The dissertation seeks to explain, why different skills formation systems have emerged in Central and Eastern Europe over the past 20 years. More specifically, it investigates, why the labor force acquires general skills in the Baltic States, Poland and Hungary, while specific skills are of utmost importance in the Czech and Slovak Republics and Slovenia? The dissertation argues that these differences can be explained by the labor market, economic and political institutions. Strong employers’ associations, high employment security, generous unemployment benefits, proportional electoral system and government stability are necessary for emergence of specific skills formation systems, while absence of these institutions is sufficient for the emergence of general skills formation systems. The dissertation employs fuzzy set techniques and robust regression to test the hypotheses empirically. / Disertacijoje siekiama paaiškinti, kodėl Vidurio Rytų Europos šalyse išsivystė skirtingos gebėjimų formavimo sistemos, t.y. kodėl Baltijos šalyse ir mažesniu mastu Lenkijoje bei Vengrijoje per pastaruosius 20 metų iškilo bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos, o Čekijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje – specifinių gebėjimų formavimo sistemos? Darbe teigiama, kad tai nulėmė skirtingos darbo rinkos, ekonominės ir politinės institucijos. Stiprios darbdavių asociacijos, aukštas darbo vietos apsaugos lygis, dosnios išmokos bedarbiams, proporcinė rinkimų sistema ir Vyriausybių stabilumas yra būtinos sąlygos specifinių gebėjimų formavimo sistemoms atsirasti. Jei vienos ar kelių iš įvardintų institucijų nėra, tuomet atsiranda pakankamos sąlygos bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos atsiradimui. Hipotezės tikrinamos remiantis neapibrėžtųjų aibių ir apibrėžtos regresijos (angl. robust regression) metodais.

Disertacijoje siekiama paaiškinti, kodėl Vidurio Rytų Europos šalyse išsivystė skirtingos gebėjimų formavimo sistemos, t.y. kodėl Baltijos šalyse ir mažesniu mastu Lenkijoje bei Vengrijoje per pastaruosius 20 metų iškilo bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos, o Čekijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje – specifinių gebėjimų formavimo sistemos? Darbe teigiama, kad tai nulėmė skirtingos darbo rinkos, ekonominės ir politinės institucijos. Stiprios darbdavių asociacijos, aukštas darbo vietos apsaugos lygis, dosnios išmokos bedarbiams, proporcinė rinkimų sistema ir Vyriausybių stabilumas yra būtinos sąlygos specifinių gebėjimų formavimo sistemoms atsirasti. Jei vienos ar kelių iš įvardintų institucijų nėra, tuomet atsiranda pakankamos sąlygos bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos atsiradimui. Hipotezės tikrinamos remiantis neapibrėžtųjų aibių ir apibrėžtos regresijos (angl. robust regression) metodais. / The dissertation seeks to explain, why different skills formation systems have emerged in Central and Eastern Europe over the past 20 years. More specifically, it investigates, why the labor force acquires general skills in the Baltic States, Poland and Hungary, while specific skills are of utmost importance in the Czech and Slovak Republics and Slovenia? The dissertation argues that these differences can be explained by the labor market, economic and political institutions. Strong employers’ associations, high employment security, generous unemployment benefits, proportional electoral system and government stability are necessary for emergence of specific skills formation systems, while absence of these institutions is sufficient for the emergence of general skills formation systems. The dissertation employs fuzzy set techniques and robust regression to test the hypotheses empirically.

