The present study aims at analysing metaphor in the inaugural addresses of American Presidents. It is hypothesised that metaphor is a legitimization strategy which is employed to affect the audience. The research questions were formulated as follows: What conceptual metaphors and their linguistic realizations are used for legitimization in American Presidents’ inaugural addresses and what are their rhetorical implications? The study was carried out within the framework of the Critical Metaphor Theory suggested by Charteris-Black (2005), which is a blend of Conceptual Metaphor Theory and Critical Discourse Analysis. The corpus of the study was compiled of 14 and 16 inaugural addresses delivered by American Presidents affiliated to the Democratic and Republican parties respectively. To achieve the aim the following objectives were set. Firstly, metaphorical expressions were identified and ascribed to the conceptual metaphors they manifest. Secondly, the quantitative analysis was carried out to reveal the frequency of the metaphorical expressions underlying the prevailing conceptual metaphors in the inaugural addresses delivered by the members of both political parties. Finally, the realizations of the conceptual metaphors were contrasted and interpreted across the two political parties. The analysis revealed the following prevailing conceptual metaphors: AMERICA IS A FAMILY, AMERICA IS A PERSON, POLITICS IS A JOURNEY, SIGNIFICANT IS BIG, POLITICS IS A BUILDING, DIFFICULTIES ARE... [to full text] / Šis darbas nagrinėja metaforą kaip legitimizacijos strategiją, dominuojančią Amerikos prezidentų inauguracinių kalbų diskurse. Atlikti tyrimai rodo. kad metafora kaip legitimizacijos strategija yra vartojama siekiant daryti įtaką visuomenei. Tyrimui vykdyti buvo suformuoti tokie klausimai: kokios konceptualios metaforos yra vartojamos Amerikos prezidentų inauguracinėse kalbose legitimizacijos tikslais, kokia yra jų lingvistinė raiška ir kokia yra jų retorinė potekstė? Metafora politikoje, būdama šio tyrimo dėmesio centre, atsiduria tarp kognityvinės lingvistikos ir diskurso analizės. Panašu, kad abi šios mokslo sritys prisideda prie metaforų nagrinėjimo politiniame diskurse, sukurdamos aiškesnį jų pobūdžio ir veikimo ypatumų vaizdą. Taigi, šis tyrimas buvo atliktas remiantis Kritinės metaforos teorija, kuri yra Konceptualios metaforos teorijos ir Kritinės diskurso analizės derinys. Konceptualios metaforos teorijos pirmtakai Lakoff ir Johnson (1980: 4) parodė, jog mūsų konceptuali sistema savo prigimtimi yra iš esmės metaforinė. Metaforos esmė yra vieno dalyko supratimas ir patyrimas kito dalyko atžvilgiu. Mokslininkai teigia, jog konceptualios metaforos, kurios yra vartojamos politiniame diskurse, sėkmingai gali įtikinti, įteisinti bei įtakoti publiką. Susidomėjimas politikų kalba sustiprėjo diskurso tyrinėtojų dėka, kurie nagrinėja metaforų vartojimą politikų pasisakymuose, politinių partijų ir judėjimų dokumentuose, žiniasklaidoje, pokalbiuose prie apvalaus stalo, debatuose... [toliau žr. visą tekstą]

The purpose of this research was to investigate how political leaders of the United Kingdom and Lithuania, David Cameron and Andrius Kubilius legitimize themselves and delegitimize their opponents through metaphors. To achieve this aim Critical Metaphor Analysis was employed and the following objectives were set: to identify metaphorical expressions used in political speeches; to interpret them and to classify them according to their underlying conceptual metaphor; finally, to explain the way conceptual metaphors and metaphorical expressions convey how political leaders legitimize themselves and delegitimize the opponents. The results of the study demonstrated that the conceptual metaphors used for legitimization and delegitimization are the same in both political leaders’ speeches. However, metaphorical expression used for legitimization and delegitimization displays different characteristics. It also demonstrated that politicians tend to use more metaphorical expressions to convey legitimization than delegitimization. / Magistro darbo tema „Konceptualios metaforos raiška legitimizacijos ir delegitimizacijos procesuose“. Šio tiriamojo darbo tikslas yra išsiaiškinti kokiomis konceptualiosiomis metaforomis Davidas Cameronas ir Andrius Kubilius legitimizuoja save ir