Dictionary of Modern Lithuanian (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993) defines the eloquence as a skill or power of using a persuasive, powerful discourse, rhetoric. Rhetoric is a flexible science, adjusting itself to the character of relevant ideas and wording of certain epoch. Rhetoric, as theory and practice of eloquence, has been relevant at all times. Goal of Master Thesis is to analyse the possibilities of eloquence education for pupils of 8-10 grades in lessons of technology. We were focused on the attempt to analyse the literature on given topic in pedagogical, psychological and philosophical aspects; later, with the aids of anonymous questionnaire, we tried to identify the opinion of pupils about a level of their own eloquence; we also wanted to summarize the viewpoints of pupils and teachers to the education of eloquence, and to discuss the possibilities of eloquence education in lessons of technology. In the literature part of work, the definition of eloquence education is analysed, links with other sciences are envisaged, education of language skills at school, problems of education of language skills and other aspects are reviewed. After analyzing the literature on the specified topic it became evident that different aspects of eloquence education for pupils are widely approached and described in different Lithuanian educational documents and scientific works. Nevertheless, as scientists maintain, eloquence education is insufficient. Based on the developed... [to full text]

Magistro mokslo tiriamojo darbo objektas - debatai, diskusijų laidos, dialoginiai televizijos žanrai. Darbo tikslas – atskleisti, kaip per metus pasikeitė Lietuvos televizijos diskusinių laidų ginčo modeliavimo metodai ir kokią įtaką šie pokyčiai turėjo debatų populiarumui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti debatų raidos istorinį kontekstą; susieti retorikos mokslą su televizijos debatų laidomis; apžvelgti, kokią įtaką debatai turi politikai; atlikti Lietuvos televizijos diskusinių laidų analizę; atskleisti, kokie ginčo modeliavimo metodai buvo naudojami prieš metus transliuotose Lietuvos debatų laidose; nustatyti, ar prieš metus Lietuvos debatai vadovavosi realybės televizijos principais; nustatyti, kokiais principais ginčas kuriamas šiandieniniuose debatuose; suformuluoti išvadas. Naudojantis Lietuvos diskusinių laidų aprašomuoju – analitiniu bei lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos televizijos debatai beveik nesivadovauja senovės debatų tradicijomis. Juose svarbesnę reikšmę turi įtikinimas, o ne problemos analizė, sprendimų ieškojimas. Debatų dalyviai vadovaujasi asmeniniais ir emociniais įrodymais. Darbe nagrinėtose 2005 m. Lietuvos diskusijų laidose ginčas modeliuojamas pagal realybės televizijos principus. Tuo metu rodytose Lietuvos diskusijų laidose - „TV forumas”, „Spaudos klubas”, „Sąmokslo teorija” ir „Visuomenės interesas“ laidos procesas (ginčas, emocijos) užgoždavo nagrinėjamą temą. Laidose ginčas buvo modeliuojamas spalvingų asmenybių... [toliau žr. visą tekstą] / Television debate: the technique of dispute Debates have an old history, counting from Greek civilization to these days. In television we see different debates. But the same dimension – search of truth – is still important thing. Like our capabilities to express the truth have changed by the birth of every new technology of communication, the truth telling in television by debates have changed to. In antiquity times an argue was the most important instrument to find the true. Politics, judges, soldiery learned how to debate in public ant to prove his true, by using arguments and oratory. Every oratory speaker had to follow the rules of arguing. Television debates use only the rules, which help to please audience. In medieval times arguing becomes a part of science. Speakers are not trying to find the true, but to prove that your propositions are the true. These rules intercept television debates. Television argues don’t have the same lineaments like antiquity or medieval debates. It becomes not the part of science, but borrows some rules of rhetoric. Television creates mixture of rhetorical ant television arguing. In Lithuanian debates the technique of dispute is based on the broadcasts moderator, who create the dispute by his personal tricks, by transferring his functions to invited talkers. The dispute is created before debates broadcasting by inviting specific persons and two arguing sites. There are elements, which can create dispute like audience, telephone calls... [to full text]

