The experience gained when participating in the projects of “OpenOffice.org”, “Mozilla”, “AbiWord” and other software localization has revealed that even the software developed for international markets is often insufficiently internationalized. Because of that its localization is more difficult and followed by various problems. By investigating the origin of a low software internationalization level and looking for the solution of this problem, some hypotheses have been made and tested. Tasks of the work: 1. To analyse scientific and methodical literature, related with software internationalization and discuss the theoretical aspects. 2. To analyse and compare the most frequently used compilers in terms of internationalization. 3. Experimentally internationalize the chosen compiler. After corroboration of the hypotheses, additional objectives have been made: 4. To analyze aspects of internationalization of compilers and systemize them. 5. To prepare the method of internationalization of compilers. / PĮ internacionalizavimas yra gamintojo prerogatyva ir tai yra PĮ gamybos proceso dalis. Todėl didelę įtaką jam turi gamybai naudojamų priemonių internacionalizacijos lygis. Jei priemonės nėra pakankamai internacionalizuotos, tuomet šis procesas yra neįmanomas arba reikalauja didesnių papildomų investicijų. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad programuotojas susidurs su sunkumais kurdamas internacionalizuotą PĮ, jei programavimo priemonės neleidžia pirminiame tekste naudoti daugiakalbio teksto. Ankstesni PĮ lokalizavimo darbai [DL03] [La03] [DL04] ir Free Pascal kompiliatoriaus pritaikymo Lietuvos mokykloms [DL01] [La01] srityse atskleidė, kad lokalizuojant PĮ vis dar išskyla daugybė problemų, kurių priežastimi yra nepakankamas jos internacionalizacijos lygis. Daugelis autorių linkę šių priežasčių ieškoti PĮ gamybos (internacionalizavimo) procese [Yo01] [Ye03] [Su01]. Tačiau pagrindinės priežastys kyla iš giliau t. y. iš nepakankamo PĮ gamybos priemonių internacionalizacijos lygio. Darbe pateiktas kompiliatorių internacionalizuotumo lygio įvertinimo metodas leis įvertinti kompiliatorių internacionalizuotumo lygį. Tai leis įvertinti kompiliatorių galimybes kurti internacionalizuotą PĮ, juos palyginti internacionalizuotumo aspektu.

Programinės įrangos (PĮ) internacionalizavimas yra gamintojo prerogatyva ir tai yra PĮ gamybos proceso dalis. Todėl didelę įtaką jam turi gamybai naudojamų priemonių internacionalizacijos lygis. Jei priemonės nėra pakankamai internacionalizuotos, tuomet šis procesas yra neįmanomas arba reikalauja didesnių papildomų investicijų. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad programuotojas susidurs su sunkumais kurdamas internacionalizuotą PĮ, jei programavimo priemonės neleidžia pirminiame tekste naudoti daugiakalbio teksto. Ankstesni PĮ lokalizavimo darbai [DL03] [La03] [DL04] ir Free Pascal kompiliatoriaus pritaikymo Lietuvos mokykloms [DL01] [La01] srityse atskleidė, kad lokalizuojant PĮ vis dar išskyla daugybė problemų, kurių priežastimi yra nepakankamas jos internacionalizacijos lygis. Daugelis autorių linkę šių priežasčių ieškoti PĮ gamybos (internacionalizavimo) procese [Yo01] [Ye03] [Su01]. Tačiau pagrindinės priežastys kyla iš giliau t. y. iš nepakankamo PĮ gamybos priemonių internacionalizacijos lygio. Darbe pateiktas kompiliatorių internacionalizuotumo lygio įvertinimo metodas leis įvertinti kompiliatorių internacionalizuotumo lygį. Tai leis įvertinti kompiliatorių galimybes kurti internacionalizuotą PĮ, juos palyginti internacionalizuotumo aspektu. / The experience gained when participating in the projects of “OpenOffice.org”, “Mozilla”, “AbiWord” and other software localization has revealed that even the software developed for international markets is often insufficiently internationalized. Because of that its localization is more difficult and followed by various problems. By investigating the origin of a low software internationalization level and looking for the solution of this problem, some hypotheses have been made and tested. Tasks of the work 1. To analyse scientific and methodical literature, related with software internationalization and discuss the theoretical aspects. 2. To analyse and compare the most frequently used compilers in terms of internationalization. 3. Experimentally internationalize the chosen compiler. After corroboration of the hypotheses, additional objectives have been made: 4. To analyze aspects of internationalization of compilers and systemize them. 5. To prepare the method of internationalization of compilers.

