The present research investigates political conceptual metaphors and their translation in Hillary Rodham Clinton autobiography “Living History” (2003). It sets out to explore conceptual metaphors in political discourse. As the study of political discourse covers a broad range of subject matters, herewith politicians’ memoirs, this book has been taken as source material. The analysis of a rather framed corpus allows to view and contrast distinguished conceptual metaphors in the source language and their rendering in the target language. The concept of politics has been taken as a source domain, in what have followed all possible classifications established. My investigation aims at already accepted conceptual metaphors (POLITICS IS WAR; POLITICS IS A JOURNEY, etc.) and less explored conceptual metaphors inherent in the above mentioned book and their translation into Lithuanian (POLITICS IS MEDICINE, POLITICS IS HUNTING, etc.). / Magistrinio darbo tema „Konceptualiosios metaforos politiniame diskurse ir jų vertimas iš anglų kalbos į lietuvių. Darbo tikslas yra nustatyti kaip konceptualiosios metaforos yra verčiamos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą Hillary Rodham Clinton autobiografijoje „Gyvoji istorija“ (2003). Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir praktinės. Pirmoje dalyje aptariamos kognityviosios kalbotyros atsiradimo prielaidos ir konceptualiosios metaforos teorija, analizuojamos metaforinės kalbos ypatybes politiniame diskurse. Tai pat joje pateikiama išsamesnė metaforos vertimo teorijos apžvalga. Antroji dalis yra empirinė, kurioje konceptualiosios metaforos ir jų vertimas nagrinėjamas freimų teorijos požiūriu. Darbas grindžiamas G. Lakoff‘o ir M. Johnson‘o kognityviniu konceptualiosios metaforos požiūriu, kuri konceptualiosios metaforos pagrindu laiko žmogaus mintis, kalbą, elgesį. Buvo surinkti ir palyginti 740 pavyzdžių (lingvistinių manifestacijų) bei jų vertimų į lietuvių kalbą. Remiantis lingvistinių elementų sistemiškumu bei teminiu kryptingumu buvo išskirtos devynios konceptualiosios metaforos, kurių tikslo sritis yra politika: POLITIKA YRA KARAS, POLITIKA YRA SPORTAS, POLITIKA YRA KELIONĖ, POLITIKA YRA VERSLAS, POLITIKA YRA MEDICINA, POLITIKA YRA TEATRAS, POLITIKA YRA ARCHITEKTŪRA, POLITIKA YRA MEDŽIOKLĖ ir POLITIKA YRA ŽAIDIMAS. Vertimų analizė atlikta remiantis trimis vertimo modeliais. Ši analizė leidžia teigti, kad lingvistinės manifestacijos verčiant iš anglų... [toliau žr. visą tekstą]

Šio tyrimo tikslas buvo aprašyti argumentavimo technikos ypatumus metiniuose Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kreipimųsi tekstuose nuo 2000 iki 2007 m. Tyrimo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: a) remiantis tyrimo medžiaga nustatyti kognityvines argumentacijos struktūras, b) aprašyti argumentacinio diskurso elementų realizacijas (tezės pateikimo tekste būdus, argumentų, kuriais grindžiama tezė, turinį ir apimtį). Darbe naudoti šie tyrimo metodai: kognityvinė analizė − ideologinio teksto kūrėjo sąmonės struktūroms nustatyti; loginė ir retorinė analizė − įtikinimo loginiam ir neloginiam aspektams ištirti; lyginamasis metodas − gautiems rezultatams palyginti. Tyrimo naujumas argumentuojamas tuo, jog darbe iškelta problema nėra išsamiai nagrinėta: tai pasakytina ir apie tyrimo medžiagą (argumentacijos klausimams lietuvių politiniame diskurse iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio), ir apie argumentacijos analizės metodus (vis dar nėra sukurta išsami politinio diskurso argumentacijos analizės metodika). Disertacijai ginti teikiami šie teiginiai: 1. Prezidento kreipimasis yra hibridinio tipo kalbėjimo aktas, kuriame dera aprašomojo, vertinamojo bei argumentacinio kalbėjimo aktų savybės. 2. Tezė prezidento kreipimesi neeksplikuojama; klausytojas turi ją suprasti loginės indukcijos būdu, apibendrindamas pavyzdžius, kurie atlieka argumentų vaidmenį. 