Vyrų ir moterų intelekto skirtumai SANTRAUKA Iki šiol nėra aiškios nuomonės, ar egzistuoja intelekto ir atskirų kognityvinių gebėjimų skirtumai tarp lyčių, dar daugiau nesutarimų, dėl ko tie skirtumai atsiranda. Kaip žinome, intelektą lemia daugelis tarpusavyje labai susijusių veiksnių. Vyrų ir moterų kognityvinų gebėjimų skirtumus įtakoja biologiniai lyčių skirtumai, kultūrinė ir šeimos aplinka. Gauti rezultatai labai priklauso nuo tyrimo aplinkybių, pasirinktos imties, tyrimo metodikos ir kt. papildomų veiksnių, galinčių įtakoti rezultatus. Šio tyrimo tikslas buvo – nustatyti 13-66 m. amžiaus vyrų ir moterų intelektinių gebėjimų skirtumus remiantis Lietuvos reprezentacinės imties tyrimo WIT rezultatais. Aprašėme visos imties vyrų ir moterų intelektinius gebėjimus. Taip pat palyginome moksleivių vaikinų ir merginų, studentų vaikinų ir merginų ir dirbančių vyrų ir moterų rezultatus. Moksleivių merginų ir vaikinų rezultatus lyginome pagal šiuos kintamuosius: mamos ir tėvo išsilavinimą, mokyklos tipą, klasę. Studentų rezultatus lyginome pagal studijuojamų mokslų sritį, kalbų mokėjimą (keliomis kalbomis gali susikalbėti), gimimo eiliškumą, finansinę padėtį. Dirbančių vyrų ir moterų rezultatus lyginome pagal išsilavinimą, kalbų mokėjimą, gimimo eiliškumą, finansinė padėtį. Mūsų atliktame tyrime nustatėme, kad moterys pasižymėjo geresniais verbaliniais gebėjimais, kalbos turingumu, geresne atmintimi lyginant ir mokinių, ir studentų ir dirbančiųjų grupes. Lyginant mokinių grupę... [toliau žr. visą tekstą] / Gender Differences in Intelligence SUMMARY There is still no solid opinion, about differences in separate cognitive abilities or intelligences among men and women and even more issues about the nature of these differences. As we know, intelligence depends on many contemporized factors. Differences in cognitive ability among men and women are influenced by biological sex differences, cultural and family environment. Results heavily depend on research circumstances, survey sample, research method and over research influencing additional factors. The aim of this study, based on WIT Lithuanian representative survey, was to determine from 13 to 66 years old men and women differences in intelligences abilities. Whole survey sample, men and women, intelligences abilities were described. Pupils boys and girls, students and laboring men and women results were compared. Pupils boys and girls results were compared by these factors: parents education, school and grade. Students results were compared by the realm of studies, knowledge of languages (how many languages they can speak), birth succession, financial status. Laboring men and women results were compared by education level, birth succession, and financial status. In our study we found that women in all three groups are characterized by superior verbal abilities, language richness better memory. Comparing boys and girls, we found that girls have superior general intelligences abilities, better perceptiveness, and boys are superior... [to full text]

WISC-III LT - kol kas vienintelė standartizuota ir adaptuota metodika, skirta vaikų nuo 6 iki 16 metų intelektiniams gebėjimas tirti. Neseniai Wechslerio intelekto testų „šeima“ papildė WASI metodika, skirtas asmenų nuo 6 iki 89 metų bendriesiems intelektiniams, verbaliniams ir neverbaliniams gebėjimas tirti. Šiuo metu ir Lietuvoje vyksta pastarosios metodikos standartizavimo ir adaptavimo darbai. Šio tyrimo tikslas, palyginti pradinių klasių moksleivių intelektinių gebėjimų rezultatus, gautus tiriant WISC-III LT ir WASI metodikomis, ir nustatyti, ar WASI metodika matuoja tuos pačius intelektinius gebėjimus kaip ir WISC-III LT intelekto testas. Tyrime dalyvavo 30 tiriamųjų, iš jų 13 berniukų ir 17 mergaičių, gyvenančių Akmenės rajone. Tyrimas vyko dviem etapais: 16 vaikų pirmame tyrimo etape buvo tiriami WISC-III Lt metodika, o antrame - WASI metodika, 14 tiriamųjų pirmame etape buvo tiriami WASI metodika, antrame – WISC-III LT metodika. Tyrimo rezultatai parodė, kad gautas statistikai reikšmingas ryšys, tarp Bendro IQ, tirto WISC-III LT ir WASI metodikomis. Gauti duomenys rodo, kad koreliacija tarp Bendro IQ, tiriant WISC-III ir WASI metodikomis, ir subtestų WISC-III subtestų ir WASI subtestų yra statistiškai reikšminga, tačiau statistiškai nereikšminga koreliacija tarp Paveikslėlių išdėstymo subtesto bei Simbolių paieškos ir Bendro IQ, tiriant WASI metodika. Taip pat statistikai reikšmingas ryšys tarp Verbalinio IQ, tirto WISC-III LT ir WASI metodikomis. Koreliacija tarp... [toliau žr. visą