The aim of master thesis is to create and adapt for Lithuanian case a theoretical conception that lets mass media companies to internationalize their activities. It is based on the analysis of Lithuanian and foreign authors’ methodological and methodical literature and the results of empirical research. Master thesis consists of the extensive analysis of Lithuanian mass media market, covering internationalization and concentration level, financial situation, problems and trends of the market. Furthermore a study was done to determine potential markets of expansion for Lithuanian mass media companies and a survey, which shows how consumers react to media outlets from different countries. Thesis consists of 8 parts: introduction, internationalization as a key in expansion of mass media business, theoretical study of internationalization process in expanding mass media business, methodology of empirical research, empirical research on the internationalization of mass media companies in the international context, possibilities for mass media companies to go through internationalization process, conclusions, references. Thesis consists of: 81 p. text without appendixes, 11 tables, 11 pictures and 64 bibliographical entries. Appendixes included. / Magistrinio darbo tikslas - sukurti ir pritaikyti Lietuvos atvejui teorinę koncpeciją, kuri leidžia žiniasklaidos bendrovei internacionalizuoti savo veiklą. Koncepcija yra paremta lietuvių ir užsienio autorių metodologinės ir metodinės medžiagos analize bei atliktų empirinių tyrimų duomenimis. Darbe buvo atlikta išsami Lietuvos žiniasklaidos rinkos analizė, apimanti internacionalizacijos ir koncentracijos lygius, finansinę situaciją, rinkos problemas ir tendencijas. Taip pat buvo atlikta studija, siekiant nustatyti potencialas rinkas plėtrai Lietuvos bendrovėms bei apklausa, kuri parodo, kaip skirtingai vartotojai reaguoja į žiniasklaidos bendrovės kapitalo kilmę. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, internacionalizacija kaip esminė grandis žiniasklaidos verslo plėtrai, teorinė internacionalizacijos procesų plečiant žiniasklaidos verslą studija, empirinių tyrimų metodologija, žiniasklaidos verslo internacionalizacijos tarptautiniame kontekste empiriniai tyrimai, žiniasklaidos verslo galimybės įgyvendinti internacionalizaciją, išvados, naudoti informacijos pasiūlymai. Darbo apimtis: 81 psl. teksto be priedų, įskaitant 11 lentelių ir 11 paveikslų, 64 informacijos šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

Baigiamojo darbo tikslas - išsiaiškinti ar bendrovės idėja teikti įdarbinimo paslaugas Lietuvos piliečiams Norvegijoje būtų reali, perspektyvi, o svarbiausia – pelninga veikla. Teorinėje darbo dalyje analizuojami - paslaugų marketingo ypatumai, paslaugų marketingo strategijos, paslaugų marketingo veiksmų planas, internacionalizacijos aiškinimai, skverbimosi i užsienio rinkas fazės. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje atlikti tyrimai ir rezultatai - išanalizuota Norvegijos makroaplinka, šalies ekonominė aplinka, nedarbas ir infliacija, socialinė – kultūrinė aplinka, politinė-teisinė aplinka, istirta Norvegijos darbo rinka ir jos poreikiai, išanalizuoti bedarbystės rodikliai, socialinė sistema. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad Norvegijos darbo rinka yra tinkama teikti įdarbinimo paslaugas Lietuvos piliečiams ir veikla būtų populiari bei pelninga. Projektinėje darbo dalyje suformuoti tokie sprendimai - suformuluota įmonės misija, tikslai ir paslaugų pobūdis, tikslinės rinkos apibrėžimas, konkurencinės aplinkos ištyrimas, rėmimo priemonių parinkimas, darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai, apklausos metodas, finansinė analizė, išlaidų prognozės, valdymo įrankiai, sunkumai ir rizika, finansinių prognozių prielaidos, lūžio taško įvertinimas. / This master paper tries to give a firm idea of implementing such a plan. Referring to different literature and information on the web sites the paper analyses basic elements of macro environment of Norway market (economical, political, social and geographical elements). Studies in detail the Norwegian labour market characteristics, the need of this market and the unemployment rates, also the issues related with recruitment process (recruitment selection, recognition of qualification, etc.). The paper presents in detail the requirements for foreign nationals seeking to work in this country, informs about social security and tax systems existing in this country. While describing the marketing strategy the main analysis focuses on the future nature of the services building and the target market. The paper analyzes possible support measures of such an activity and the expectations of employers and employees while working in Norway. Finally the financial aspect of this activity are touched and the question of financial implementation and the ratio of supply frequency and the price ratio is established.