3. Kognityvinių struktūrų realizacija yra prezidentų kreipimųsi argumentacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the present research was to describe the peculiarities of argumentation technique in Russian and Lithuanian Presidents’ (Vladimir Putin and Valdas Adamkus, respectively) annual speeches covering the period of 2000-2007. In attempt to achieve the goal of the research, the following objectives have been pursued: a) what cognitive structures operate in particular argumentation, b) how the elements of argumentative discourse are realized (i.e. the ways of introducing a thesis statement into the text; the content and volume of arguments supporting the thesis). The methods employed are cognitive analysis (to distinguish the speaker’s structures of the conscious in attempt to generate an ideological text), logical-rhetorical analysis (to imply logical and illogical ways of persuading) and contrastive method (to examine and compare the findings). The novelty of the research lies in the fact that the research question has not been analysed in depth so far, i.e. neither the research subject (the issue of argumentation in Lithuanian political discourse has not received much attention yet), nor working out the methods of argumentation analysis (effective methods of argumentation analysis in political discourse have not been fully developed so far) were much of linguists interest. The claims of the dissertation: 1. Presidential annual speeches seem to be a hybrid type of a speech act which incorporates the qualities of descriptive, evaluative and argumentative speech acts. 2... [to full text]

The present study aims at analysing metaphor in the inaugural addresses of American Presidents. It is hypothesised that metaphor is a legitimization strategy which is employed to affect the audience. The research questions were formulated as follows: What conceptual metaphors and their linguistic realizations are used for legitimization in American Presidents’ inaugural addresses and what are their rhetorical implications? The study was carried out within the framework of the Critical Metaphor Theory suggested by Charteris-Black (2005), which is a blend of Conceptual Metaphor Theory and Critical Discourse Analysis. The corpus of the study was compiled of 14 and 16 inaugural addresses delivered by American Presidents affiliated to the Democratic and Republican parties respectively. To achieve the aim the following objectives were set. Firstly, metaphorical expressions were identified and ascribed to the conceptual metaphors they manifest. Secondly, the quantitative analysis was carried out to reveal the frequency of the metaphorical expressions underlying the prevailing conceptual metaphors in the inaugural addresses delivered by the members of both political parties. Finally, the realizations of the conceptual metaphors were contrasted and interpreted across the two political parties. The analysis revealed the following prevailing conceptual metaphors: AMERICA IS A FAMILY, AMERICA IS A PERSON, POLITICS IS A JOURNEY, SIGNIFICANT IS BIG, POLITICS IS A BUILDING, DIFFICULTIES ARE... [to full text] / Šis darbas nagrinėja metaforą kaip legitimizacijos strategiją, dominuojančią Amerikos prezidentų inauguracinių kalbų diskurse. Atlikti tyrimai rodo. kad metafora kaip legitimizacijos strategija yra vartojama siekiant daryti įtaką visuomenei. Tyrimui vykdyti buvo suformuoti tokie klausimai: kokios konceptualios metaforos yra vartojamos Amerikos prezidentų inauguracinėse kalbose legitimizacijos tikslais, kokia yra jų lingvistinė raiška ir kokia yra jų retorinė potekstė? Metafora politikoje, būdama šio tyrimo dėmesio centre, atsiduria tarp kognityvinės lingvistikos ir diskurso analizės. Panašu, kad abi šios mokslo sritys prisideda prie metaforų nagrinėjimo politiniame diskurse, sukurdamos aiškesnį jų pobūdžio ir veikimo ypatumų vaizdą. Taigi, šis tyrimas buvo atliktas remiantis Kritinės metaforos teorija, kuri yra Konceptualios metaforos teorijos ir Kritinės diskurso analizės derinys. Konceptualios metaforos teorijos pirmtakai Lakoff ir Johnson (1980: 4) parodė, jog mūsų konceptuali sistema savo prigimtimi yra iš esmės metaforinė. Metaforos esmė yra vieno dalyko supratimas ir patyrimas kito dalyko atžvilgiu. Mokslininkai teigia, jog konceptualios metaforos, kurios yra vartojamos politiniame diskurse, sėkmingai gali įtikinti, įteisinti bei įtakoti publiką. Susidomėjimas politikų kalba sustiprėjo diskurso tyrinėtojų dėka, kurie nagrinėja metaforų vartojimą politikų pasisakymuose, politinių partijų ir judėjimų dokumentuose, žiniasklaidoje, pokalbiuose prie apvalaus stalo, debatuose... [toliau žr. visą tekstą]