Magistro darbo objektas - politinis įvaizdis. Darbo tikslas - išanalizuoti politinio įvaizdžio sklaidą politinėje retorikoje, tiriant Prezidento Rolando Pakso įvaizdžių raišką oficialiose kalbose. Darbo uždaviniai: išanalizuoti politinės retorikos panaudojimą politinės komunikacijos procese; analizuojant politinio įvaizdžio formavimo procesą, nustatyti politinio įvaizdžio turinio elementus; nustatyti Rolando Pakso įvaizdžių kaitą 2002 – 2004 metų laikotarpiu; tiriant oficialiose Prezidento Rolando Pakso kalbose panaudojamas kalbėjimo strategijas, nustatyti skirtingų laikotarpių kalbose dominuojančius R. Pakso įvaizdžius; palyginti tyrimo metu nustatytus oficialiose kalbose vyraujančius Prezidento R. Pakso įvaizdžius su išskiriamais teorinėje literatūroje. Taikant literatūros analizės, sintezės ir indukcijos metodus, išanalizavus politinės komunikacijos proceso elementus ir politinės retorikos panaudojimo galimybės, nustatyta, kad politinės komunikacijos proceso elementas – politikos veikėjai – pasitelkia retoriką, siekdami specifinių tikslų, kurių vienas – suprojektuoto, išskirtinėmis savybėmis ir būdo bruožais užpildyto politinio įvaizdžio pristatymas. Išnagrinėjus politinio įvaizdžio formavimo procese dalyvaujančius veikėjus ir nustačius patraukliausius politinio įvaizdžio savybių rinkinius ir tipus, paaiškėjo, kad specialistų pagalba suprojektuotas politinis įvaizdis yra vienas svarbiausių komunikacinių kampanijų figūrų. Šių analizių pagrindu prieita prie išvados, kad... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s paper provides an analysis of the use of political rhetoric for the creation of a political image. In politics, rhetoric is strategised and used as a tool to express planned political images. Academic discourse in Lithuania lacks studies containing an analysis of the image of political figures based on their political rhetoric. Therefore, it is important and useful to apply -considering current global trends - the study of the expression of political image in political rhetoric, which is an aspect of the analysis of political image new to Lithuania. Taking this into account, this master’s paper analyses the expression of the image of Rolandas Paksas, former president of the Republic of Lithuania, in one specific area of political rhetoric - official speeches. This choice determined the object of the research (the image of former Lithuanian president Rolandas Paksas), as well as the main objective of the research (analysis of the expression of political image in political rhetoric by studying the expression of Paksas’ image considering his official speeches). This master’s paper is based on the analysis of informational sources and synthesis and induction methods in pursuit of the tasks set and analyses the use of political rhetoric in the process of communication, the elements of the content of political image, and the process of the formation of political image in order to establish the links between them. With the use of comparison, semi-structured interview... [to full text]

Magistro darbo objektas – įtikinėjimo metodai politinėje retorikoje. Darbo tikslas – apibrėžti įtikinėjimo metodų analizės teorines prielaidas ir ištirti įvairių politinės retorikos įtikinėjimo metodų veiksmingumą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išskirti, aprašyti ir suklasifikuoti įvairius įtikinėjimo metodus, naudojamus politinėje retorikoje; naudojant fokusuotos grupinės diskusijos metodą, ištirti įvairių įtikinėjimo metodų, panaudotų politinėse kalbose, veiksmingumą. Naudojantis deskriptyviniu, fokusuotos grupinės diskusijos ir kokybinės turinio analizės metodais, prieita prie išvados, kad įtikinėjimo metodai, būdingi periferiniam nuostatų keitimui, politinėje retorikoje yra veiksmingesni nei įtikinėjimo metodai, keičiantys nuostatas centriniu būdu. Fokusuotos grupinės diskusijos dalyviai įtikinamiausia pripažino kalbą, kurioje buvo panaudota daugiausiai periferiniam nuostatų keitimui būdingų įtikinėjimo priemonių. Tuo tarpu kalbos, kuriose arba vyravo centriniam įtikinėjimui būdingos priemonės (įrodinėjimas) arba buvo prastai naudojamos periferinio įtikinėjimo priemonės (prasta retorika) auditorijos neįtikino. Iš politinę kalbą sakančio oratoriaus auditorija tikis autoritetingumo ir sąžiningumo. Auditorijos dėmesį patraukti ir sukurti su ja teigiamą santykį padeda oratoriaus akių kontaktas. Dialogo imitavimo priemonės kontaktui su auditorija užmegzti yra veiksmingos tik tuomet, kai yra naudojamos drauge su balso valdymo ir kitais neverbalinės komunikacijos elementais... [toliau žr. visą tekstą] / Rhetoric – the tool of politicians seeking to gain public support appeared and was developed in times of ancient Greece. In our days political rhetoric still is considered to be powerful tool in political arena and even survives kind of renascence. Politician as any other professional is obliged to be skilled user of methods of political rhetoric. Municipality elections are coming soon in Lithuania. Public discourse is going to be filled of different political speeches, examples of political rhetoric, perfect ones as well as worse ones. Object of this work is Persuasion methods in political rhetoric. The aim of this work – to define theoretical basics for the analysis of persuasion methods ant to research the efficiency of different persuasion methods used in political rhetoric. The main objectives were raised: to define, describe and classify persuasion methods; with the help of focus group method to research the efficiency of these methods used in political rhetoric. The descriptive, focus group and qualitative content analysis methods were used in this work. The results of the research proved the hypothesis that peripheral persuasion methods are more efficient than the methods used for central persuasion in political rhetoric. Focus group agreed that most persuasive speech was the speech where most methods of peripheral persuasion methods were used. Speeches where methods of central persuasion prevailed or methods of peripheral persuasion were used poorly did not persuade... [to full text]

