Šiame darbe buvo išnagrinėtos Intel Itanium (IA-64) architektūros savybės, įtakojančios kompiliatoriaus generuojamą kodą, ir išanalizuotos kompiliatoriaus optimizacijos, kurios buvo pritaikytos IA-64 architektūrai. Buvo prieita prie išvados, kad tokias optimizacijas galima susiskirstyti į kelis tipus. Pirmiausia nuo architektūros priklausomos optimizacijos, kurių efektyvumą galima padidinti išnaudojant predikaciją ir prognozavimo savybes ar kitas IA-64 specifines savybes. Antra, nuo architektūros nepriklausomos tradicinės optimizacijos, kurių pertvarkomo kodo efektyvumą galima padidinti parenkant kitokius šias optimizacijas valdančius kompiliavimo parametrus. Tyrime buvo išnagrinėtos ciklų optimizacijos, kurių kodą galimą būtų pakeisti valdomais parametrais. Tyrimas parodė, kad iš tiesų įmanoma sugeneruoti efektyvesnį kodą Intel Itanium architektūroje, keičiant šių parametrų reikšmes nuo numatytųjų reikšmių. / This thesis deeply explored Intel Itanium architecture features that improve a code generated by compiler. Compiler optimizations which are tuned to this architecture are also described. Accomplished research showed that there were several types of optimizations which can be improved on IA-64 architecture. Firstly, optimizations which are dependent on architecture can be optimized using predication and speculation or other unique IA-64 features. Secondly, optimizations that are undependable from traditional architecture can be improved using more aggressive compilation controllable parameters than they are by default. Loop optimizations were chosen for final research. Research proved that changing values of these parameters from default can improve program performance.

The experience gained when participating in the projects of “OpenOffice.org”, “Mozilla”, “AbiWord” and other software localization has revealed that even the software developed for international markets is often insufficiently internationalized. Because of that its localization is more difficult and followed by various problems. By investigating the origin of a low software internationalization level and looking for the solution of this problem, some hypotheses have been made and tested. Tasks of the work: 1. To analyse scientific and methodical literature, related with software internationalization and discuss the theoretical aspects. 2. To analyse and compare the most frequently used compilers in terms of internationalization. 3. Experimentally internationalize the chosen compiler. After corroboration of the hypotheses, additional objectives have been made: 4. To analyze aspects of internationalization of compilers and systemize them. 5. To prepare the method of internationalization of compilers. / PĮ internacionalizavimas yra gamintojo prerogatyva ir tai yra PĮ gamybos proceso dalis. Todėl didelę įtaką jam turi gamybai naudojamų priemonių internacionalizacijos lygis. Jei priemonės nėra pakankamai internacionalizuotos, tuomet šis procesas yra neįmanomas arba reikalauja didesnių papildomų investicijų. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad programuotojas susidurs su sunkumais kurdamas internacionalizuotą PĮ, jei programavimo priemonės neleidžia pirminiame tekste naudoti daugiakalbio teksto. Ankstesni PĮ lokalizavimo darbai [DL03] [La03] [DL04] ir Free Pascal kompiliatoriaus pritaikymo Lietuvos mokykloms [DL01] [La01] srityse atskleidė, kad lokalizuojant PĮ vis dar išskyla daugybė problemų, kurių priežastimi yra nepakankamas jos internacionalizacijos lygis. Daugelis autorių linkę šių priežasčių ieškoti PĮ gamybos (internacionalizavimo) procese [Yo01] [Ye03] [Su01]. Tačiau pagrindinės priežastys kyla iš giliau t. y. iš nepakankamo PĮ gamybos priemonių internacionalizacijos lygio. Darbe pateiktas kompiliatorių internacionalizuotumo lygio įvertinimo metodas leis įvertinti kompiliatorių internacionalizuotumo lygį. Tai leis įvertinti kompiliatorių galimybes kurti internacionalizuotą PĮ, juos palyginti internacionalizuotumo aspektu.

Šiuo metu didžioji dalis praktiškai naudojamų taikomųjų programų daugiau ar mažiau dirba su duomenų bazėmis. Tai ypatingai aktualu kuriant buhalterines, verslo valdymo ir panašias programų sistemas, nes jos plačiai išnaudoja duomenų bazių sistemų galimybes. Darbe nagrinėjama tokioms programoms kurti skirta Microsoft Navision programavimo kalba (C/AL). Išanalizuoti jos privalumai ir trūkumai. Siūlomas būdas kaip panaudojant C/AL kalbą būtų galima patobulinti .NET platformos priemones skirtas darbui su duomenų bazėmis. Pasiūlyta nauja kalba C/AL .NET. Atlikti šios kalbos kompiliatoriaus ir pagalbinių bibliotekų prototipo projektavimo ir programavimo darbai. Parašyta eksperimentinė sistema naująja kalba. Parodyta, kad programas parašytas naująja kalba galima integruoti su kitomis .NET kalbomis ir panaudojant šią kalbą sėkmingai spręsti duomenų bazių programavimo problemas. / Most of the applied software systems used today work with databases in one way or another. It is especially important while developing accounting, business management and similar software systems, because they make an extensive use of database management systems. This work examines Navision programming language (C/AL) that is used for the development of such type of software. Work analyzes the advantages and disadvantages of C/AL and proposes database management and usage related improvements and tools for .NET framework by creating a new programming language – C/AL .NET. Compiler and runtime library prototypes for such language were designed and implemented. Using the new language an experimental system was created. It was shown that programs written in the new language can be integrated with other .NET languages and successfully used to solve certain database programming problems.