Lietuvoje įstatymais garantuojamas lygių galimybių užtikrinimas bei sąlygų studijuoti sudarymas aukštosiose mokyklose, tačiau realybėje neįgalieji susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, siekdami lygiaverčių studijų ir išsilavinimo. Šios disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Siekta atsakyti į klausimus, kaip neįgalieji studentai įgyvendina veiksnumą, dalyvaudami studijų procese aukštosiose mokyklose? Kaip vyksta studijų sąlygų kūrimas institucijoje, sąveikaujant neįgaliajam ir akademinės bendruomenės nariams? Kaip keičiasi neįgaliųjų studentų tapatumas dalyvaujant aukštojoje mokykloje? Kokybinio tyrimo strategija pasirinkta Grindžiamoji teorija ir atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su skirtingą negalią turinčiais studentais. Pritaikant metodologines procedūras sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši teorija atskleidžia, jog neįgaliųjų studentų dalyvavimas prasideda dėl dalyvavimo apribojimų institucijoje ir neįgaliųjų lygiavertiškumo siekio – dėl šių priežasčių neįgalieji pagal savo pajėgumus pradeda šalinti dalyvavimo apribojimus. Sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėjama per A. Giddenso struktūracijos teorijos prizmę, neįgalumo modelius bei tapatumo kitimą. Sukurtoji teorija patvirtina A. Giddenso struktūracijos pagrindinę idėją, jog neįgalieji studentai... [toliau žr. visą tekstą] / Equal opportunities to study in higher education institutions for disabled people are guaranteed by national legislation. However, in practice students with disabilities face various kind of problems while pursuing for education. The goal of this dissertation is to create a grounded theory about disabled students participation in Lithuanian higher education institutions. The research questions were formulated: how are disabled students implementing their agency while participating in the study process in higher education institutions? How does the creation of studying conditions take place in higher education institutions regarding the interaction between disabled students and the members of the academic community? How does the disabled student’s identity change during participation in higher education? The Grounded Theory was chosen here as the methodology of qualitative research. There have been conducted 32 semi-structured interviews with students having different kind of disabilities. Grounded theory about disabled students’ participation in Lithuanian higher education institutions was created. This theory does reveal that the reasons of disabled students‘ individual acts are the restrictions of participation in institutions as well as their aspiration of equality. Disabled students are starting to eliminate the restrictions of participation according to their capacities. Empirical data is analyzed in the light of A. Giddens‘ theory of structuration, models of disability... [to full text]

Equal opportunities to study in higher education institutions for disabled people are guaranteed by national legislation. However, in practice students with disabilities face various kind of problems while pursuing for education. The goal of this dissertation is to create a grounded theory about disabled students participation in Lithuanian higher education institutions. The research questions were formulated: how are disabled students implementing their agency while participating in the study process in higher education institutions? How does the creation of studying conditions take place in higher education institutions regarding the interaction between disabled students and the members of the academic community? How does the disabled student’s identity change during participation in higher education? The Grounded Theory was chosen here as the methodology of qualitative research. There have been conducted 32 semi-structured interviews with students having different kind of disabilities. Grounded theory about disabled students’ participation in Lithuanian higher education institutions was created. This theory does reveal that the reasons of disabled students‘ individual acts are the restrictions of participation in institutions as well as their aspiration of equality. Disabled students are starting to eliminate the restrictions of participation according to their capacities. Empirical data is analyzed in the light of A. Giddens‘ theory of structuration, models of disability... [to full text] / Lietuvoje įstatymais garantuojamas lygių galimybių užtikrinimas bei sąlygų studijuoti sudarymas aukštosiose mokyklose, tačiau realybėje neįgalieji susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, siekdami lygiaverčių studijų ir išsilavinimo. Šios disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Siekta atsakyti į klausimus, kaip neįgalieji studentai įgyvendina veiksnumą, dalyvaudami studijų procese aukštosiose mokyklose? Kaip vyksta studijų sąlygų kūrimas institucijoje, sąveikaujant neįgaliajam ir akademinės bendruomenės nariams? Kaip keičiasi neįgaliųjų studentų tapatumas dalyvaujant aukštojoje mokykloje? Kokybinio tyrimo strategija pasirinkta Grindžiamoji teorija ir atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su skirtingą negalią turinčiais studentais. Pritaikant metodologines procedūras sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši teorija atskleidžia, jog neįgaliųjų studentų dalyvavimas prasideda dėl dalyvavimo apribojimų institucijoje ir neįgaliųjų lygiavertiškumo siekio – dėl šių priežasčių neįgalieji pagal savo pajėgumus pradeda šalinti dalyvavimo apribojimus. Sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėjama per A. Giddenso struktūracijos teorijos prizmę, neįgalumo modelius bei tapatumo kitimą. Sukurtoji teorija patvirtina A. Giddenso struktūracijos pagrindinę idėją, jog neįgalieji studentai... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe nagrinėjama universiteto dėstytojų tarpkultūrinės kompetencijos užsienio kalbų dimensija kaip internacionalizacijos asmenio lygmens aspektas. Darbo tikslas - teoriškai pagrįsti tarpkultūrinės kompetencijos užsienio kalbos dimensijos svarbą ir empiriškai ištirti Šiaulių universiteto dėstytojų užsienio kalbos kompetencijos, kaip vieno iš sėkmingos internacionalizacijos faktorių, raišką. Išanalizavus mokslinę literatūrą bei sudarius specialų klausimyną kalbinei kompetencijai nustatyti buvo apklausti Šiaulių universiteto dėstytojai. Identifikuojant viso universiteto internacionalizacijos problemas, papildomai atlikta antrinių duomenų apie dėstytojų mokslinę ir pedagoginę veiklą analizė. Gauti tyrimų rezultatai, patvirtina hipotezę, kad nepakankamas dėstytojų užsienio kalbos mokėjimas trukdo sėkmingai integruoti tarpkultūrinį aspektą į pedagoginę ir mokslinę veiklą. / Foreign language dimension of university teachers intercultural competence in the context of higher education. / In der Masterarbeit wird die fremdsprachliche Dimension der interkulturellen Kompetenz als persönliches Bereich der Internationalisierung untersucht. Das Ziel der Arbeit ist die theoretische Begründung der fremdsprachlichen Dimension der interkulturellen Kompetenz und die empirische Erforschung des Fremdsprachenkompetenzausdrucks der Lektoren von Universität Siauliai. Diese Kompetenzen gelten hier als Faktoren der erfolgreichen Internationalisierung. Nachdem die wissenschaftliche Literatur analysiert und Fragebogen für die Feststellung der Sprachkompetenz entwickelt worden waren, wurden die Lektoren der Universität Siauliai befragt. Zwecks der Identifizierung der Internationalisierungsprobleme für die ganze Universität, wurde daneben die Analyse der Sekundärdateien über die wissenchaftliche und pädagogische Tätigkeit durchgeführt. Die Ergebnisse der Forschung bestätigen die Hypothese, dass die ungenügende Fremsprachenbeherrschung der Universitätslektoren bei der Einbeziehung des interkulturellen Aspekts in die wissenschaftliche und pädagogische Tätigkeit hindern.