tekstą] / For the present Wechsler Intelligence Scale for Children – Third edition (WISC-III) is the only one standardizated and adopted method for assessment of children’s intellectual ability from 6 till 16 years in Lithuania. This newest addition to the Wechsler family meets WASI method. It demand for a reliable, brief measure of common intellectual ability, verbal and nonverbal ability settings for ages 6 to 89 years. AT the present moment there are the process of standardization and adaptation of this method in Lithuania. The aim of study was to compare the results of primary school pupils’ intellectual ability received assessing by using WISC-III LT and WASI and identified if WASI method measure the same intellectual ability as WISC-III LT. The subjects of the study were 30 pupils: 13 boys and 17 girls living in the district of Akmenė. The investigation had two stages: 16 children were assessment by WISC-III LT on the first stage and by WASI on the second stage; 14 respondents were assessment by WASI on the first stage and by WISC-III LT on the second one. The results of the study showed that there is statistical meaningful correlation between Common IQ assessed by WISC-III LT and WASI. The results also showed that there is statistical meaningful correlation between Common IQ by WISC-III and WASI and Subtests of WISC-III LT and WASI, but not statistical meaningful correlation between Exposition of Pictures and Search of Symbol and Common IQ assessing by WASI. There is statistical... [to full text]

Priešmokyklinio ugdymo tikslas yra atskleisti kiekvieno vaiko asmenybę, išugdyti savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį mokinį. Šio magistro darbo autorė, ugdydama ikimokyklinukus muzikine veikla, pastebėjo didelius pokyčius ne tik muzikiniuose vaikų gebėjimuose. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad muzikinis ugdymas, integruotas į priešmokyklinį ugdymo procesą, gali turėti svarios įtakos vaiko socializacijai, emocinei raidai, skatina intelekto vystimąsi, formuoja kūrybišką asmenybę. Siekiant patvirtinti šią hipotezę, buvo suformuluotas šio darbo tyrimo tikslas – atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinių ir kognityvinių gebėjimų ugdymo galimybes muzikine veikla. Magistro darbe numatyti šie uždaviniai: aptarti ikimokyklinio/priešmokyklinio muzikinio ugdymo bruožus; išanalizuoti priešmokyklinio amžiaus vaikų psichosocialinės raidos ypatumus; išstudijuoti emocinių bei kognityvinių gebėjimų sampratą edukologiniu požiūriu; ištirti muzikos integravimo galimybes į bendrą ugdomąją veiklą. Išanalizavus filosofinę, psichologinę ir pedagoginę literatūrą, išsigrynino problemos aktualumas. Atlikus žvalgomąjį tyrimą išaiškėjo, kad tik pusė tyrime dalyvavusių respondentų (ugdytinių tėvų) pasitelkia neformalųjį muzikinį ugdymą, kaip priemonę priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinių ir kognityvinių gebėjimų ugdymui, nors visi jie pageidauja savo vaikams papildomos muzikinės veiklos. Atlikus trianguliacinę duomenų analizę... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of pre-school fostering is to disclose personality of every child, to develop a pupil who has confidence in himself and his abilities; as well as has a strong motivation for knowledge. By developing pre-school children with the help of music activity the author of this master’s thesis noticed great changes not only in musical abilities of children. A hypothesis raised in the master’s thesis that music education integrated into preschool fostering process may have a significant impact on the child’s socialization, emotional development, fosters the development of intellect, forms a creative personality. Seeking to confirm this hypothesis, a goal of this research paper was formulated – to disclose the possibilities of developing emotional and cognitive abilities of pre-school children with music activity. The following objectives were set for in the master’s thesis: to discuss the features of pre-school/pre-primary music education features; to analyze the peculiarities of pre-school children’s psychological -social development; to study the conception of emotional and cognitive abilities in educational respect; to explore the possibilities of music integration into general educational activity. After analyzing philosophical, psychological and pedagogical literature, relevance of the issue became evident. A prospecting study revealed that only half of the respondents who participated in the survey (parents of pupils) resort to non-formal music... [to full text]