Darbo tikslas yra specialiosios metodikos, skirtos dalybos gebėjimų ugdymui, efektyvumo nustatymas, dirbant su mokiniais turinčiais specifinių pažinimo sutrikimų. Iškelta hipotezė, kad nežymiai sutrikusio intelekto mokiniams skirta metodika padės lavinti mokinių, turinčių specifinių pažinimo sutrikimų dalybos gebėjimus. Tyrime dalyvavo aštuoni Šiaulių miesto „ Juventos“ vidurinės mokyklos penktos, šeštos ir septintos klasės mokiniai. Respondentai atrinkti konstatuojamojo tyrimo metu. Tyrimas vyko nuo 2005 sausio mėnesio iki 2006 vasario mėnesio. Ugdomojo tyrimo tikslas patikrinti doc. Štitilienės (1982) parengtą mokymo metodą (metodas skirtas nežymiai sutrikusio intelekto mokiniams).Tiriamaisiais buvo pasirinkti mokiniai, turintys specifinių pažinimo sutrikimų. Pasirinktos metodikos efektyvumui nustatyti buvo pasirinkti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimo metodai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Konstatuojamojo tyrimo metu išaiškėjo, kad dalis mokinių nesugeba daugybos pritaikyti dalyboje. Visi tiriamieji nesugeba suvokti skaiči��, kaip visumos, todėl, atlikdami dalybos veiksmus iš dviženklio skaičiaus, dalina ne kaip vientisus skaičius, o išskaido dalimis, t. y. dešimtis dalina iš dešimčių, vienetus iš vienetų. 2. Eksperimentinio tyrimo metu mokiniai, turintys specifinių pažinimo sutrikimų, išmoko spręsti dalybos iš dviženklio skaičiaus uždavinius, taikyti įvairius pagalbos sau būdus. Tam įtakos turėjo dalybos iš dviženklio skaičiaus mokymas laikantis nuoseklumo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to check the efficiency of teaching pupils of fractionally disordered intellect how to divide numbers by double-figure numbers. The hypothesis is that the methodology intended for pupils of fractionally disordered intellect will help to develop the divisional abilities of pupils having specific cognitive disorder. Eight pupils from the fifth, sixth and seventh forms of Šiauliai “Juventa” secondary school participated in the research. The respondents were selected during the declarative research. The research took place from January in 2005 till February in 2006. During the experiment the efficiency of assoc. prof. Štitilienė‘s (1982) prepared teaching method (the method is intended for pupils of fractionally disordered intellect) working with children having specific cognitive intellect was checked. Quantitative and qualitative research methods were chosen in order to estimate the efficiency of the methodology mentioned above. The most important conclusions of the empirical research are as follows: 1. During the declarative research it came out that some pupils can not apply multiplication to division. All respondents are unable to realize numbers as a whole, that is why they divide numbers not as incomposite numbers but they divide numbers into parts, i.e. tens divide by tens, ones by ones. 2. During the experimental research pupils having specific cognitive disorder learnt to divide numbers by double-figure numbers and to help themselves. It was... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami mokinių, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų, gebėjimas spręsti ekonominio pobūdžio matematinius uždavinius. Teorinėje darbo dalyje pabrėžiama, kad vienas iš veiksmingiausių ekonominio pobūdžio matematinio raštingumo ugdymo aspektų – mokymas spręsti gyvenimiško turinio tekstinius uždavinius, kuriuose vyrauja veiksmai su procentais. Empiriniu tyrimu siekiama įvertinti dešimtos klasės mokinių, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų, gebėjimą spręsti ekonominio pobūdžio matematinius uždavinius. Tyrimui atlikti naudojama anketa/kontrolinis testas. Kiekybiniame tyrime (anketinėje apklausoje) dalyvavo 34 Panevėžio bendrojo ugdymo mokyklose dešimtose klasėse besimokantys šešiolikos-septyniolikos metų mokiniai, turintys specifinių mokymosi sutrikimų. Visiems mokiniams nustatyti nedideli specialieji ugdymosi poreikiai. Tyrimu nustatyta, kad geriausiai mokiniams sekėsi atlikti atlyginimo ir atskaitymo, asmens ir šeimos pajamų, išlaidų, santaupų bei praktines biudžeto planavimo bei skaičiavimo užduotis. Šias užduotis mokiniai atliko gana produktyviai ir pakankamai savarankiškai. Daugiausia keblumų iškilo skaičiuojant paprastųjų palūkanų normą, sudėtines palūkanas, pirkimo išsimokėtinai, sudėtinių procentų skaičiavimo uždavinius. Didžiajai daliai prireikė skirtingo intensyvumo mokytojo pagalbos, o nemaža dalis mokinių užduočių net ir po suteiktos pagalbos nesugebėjo atlikti. Tyrimo metu išryškėjo, kad pasiekę dviejų metų laikotarpiui nurodytus... [toliau žr. visą tekstą] / Pupils who have specific learning disorders and their ability to solve Mathematics Tasks of Economic nature is analyzed in this bachelor‘s thesis. The theoretical part of the final work emphasizes that one of the most effective economic nature mathematical literacy education‘s aspect is a teaching how to solve the real-life content‘s text tasks in which dominate operations with percentages. It is seeked to evaluate students of the tenth grades who have specific learning disorders to solve mathematics tasks of economic nature by empirical research. Questionnaire and control test are used to accomplish the research. In the quantitative investigation (questionnaire interrogation) participated 34 pupils of sixteen-seventeen years of age who are studying in the tenth forms at Panevėžys co- educational schools and have specific learning disorders. There are determined minor special educational needs for all these students. According to research it‘s determined that the most successful tasks for students were: remuneration and deduction, person and family proceeds, expenditure, savings, practical budget planning and counting. The students accomplished these tasks sufficiently productive and by one selves. The biggest quandaries came to the front, when schoolchildren had to count the simple interest rate, compound interest, hire purchase composite percent tasks. The most students needed the different intensity of the teacher‘s help, unfortunately a considerable part of the students... [to full text]