The division of disciplines into hard or paradigmatic and soft or paradigmatic, pure or applied, social professions and science-based professions (Biglan, 1973; Kolb, 1984; Becher, 1989) only emphasized the integrity and the duality of the physical education study field (Van Hilvoorde et al., 2010) borrowing knowledge from other sciences and disciplines: medicine and health (hard-applied), social sciences (soft-applied), life sciences (pure-hard) (Biglan, 1973; Becher, 1989; Leta, Rosa, 2012). Searching a way to gain new knowledge, a shift was made to a holistic, integrated physical education as a kinesiology discipline (Reeve, 2007; Twietmeyer, 2012; Tinning, 2013) and sport science phenomenon (Wilber, 2000; Skurvydas, 2008), which had led to the perception that taken one discipline is not able to solve global problems (Gill, 2007; Krishnan, 2009). Knowledge of physical education are applied and created in the areas: medicine and health, sport, and education (Kirk, 2009; Naul, 2003; Leta, Rosa, 2012). Such versatility of the field underlines the relevance of the fields of study covering (creating and applying) knowledge of physical education and the manifestation of identity of students from such fields of study. An abundance of names and terms relating to the physical education study field (sport science) affects not only the existence of this field in the universities but leads to the self-recognition, interactions, conflicts between theoreticians and practitioners of the... [to full text] / Disciplinų skirstymas į kietąsias, arba paradigmines, ir į minkštąsias arba prieš-paradigmines, grynąsias ir taikomąsias, socialines ir mokslines profesijas (Biglan, 1973; Kolb, 1984; Becher, 1989) tik pabrėžė kūno kultūros žinių integralumą ir šio tyrimo lauko dvilypumą (Van Hilvoorde et al., 2010), žinių skolinimąsi iš kitų mokslų ir disciplinų: medicinos ir sveikatos (kietosios-taikomosios), socialinių (minkštosios-taikomosios), gyvybės mokslų (grynosios-kietosios) (Biglan, 1973; Becher, 1989; Leta, Rosa, 2012) bei lauko pavadinimų kaitą (Lawson, 2007; Kirk, 2010; Zeigler, 2014). Tyrimai, susiję su kūno kultū¬ros žinių ir universitetinių studijų kontekstu (Henry, 1964; Park, 1989; Newell, 1990; Filho, 2000; Kirk, 2009; Freeman, 2012), atskleidė kūno kultūros (sporto mokslo) lauko problemas aukštajame moksle ir jo kompleksiškumą. Ieškant naujų žinių kūrimo būdų, buvo pereita prie holistinio, integruoto kūno kultūros lauko kaip kineziologijos disciplinos (Reeve, 2007; Twietmeyer, 2012; Tinning, 2013) ir kaip sporto mokslo fenomeno pažinimo (Wilber, 2000; Skurvydas, 2009), nes susivokta, kad viena disciplina yra nepajėgi išspręsti globalių problemų (Gill, 2007; Krishnan, 2009). Tyrimai (Kirk, 2009, Naul, 2003; Leta, Rosa, 2012) rodo, kad kūno kultūros žinios kuriamos ir taikomos šiose srityse: medicina ir sveikata, sportas, švietimas ir ugdymas. Toks kūno kultūros (sporto mokslo) lauko įvairiapusiš-kumas pabrėžia žinias (Kirk, 2009, 2010; Freeman, 2012; Schary, 2014) ir... [toliau žr. visą tekstą]