The principal objective of this study was to explore what rhetorical strategies and stylistic devices Presidents Dalia Grybauskaitė and Barack Obama use in their political speeches and how these devices help them to gain the audience’s attention and render the message. The speeches of the two Presidents Dalia Grybauskaitė and B. Obama were analyzed in order to highlight the patterns of the usage of rhetorical strategies and to investigate the stylistic devices which are aimed at making speech more emphatic, expressive and persuasive. The method chosen for the study was content analysis including generalization and evaluation of the results. The results of the research showed a significant contribution of stylistic means to persuade the listeners on an emotional level or even to manipulate them. The next step of the study must be conducted to determine stylistic means which can influence rhythmical feature of the speech. / Magistro darbo tikslas- išryškinti retorinių strategijų modelius, ištirti stilistines priemones, kurios yra naudojamos prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Barako Obamos politinėse kalbose ir kaip jos padeda įgyti auditorijos palankumą, iškelti svarbias problemas ir kartu įtikinti visuomenę savo idėjomis emociškai manipuliuojant. Analizuojant kalbas buvo atliktos lyginamoji, turinio, diskurso, taip pat apibendrinimo ir vertinimo analizės. Gauti rezultatai patvirtina, kad prezidentai, siekdami savo tikslų per politinę retoriką, bando manipuliuoti auditorijos įsitikinimais ir taip paveikti visuomenės veiksmus. Kitas žingsnis turėtų būti atliekamas siekiant nustatyti tas stilistines priemones naudojamas kalbose, kurios turi įtakos kalbos ritmiškumui.

Šios disertacijos tyrimo objektas – kalbinės politinės konfliktinės komunikacijos išraiškos priemonės, būdingos Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vadovų politiniame diskurse (1998–2008). Šis tyrimas atskleidžia faktą, jog kalbinės priemonės yra glaudžiai susijusios su kalbančiojo ideologija bei kultūros nulemtomis kalbinėmis praktikomis. Disertacijoje tiriamos tokios kognityvinės lingvistikos sąvokos, kaip konceptualiosios metaforos, domenas, prasmės sritis bei kalbinės priemonės – nominacijos. Žvelgiant iš siauros lingvistikos metodologijos perspektyvos, komparatyvinė analizė ir aprašomasis analitinis metodas naudojami Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vadovų konfliktinės komunikacijos diskurso tyrime. Didžiosios Britanijos ir Lietuvos politiniame diskurse isreikštas konfliktas turi bendrų ir skirtingų bruožų. Bendrumą nulemia bendra konfliktinės komunikacijos esmė – politinių jėgų pozicijų ir interesų nesutapimai. Skirtumai remiasi įvairių politinių kultūrų ypatumais. Politinė konkurencija tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje remiasi domenais pokyčiai ir nauda. Tos pačios POLITIKA – TAI KARAS, POLITIKA – TAI KELIONĖ ir VALSTYBĖ – TAI PASTATAS metaforos Šios yra būdingos abiejų šalių politinei komunikacijai. Tačiau Didžiosios Britanijos politiniame gyvenime konfliktinė komunikacija turi ideologinį pobūdį, o Lietuvos vadovų konfliktinės komunikacijos diskurse politinis konfliktas išreikštas ne kaip ideologinis konfliktas. / The object of this research is the linguistic means of political conflict communication that are characteristic of the political discourse of the political leaders of Great Britain and Lithuania (1998–¬2008). This dissertation discloses the fact that linguistic means are closely related to the ideology of the speaker and linguistic practices are conditioned by culture. Such cognitive linguistic concepts as conceptual metaphors, domain, meaning field and such linguistic means as nominations are analysed in this dissertation. Looking from the narrow perspective of linguistic methodology, comparative analysis and descriptive-analytical methods are applied in the conflict communication discourse research of the political leaders of Lithuania and Great Britain. The conflict which is expressed in the political discourse of these countries has both similarities and differences. Resemblance is determined by the general essence of conflict communication, i.e., the discrepancy between positions taken by political forces and interests. Differences are based on the peculiarities of the two political cultures. Political competition in both Lithuania and Great Britain is based on the domains change and benefit. The same POLITICS IS WAR, POLITICS IS A JOURNEY and THE STATE IS A BUILDING conceptual metaphors are characteristic of political communication of both countries. However, conflict communication has an ideological nature in the political life of Great Britain while in the discourse... [to full text]