Šiuolaikinės visuomenės raidai reikia kokybišką aukštąjį išsimokslinimą turinčių žmonių, todėl universitetai turėtų siekti aukštos studijų kokybės, peržiūrėti siūlomas studijų programas, nuolat kaupti intelektinį potencialą, atnaujinti materialiąją bazę. Išanalizavus Lietuvos aukštojo mokslo finansavimą teoriniu, teisiniu aspektais, išryškinant finansų politikos modelius aukštojo mokslo sistemoje, panagrinėjus su finansavimu susijusias problemas, valstybė galėtų racionaliai ir objektyviai skirstyti lėšas aukštosioms mokykloms. Pastaruoju metu ypač aktyviai kalbama apie mokslo ir studijų sistemos reformos būtinumą. Šiandien galime pastebėti, kad universitetai atsitvėrę nuo rinkos, trūksta finansavimo, neracionaliai vykdomas finansavimo valdymas, per mažai finansuojami moksliniai tyrimai ir finansai atiduodami mokslinėms įstaigoms, o ne programoms, moksliniai tyrimai nesukuria pakankamo kiekio pasaulinio lygio produkcijos. Finansavimo sistema yra pagrindinis aukštojo mokslo reformos tikslas ir manoma, kad jį įgyvendinus bus išspręsta dauguma aukštojo mokslo sektoriaus problemų. Siekta išanalizuoti mokslinę problemą: ar aukštojo mokslo finansavimas bei studijų apmokestinimas turėtų būti pagrindinė aukštojo mokslo reformos ašis? Ar finansavimo didinimas ir įmokų už studijas įvedimas pagerintų studijų kokybę? Anketinėje apklausoje dalyvavo 165 Lietuvos valstybinių universitetų studentai ir buvo siekta ištirti jų nuomonę apie aukštojo mokslo reformos pradžios etapus, studijų... [toliau žr. visą tekstą] / Modern society development needs high-quality higher educated people, so universities should seek high-quality studies, to review the proposed study programs, constantly collect intellectual potential, to update the material base. The analysis of Lithuania higher education funding the theoretical, legal aspects, with emphasis on financial policies, models of higher education system, the basis of funding problems, the state could rationally and objectively allocate funds for universities. Recently, particularly active in the research and study the need for reform of the system. Today we can observe that the universities away from the market, lack of funding, irrational management of the funding, too few funded research and finances are put to scientific institutions, rather than programs, research does not create a sufficient quantity of global level production. The funding system is the main objective of the reform of higher education and believed that it will solve most of the higher education sector problems. Aimed to analyze the scientific issue: whether higher education funding and taxation of study should be the main axis of the higher education reform? Is the increase in financing and the introduction of fees for studies to improve the quality of study? Participated in the survey (using questionnaires) to 165 Lithuanian State University and was aimed to explore their views on higher education reform in the beginning stages of the study to improve the quality of the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuoti universiteto valdymo pokyčiai po 2009 m. mokslo ir studijų reformos. Darbe iškelta universitetų valdymo struktūros kaitos problema, įvertinami valdymo subjektų funkcijų perskirstymo, sudėties formavimo, universitetų autonomijos bei atskaitomybės visuomenei aspektai. Lyginami Aukštojo mokslo (2000 m.) ir Mokslo ir studijų (2009 m.) įstatymai, siekiant nustatyti valdymo reformos pokyčius, apibrėžti jų privalumus ir trūkumus. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamas viešojo valdymo kontekstas, analizuojant viešojo valdymo paradigmą, išryškinami viešojo valdymo principai ir modernizavimo prielaidos Lietuvos aukštojo mokslo reformoms vykti. Aptariamas aukštojo mokslo institucijų valdymas, pristatoma aukštojo mokslo samprata, aukštojo mokslo institucijos vaidmuo, jos veiklos administravimas. Išskiriamos universitetų valdymo problemos, kurios darė įtaką universitetų valdymo struktūros pokyčiams, valstybinio reguliavimo ir aukštojo mokslo institucijos autonomijos santykio apibrėžimui. Lyginamuoju aspektu aptariama Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymo struktūra, analizuojant teisės aktus, išryškinamos aukštosios mokyklos valdymo subjektų funkcijos, sudėtis ir jos formavimo principai. Antroje darbo dalyje aprašomas universitetų valdymo pokyčių tyrimas. Remiantis dokumentų ir mokslinės literatūros analize, organizuojamas universitetų valdymo pokyčių empirinis tyrimo modelis. Atliktas empirinis kokybinis tyrimas, pateikiami ir analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / In Master‘s work are analysis of the changes of universities management after reform of science and studies in 2009. In this work was raised a problem of change in structure of universities management, evaluated aspects of reformation of functions of management bodies, formation of structure, autonimy of universities and accountability to society. There is comparison of the Law of Higher education (2000) and the Law of Science and Studies (2009) in order to identify management changes and to discribe its advantages and disadvantages. In the first chapter is reviewed the content of public management by analysing paradigm of public management and there is highlighted principles of public management and assumptions for modernization in performing reforms of higher education area. There is reviewed the management of higher education organizations, is represented a conception of higher education, a role of higher education organization and administration of its activities. Also there is excreted university‘s management problems that have influenced changes to structure of higher education management and to description of relations of state regulation and autonomy of higher education institutions. Using comparing method there is reviewed structure of higher education schools in Lithuania, legislation acts, also there is highlighted functions, structure and formation priciples of higher educaton schools‘ management subjects. In the secind chapter is described a research in changes... [to full text]

Magistro darbo objektas – Žiniatinklio 2.0 įrankiai. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti Žiniatinklio 2.0 įrankių įtaką ir poreikį aukštajame moksle (studijose). Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išskirti pagrindines Žiniatinklio 2.0 charakteristikas ir nustatyti jų poveikį aukštojo mokslo studijoms; išanalizuoti, palyginti ir išskirti Žiniatinklio 2.0 įrankių pagrindinius principus ir nustatyti, kokius įrankius tikslinga integruoti į aukštojo mokslo studijas; ištirti Žiniatinklio 2.0 įrankių (ne)naudojimo priežastis aukštojo mokslo studijose ir nustatyti konkrečių, potencialą turinčių įrankių, poreikį. Rengiant darbą naudoti teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teorinei daliai apibendrinti naudota analizės ir lyginamasis metodai. Žiniatinklio 2.0 įrankiams ir mokymo modelių transformacijoms struktūrizuoti, naudota apibendrinimo, dedukcijos, grupavimo, lyginamasis ir sintezės metodai. Empiriniai tyrimo metodai: apklausos (ekspertų interviu, grupinė diskusija, interviu). Magistro darbe buvo nagrinėtos pedagoginių inovacijų, mokymo modelių ir kitų svarbių magistro temai elementų interpretacijos pasauliniu mastu, remiantis įvairių pasaulio šalių mokslininkų darbais (C. Mcloughlin, M. Lee, Goodfellow, A. Chan, C. Barnatt, D. Huang, R. Behara, M. Rich, N.B. Dohn, P. Daniels M. Ebner). Nustatytas Žiniatinklio 2.0 ir kitų IKT poveikis aukštojo mokslo studijoms: procesams, subjektams, objektams. Atsižvelgiant į diskutuotiną ir nenusistovėjusį Aukštojo mokslo 2.0 modelį... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the master paper is the potential integration of Web 2.0 tools in Higher Education. First of all, scientific literature was analyzed to reveal the main principles of Web 2.0 and its impact to Higher Education studies. However, three main principles of modern Higher Education 2.0 conception were determined. The first principle is the usage of new resources on the Internet for learning and teaching. They include all the content on the Internet generated with Web 2.0 tools, such as Blogs, Wikis, Podcasts, RSS, Social Bookmarks and more. The second principle is the new teaching and learning strategies. They should adopt a collaborative work, particular Web 2.0 tools, and the appropriate pedagogy methods. The main focus should be driven to the student evaluation, new competencies and skills to the students, and lecturers’ attitude to student. The third principle is new pedagogy models. The main focus is the pedagogy changes that should all include student-oriented approaches, such as conectivizm, social constructivism and others. A lot of new terms combined with “2.0” were presented in the scientific literature. However, all of them, such as Higher Education 2.0, E-learning 2.0, Pedagogy 2.0, Teaching Model 2.0 are still on the hot discussions among scientists as well as LMS specialists thought there are new thoughts of Higher Education 3.0. There are various suggestions for lecturers and institutions giving references for them what to start from... [to full text]