Darbo tikslas – apžvelgti ir įvertinti mokykloms skirto kompiuterinio leidinių katalogo MOBIS diegimą Lietuvos mokyklų bibliotekose, diegimo etapus ir programos funkcines galimybes. Darbo uždaviniai: išanalizuoti MOBIS sistemą, jos struktūrines dalis, apklausti Lietuvos mokyklų bibliotekininkus apie MOBIS programos diegimą jų darbo vietose, sistemos privalumus ir trūkumus. Tyrimui atlikta anketinė apklausa Lietuvos mokyklų bibliotekose elektroniniu būdu. Anketos, skirtos mokyklų bibliotekų darbuotojams. Pirmoje darbo dalyje atlikus straipsnių analizę, išdėstyta teorinė darbo dalis. Joje apžvelgiami MOBIS programos diegimo etapai, paskirtis, sandara, funkcinės galimybės. Tiriamojoje darbo dalyje pateikiami apžvelgti ir išanalizuoti atlikto tyrimo rezultatai: įvertintos programos funkcinės galimybės, jos privalumai ir trūkumai. Daroma išvada, kad elektroninio katalogavimo galimybės plačios. Kompiuterinio katalogo panauda mokyklų bibliotekose bus pastebima ir pilnai praktikuojama po kelerių metų, kai bus suteikta metodinė ir dalykinė pagalba didžiausiai daliai mokyklų bibliotekų, kai sustiprės materialinė mokyklų bibliotekų bazė, sumažės bibliotekininkų nekvalifikuotumas, mokyklų administracijos abejingumas mokyklos bibliotekai. Darbas gali būti naudingas mokyklų direktoriams, bibliotekininkams keičiant mokyklos bibliotekos veiklą, plečiant jos funkcijas, integruojant ją į ugdymo procesą šiuolaikinėje informacijos ir žinių visuomenėje. / In the 21st century governmental institutions and media in Lithuania pay a lot of attention to the development of “information” or “knowledge” society and are engaged in practical implementation of information technology (IT). Governmental institutions are concerned to keep pace with the European Union and neighbouring countries, especially Baltic countries, level. To develop and implement society’s computer literacy require necessary technologies and means for which creation and development it is obligatory to possess computer devices, IT specialists, there ought to be approval of the state and society and reciprocal concern. School library as one of the most important parts in school experiences and has to overcome all the changes in educational and cultural systems to keep with information society. In order not to stay behind from public and academic libraries, which are provided with modern technologies, school libraries also must have electronic catalogue, which would facilitate the accounting and management of funds, delivery of the recourses existent in the funds. The Ministry of Education and Science in Lithuania announced the contest and in 2003 gave the licence to Ltd “Sintagma” which created software called MOBIS (information system of school libraries). The paper reviewed and evaluated implementation, different stages of implementation and functional potential of for schools designed computer-based catalogue MOBIS in Lithuanian schools’ libraries, a survey of... [to full text]

Magistro darbo objektas – mokslininkų rankraštinio paveldo kaupimo veikla trijose Vilniaus mokslinėse bibliotekose (Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki šių dienų. Darbo tikslas - ištirti Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio trijų Vilniaus mokslinių bibliotekų rankraštinio paveldo kaupimo veiklą. Darbo uždaviniai: Apibrėžti ir ištirti mokslininkų rankraštinio paveldo ir mokslininkų asmeninių fondų sampratos teorinius aspektus; ištirti mokslininkų asmeninius fondus, kaupiamus Vilniaus mokslinėse bibliotekose; išnagrinėti trijų Vilniaus mokslinių bibliotekų (LMAB, VUB ir LNB) mokslininkų rankraštinio paveldo valdymą: nustatyti rankraštinio paveldo kaupimo būdus ir šaltinius; ištirti rankraštinio paveldo kaupimo dinamiką Vilniaus mokslinėse bibliotekose 1990 - 2010 m.; išanalizuoti mokslininkų rankraštinio paveldo tvarkymo ir saugojimo procesus bei aktualinimo veiklą. Magistro darbe buvo nustatyta, kad visos trys Vilniaus mokslinės bibliotekos sėkmingai kaupia mokslininkų rankraštinį paveldą. Pagrindinis mokslininkų rankraštinio paveldo kaupimo būdas – dovanos, pagrindinis šaltinis – asmenys. Darbe išanalizuota mokslininkų asmens fondų komplektavimo kaita 1990-2010 m. Taip pat nustatyta, kad nemažą dalį rankraščių skyriuose kaupiamų mokslininkų asmens fondų sudaro išeivijos mokslininkų fondai. Mokslininkų rankraštinio paveldo valdymą sudaro jo tvarkymas... [toliau žr. visą tekstą] / Three scientific libraries of Vilnius have been long assembling the heritage of scientific manuscripts in their Manuscript Departments. These libraries are the Vilnius University Library, the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences and the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. After Lithuania regained its independence, the archives of the libraries were enriched by the archives of the emigrant scientists. The heritage of scientific manuscripts is being assembled both in scientific libraries of Lithuania and in archives. The principles of assembling the manuscript heritage are similar in both types of institutions. A scientific library is oriented more to scientists and specialists of intelectual working field. The Lithuanian scientific libraries are divided into the following five main groups according to their size and goal: a national library, a library of a universal purpose, a regional library, a university (or other equivalent higher education institution) library and a specialised library). A heritage may be described as a way to get in touch with the past. A manuscript heritage is an entirety of written texts that are considered a heritage. In a broader sense we regard it as a cultural and material heritage. The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania is a main scientific library in Lithuania that is open to public and is assembling a universal archive of documents written in various languages. It is considered as an institution of a... [to full text]