delegitimizuoja savo oponentus. Buvo iškelti šie tiriamojo darbo uždaviniai: pirmiausia, surasti metaforinius pasakymus politinėse kalbose, tuomet suklasifikuoti šiuos pasakymus pagal priklausymą konceptualiąjai metaforai ir, galiausiai, paaiškinti kaip metaforiniai pasakymai atskleidžia būdus, kuriais politikai legitimizuoja save ir delegitimizuoja savo oponentus. Tyrime buvo naudojamas Kritinis metaforos analizės metodas pasiūlytas Charterio-Blacko, kuris susideda iš trijų dalių, tai: metaforinių pasakynų suradimas, jų priskyrimas konceptualiąjai metaforai ir galiausiai, paaiškinimas. Pagrindinis tyrimo klausimas buvo išsiaiškinti, kuo skiriasi konceptualiųjų metaforų naudojimas legitimizacijai ir delegitimizacijai Davidas Cameronas ir Andriaus Kubiliaus politinėse kalbose. Tyrimas parodė, kad tiek legitimizacijai tiek delegitimizacijai abu politikai naudoja tas pačias konceptualiąsias metaforas: POLITIKA YRA KARAS, POLITIKA YRA KELIONĖ, ir POLITIKA YRA PASTATAS. Taip pat tyrimas parodė, kad Davidas Cameronas ir Andrius Kubilius naudoja daugiau metaforinių pasakymų išreikšti legitimizacijai nei delegitimizacijai. Tai buvo pastebėta, kai delegitimizuodami savo oponentus politikai nenaudojo kai kurių konceptualiųjų atitikmenų... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe analizuojama valstybės teroro samprata akademiniame, teisiniame ir politiniame lygmenyse. Tyrimo metu atsiskleidė, jog analizuojant valstybės terorą susiduriama su trimis problemomis: a) konceptualizacijos problema - valstybė gali teisėtai naudoti jėgą, siekdama įgyvendinti priimtus sprendimus, todėl sudėtinga nubrėžti ribą tarp legalių ir neteisėtų valstybės veiksmų. b) emocinė problema – tarptautinei bendruomenei sunku suprasti arba vengia suprasti valstybės teroro idėją, t.y. pripažinti, kad moralinį autoritetą tarptautinių santykių sistemoje įgijusios šalys gali būti susijusios su valstybės terorizmu; c) informacijos trūkumas - informacija apie vidinės represijas yra slapta arba sunaikinama, o išorinių asmenų vykdomi tyrimai traktuojami kaip kišimasis į šalies vidaus reikalus Atsižvelgiant į tai, kad valstybės teroras iki šiol nėra aiškiai apibrėžtas nei viename iš minėtų diskursų, konstruojamas konceptualus valstybės teroro apibrėžimas. Magistro darbe teigiama, jog dėl nepakankamo teisinio valstybės teroro konceptualizavimo trūksta mechanizmų neutralizuoti valstybės terorą, todėl kovos su terorizmu kontekste valstybės teroro legitimizacija tampa itin lanksti. Valstybės teroro teisinio apibrėžimo problema nėra išspręsta ne tik kad nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu: teisiškai neapibrėžta, kas yra valstybės teroras, kas turi su juo kovoti, kaip ir kokiomis priemonėmis kovoti ir t.t. Valstybės teroro atvejais kyla pagrindiniai klausimai: kodėl... [toliau žr. visą tekstą] / In the times of global war on terror there are no paid considerable attention for a state terror, even if this term is used more and more in political discourse defying a single states as being terroristic. Therefore the main research question is why in the era of global war on terror the international community are not fighting with a state terror, which undermines the same human lifes, rights and values as „terrorism“ does? In this study, titled “State Terror in the Context of Global War on Terror: Case Study of US relations with Egypt and Uzbekistan”, the author analyses the concept of state terror in academic, political and juridical level. The main goal of this study is to analyze, why in the context of global war on terror the states are divided into separate categories: some states become enemies, others avoid criticism, even if they can be treated as state terror systems.. In order to carry out the tasks set, the study has been divided into six chapters: In the first chapter there was determined a problem of state terror conceptualization. It was concluded that there are three main reasons: conceptualization, emotional and lack of information or data about state terror. The second chapter analyzed a juridical definition of state terror. The analysis of UN conventions and other counter terrorism law data proved that there is no legal definition of state terror and therefore any preventive instruments of fighting against it become neutralized. The study has thus... [to full text]