The principal objective of this study was to explore what rhetorical strategies and stylistic devices Presidents Dalia Grybauskaitė and Barack Obama use in their political speeches and how these devices help them to gain the audience’s attention and render the message. The speeches of the two Presidents Dalia Grybauskaitė and B. Obama were analyzed in order to highlight the patterns of the usage of rhetorical strategies and to investigate the stylistic devices which are aimed at making speech more emphatic, expressive and persuasive. The method chosen for the study was content analysis including generalization and evaluation of the results. The results of the research showed a significant contribution of stylistic means to persuade the listeners on an emotional level or even to manipulate them. The next step of the study must be conducted to determine stylistic means which can influence rhythmical feature of the speech. / Magistro darbo tikslas- išryškinti retorinių strategijų modelius, ištirti stilistines priemones, kurios yra naudojamos prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Barako Obamos politinėse kalbose ir kaip jos padeda įgyti auditorijos palankumą, iškelti svarbias problemas ir kartu įtikinti visuomenę savo idėjomis emociškai manipuliuojant. Analizuojant kalbas buvo atliktos lyginamoji, turinio, diskurso, taip pat apibendrinimo ir vertinimo analizės. Gauti rezultatai patvirtina, kad prezidentai, siekdami savo tikslų per politinę retoriką, bando manipuliuoti auditorijos įsitikinimais ir taip paveikti visuomenės veiksmus. Kitas žingsnis turėtų būti atliekamas siekiant nustatyti tas stilistines priemones naudojamas kalbose, kurios turi įtakos kalbos ritmiškumui.

Bakalauro darbo tema – „Šokiruojamosios reklamos retorika“. Iš virtualios erdvės buvo išrinktos ir suklasifikuotos 70 šokiruojamųjų reklamų, (iš jų 45 socialinės ir 25 komercinės). Reklamos buvo interpretuojamos įvairiais aspektais: estetiniu, teisiniu, semantiniu. Analizuojant šias reklamas siekta atskleisti, kaip veikia šokiravimo mechanizmai socialinėje ir komercinėje reklamoje, aptariant vizualumo ir verbalumo sąveiką. Šokiruojamoji reklama tirta pasitelkiant interpretacinį, aprašomąjį metodą. Tyrimas parodė, kad šokiravimas socialinėje ir komercinėje reklamoje – iš esmės skiriasi. Šokiruojanti socialinė reklama siekia atkreipti dėmesį, moralizuoti, pakeisti visuomenės elgesį, gyvenimo būdą. Joje iškeliamos aktualios visuomenės problemos: rūkymas (aktyvus/pasyvus), smurtas prieš vaikus ir moteris, gyvūnų apsauga, infekcinės ligos, vaikų skurdas, abortas. Socialinės reklamos tekstas turi „juodojo“ humoro elementų, vyrauja informatyvūs, tiesioginiai sakiniai, retoriniai klausimai ir sušukimai. Šokiruojant komercinėje reklamoje dažnai peržengiamos etikos ir moralės normos. Čia dominuoja kraujo, mirties vaizdai, pornografinės užuominos, šlykštumą keliantys vaizdai. Šokiruojamosios komercinės reklamos tekstas – minimalus, veikiantis psichologiškai, dažnai nurodytas prekės ženklas. Vaizdo ir teksto paritetas ryškus socialinėje reklamoje, o komercinėje reklamoje dominuoja vaizdas. / Bachelor’s final work theme – „Shocking advertisement rhetoric“. From virtual space were chosen and classified 70 shocking advertisements (45 of them – social and 25 – commercial). Advertising has been interpreted in various aspects: the aesthetic, legal, semantic. Analysis of these advertisements shows how the shock mechanisms are working in social and commercial advertisement, discussing verbal and visual interaction. Shocking advertisement investigated by interpretative, descriptive approach. Research work shows that shock in social and commercial advertising is different. Shocking social advertisement draw attention to moralize, trying to change the society behavior and the way of life. It shows the problems relevant to society: smoking (active / passive), violence against women and children, animal welfare, infectious diseases, child’s poverty, abortion. Social advertising text has “black” humor elements; in this kind of advertisement dominate informative, direct sentences, rhetorical questions and exclamation. Commercial advertisement often oversteps ethical and moral norms. Here we can see dominating blood, death, pornographic references and other nasty views. Commercial shocking advertisement text – minimal, psychological affecting, sometimes shows the brand. Visual ant text parity we can clearly see in social advertisement, but commercial advertisement is dominated by the image.