In the dissertation from the holistic point of view are discussed export development peculiarities in the global area. The main aim of the dissertation is the expansion of the export development concept in consideration to the challenges of globalization. Therefore, peculiarities of internationalization and globalization processes and their connections in the context of export development are discussed; alternation of internationalization models under conditions of globalization is evaluated, highlighting integrated economic and social export development benefit. The export development mechanisms and instruments as well as their creation, adaptation and other aspects are analyzed and summarized. Moreover, world’s and especially Finland’s innovative experience in this area in the global context is emphasized. Based on analysis and synthesis of scientific literature theoretical integrated export development trajectories model was developed by the author. The main aim of the research is to prepare the integrated export development directions model with the focus on its applicability to Lithuania’s export development possibilities improvement in the context of current state of globalization. Through the use of the summarized results from the Lithuanian SME’s empirical research, discovering main suppressive reasons for export development, and expert research, evaluating Lithuanian export promotion current state and perspectives, the current Lithuanian export promotion activities... [to full text] / Disertacijoje holistiniu požiūriu nagrinėjami eksporto plėtros ypatumai globalioje erdvėje. Pagrindinis darbo tikslas - eksporto plėtros koncepcijos išplėtimas įvertinant globalizacijos iššūkius. Disertacijoje įvairiais aspektais atskleisti internacionalizacijos ir globalizacijos procesų ypatumai ir jų sąsajos, bei teikiamos naujos galimybės eksporto plėtrai; įvertinama internacionalizacijos modelių kaita globalizacijos sąlygomis, išryškinamos integruotos ekonomines ir socialines eksporto plėtros naudos. Disertacijoje atskleista eksporto plėtros instrumentų panaudojimo esmė bei pagrįsti alternatyvių eksporto plėtros ir skatinimo priemonių pasirinkimai ir išanalizuotas empirinis jų panaudojimo ištyrimo lygis pasinaudojant pažangia pasaulio ir ypač Suomijos patirtimi. Remiantis mokslinės literatūros analize ir sinteze sukurtas integruotos eksporto plėtros trajektorijų modelis. Pagrindinis tyrimo tikslas - parengti Lietuvos integruotos eksporto plėtros krypčių modelį šiuolaikinėmis globalizacijos sąlygomis. Darbe atliktas empirinis Lietuvos SVV įmonių tyrimas, kurio metu atskleistos eksporto plėtrą stabdančios priežastys, ekspertinio tyrimo metu atliktas Lietuvos eksporto skatinimo būklės ir perspektyvų vertinimas. Apibendrinti tyrimų rezultatai leido įvertinti Lietuvos eksporto skatinimo veiklos transformavimo motyvus, numatyti integruotos eksporto plėtros būdų tobulinimo sritis ir priemones, skatinančias SVV įmonių eksporto apimčių augimą.

Tyrimo objektas - tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas - atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Tyrimo objektas – tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas – atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama universiteto dėstytojų tarpkultūrinės kompetencijos užsienio kalbų dimensija kaip internacionalizacijos asmenio lygmens aspektas. Darbo tikslas - teoriškai pagrįsti tarpkultūrinės kompetencijos užsienio kalbos dimensijos svarbą ir empiriškai ištirti Šiaulių universiteto dėstytojų užsienio kalbos kompetencijos, kaip vieno iš sėkmingos internacionalizacijos faktorių, raišką. Išanalizavus mokslinę literatūrą bei sudarius specialų klausimyną kalbinei kompetencijai nustatyti buvo apklausti Šiaulių universiteto dėstytojai. Identifikuojant viso universiteto internacionalizacijos problemas, papildomai atlikta antrinių duomenų apie dėstytojų mokslinę ir pedagoginę veiklą analizė. Gauti tyrimų rezultatai, patvirtina hipotezę, kad nepakankamas dėstytojų užsienio kalbos mokėjimas trukdo sėkmingai integruoti tarpkultūrinį aspektą į pedagoginę ir mokslinę veiklą. / Foreign language dimension of university teachers intercultural competence in the context of higher education. / In der Masterarbeit wird die fremdsprachliche Dimension der interkulturellen Kompetenz als persönliches Bereich der Internationalisierung untersucht. Das Ziel der Arbeit ist die theoretische Begründung der fremdsprachlichen Dimension der interkulturellen Kompetenz und die empirische Erforschung des Fremdsprachenkompetenzausdrucks der Lektoren von Universität Siauliai. Diese Kompetenzen gelten hier als Faktoren der erfolgreichen Internationalisierung. Nachdem die wissenschaftliche Literatur analysiert und Fragebogen für die Feststellung der Sprachkompetenz entwickelt worden waren, wurden die Lektoren der Universität Siauliai befragt. Zwecks der Identifizierung der Internationalisierungsprobleme für die ganze Universität, wurde daneben die Analyse der Sekundärdateien über die wissenchaftliche und pädagogische Tätigkeit durchgeführt. Die Ergebnisse der Forschung bestätigen die Hypothese, dass die ungenügende Fremsprachenbeherrschung der Universitätslektoren bei der Einbeziehung des interkulturellen Aspekts in die wissenschaftliche und pädagogische Tätigkeit hindern.