Целью диссертации являлось представить особенности техники аргументации в российском и литовском политических дискурсах 2000-2007 гг. Для достижения цели исследования были поставлены задачи установить, каковы в избранном для анализа материале: а) когнитивные структуры используемой аргументации, б) реализации элементов аргументативного дискурса: способы введения тезиса в текст и содержание и объем аргументов в поддержку тезиса. Предмет исследования – ежегодные выступления президентов России и Литвы В. Путина и В. Адамкуса с 2000 г. по 2007 г. Выбор президентских посланий в качестве предмета исследования мотивирован особой репрезентативностью этих текстов, играющих исключительную роль в политической жизни. Для анализа использовались следующие методы: когнитивный анализ – для установления структур сознания производителя идеологизированного текста; логико-риторический анализ – для исследования логической и нелогической сторон убеждения, сопоставительный метод – для сравнения полученных результатов. Каждая из перечисленных методик на первом этапе носила дескриптивный характер, в процессе интерпретации – критический характер. Внимание уделялось качественным признакам исследуемого объекта. Новизна исследования заключается в неразработанности поставленной проблемы: как в отношении предмета исследования (вопросам аргументации в литовском политическом дискурсе до сих пор не уделено достаточного внимания), так и в отношении разработки методов анализа аргументации (до сих пор не... [полный текст, см. далее] / Šio tyrimo tikslas buvo aprašyti argumentavimo technikos ypatumus metiniuose Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kreipimųsi tekstuose nuo 2000 iki 2007 m. Tyrimo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: a) remiantis tyrimo medžiaga nustatyti kognityvines argumentacijos struktūras, b) aprašyti argumentacinio diskurso elementų realizacijas (tezės pateikimo tekste būdus, argumentų, kuriais grindžiama tezė, turinį ir apimtį). Darbe naudoti šie tyrimo metodai: kognityvinė analizė − ideologinio teksto kūrėjo sąmonės struktūroms nustatyti; loginė ir retorinė analizė − įtikinimo loginiam ir neloginiam aspektams ištirti; lyginamasis metodas − gautiems rezultatams palyginti. Tyrimo naujumas argumentuojamas tuo, jog darbe iškelta problema nėra išsamiai nagrinėta: tai pasakytina ir apie tyrimo medžiagą (argumentacijos klausimams lietuvių politiniame diskurse iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio), ir apie argumentacijos analizės metodus (vis dar nėra sukurta išsami politinio diskurso argumentacijos analizės metodika). Disertacijai ginti teikiami šie teiginiai: 1. Prezidento kreipimasis yra hibridinio tipo kalbėjimo aktas, kuriame dera aprašomojo, vertinamojo bei argumentacinio kalbėjimo aktų savybės. 2. Tezė prezidento kreipimesi neeksplikuojama; klausytojas turi ją suprasti loginės indukcijos būdu, apibendrindamas pavyzdžius, kurie atlieka argumentų vaidmenį. 3. Kognityvinių struktūrų realizacija yra prezidentų kreipimųsi argumentacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the present research was to describe the peculiarities of argumentation technique in Russian and Lithuanian Presidents’ (Vladimir Putin and Valdas Adamkus, respectively) annual speeches covering the period of 2000-2007. In attempt to achieve the goal of the research, the following objectives have been pursued: a) what cognitive structures operate in particular argumentation, b) how the elements of argumentative discourse are realized (i.e. the ways of introducing a thesis statement into the text; the content and volume of arguments supporting the thesis). The methods employed are cognitive analysis (to distinguish the speaker’s structures of the conscious in attempt to generate an ideological text), logical-rhetorical analysis (to imply logical and illogical ways of persuading) and contrastive method (to examine and compare the findings). The novelty of the research lies in the fact that the research question has not been analysed in depth so far, i.e. neither the research subject (the issue of argumentation in Lithuanian political discourse has not received much attention yet), nor working out the methods of argumentation analysis (effective methods of argumentation analysis in political discourse have not been fully developed so far) were much of linguists interest. The claims of the dissertation: 1. Presidential annual speeches seem to be a hybrid type of a speech act which incorporates the qualities of descriptive, evaluative and argumentative speech acts. 2... [to full text]

The MA paper analyzes the conceptual metaphors which were used in pre- and post-elective speeches of presidents Bill Clinton and Valdas Adamkus and how the choice of metaphorical expressions influenced the voters' choice. / Darbas analizuoja konceptualias metaforas Bilo Klintono ir Valdo Adamkaus prieš ir po rinkiminėse politinėse kalbose ir kaip metaforų naudojimas įtakojo rinkėjų pasirinkimą.