teachers. The set of abilities was divided into general and special abilities groups. The dissertation examines various professional development forms. The structures for optimal developmental programs are discussed also. The model, based upon the pre-set abilities of andragog practitioner, for non-formal adult teachers learning, which covers self-assessment of abilities, non-formal learning module, practice and assessment is developed. Empirical research shows how were developed adult teachers abilities due to their participation in the model’s activities. There is discussed influence of non-formal adult teacher model for professionalization of adult teachers’; conclusions and... [to full text]