The experience gained when participating in the projects of “OpenOffice.org”, “Mozilla”, “AbiWord” and other software localization has revealed that even the software developed for international markets is often insufficiently internationalized. Because of that its localization is more difficult and followed by various problems. By investigating the origin of a low software internationalization level and looking for the solution of this problem, some hypotheses have been made and tested. Tasks of the work: 1. To analyse scientific and methodical literature, related with software internationalization and discuss the theoretical aspects. 2. To analyse and compare the most frequently used compilers in terms of internationalization. 3. Experimentally internationalize the chosen compiler. After corroboration of the hypotheses, additional objectives have been made: 4. To analyze aspects of internationalization of compilers and systemize them. 5. To prepare the method of internationalization of compilers. / PĮ internacionalizavimas yra gamintojo prerogatyva ir tai yra PĮ gamybos proceso dalis. Todėl didelę įtaką jam turi gamybai naudojamų priemonių internacionalizacijos lygis. Jei priemonės nėra pakankamai internacionalizuotos, tuomet šis procesas yra neįmanomas arba reikalauja didesnių papildomų investicijų. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad programuotojas susidurs su sunkumais kurdamas internacionalizuotą PĮ, jei programavimo priemonės neleidžia pirminiame tekste naudoti daugiakalbio teksto. Ankstesni PĮ lokalizavimo darbai [DL03] [La03] [DL04] ir Free Pascal kompiliatoriaus pritaikymo Lietuvos mokykloms [DL01] [La01] srityse atskleidė, kad lokalizuojant PĮ vis dar išskyla daugybė problemų, kurių priežastimi yra nepakankamas jos internacionalizacijos lygis. Daugelis autorių linkę šių priežasčių ieškoti PĮ gamybos (internacionalizavimo) procese [Yo01] [Ye03] [Su01]. Tačiau pagrindinės priežastys kyla iš giliau t. y. iš nepakankamo PĮ gamybos priemonių internacionalizacijos lygio. Darbe pateiktas kompiliatorių internacionalizuotumo lygio įvertinimo metodas leis įvertinti kompiliatorių internacionalizuotumo lygį. Tai leis įvertinti kompiliatorių galimybes kurti internacionalizuotą PĮ, juos palyginti internacionalizuotumo aspektu.

Programinės įrangos (PĮ) internacionalizavimas yra gamintojo prerogatyva ir tai yra PĮ gamybos proceso dalis. Todėl didelę įtaką jam turi gamybai naudojamų priemonių internacionalizacijos lygis. Jei priemonės nėra pakankamai internacionalizuotos, tuomet šis procesas yra neįmanomas arba reikalauja didesnių papildomų investicijų. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad programuotojas susidurs su sunkumais kurdamas internacionalizuotą PĮ, jei programavimo priemonės neleidžia pirminiame tekste naudoti daugiakalbio teksto. Ankstesni PĮ lokalizavimo darbai [DL03] [La03] [DL04] ir Free Pascal kompiliatoriaus pritaikymo Lietuvos mokykloms [DL01] [La01] srityse atskleidė, kad lokalizuojant PĮ vis dar išskyla daugybė problemų, kurių priežastimi yra nepakankamas jos internacionalizacijos lygis. Daugelis autorių linkę šių priežasčių ieškoti PĮ gamybos (internacionalizavimo) procese [Yo01] [Ye03] [Su01]. Tačiau pagrindinės priežastys kyla iš giliau t. y. iš nepakankamo PĮ gamybos priemonių internacionalizacijos lygio. Darbe pateiktas kompiliatorių internacionalizuotumo lygio įvertinimo metodas leis įvertinti kompiliatorių internacionalizuotumo lygį. Tai leis įvertinti kompiliatorių galimybes kurti internacionalizuotą PĮ, juos palyginti internacionalizuotumo aspektu. / The experience gained when participating in the projects of “OpenOffice.org”, “Mozilla”, “AbiWord” and other software localization has revealed that even the software developed for international markets is often insufficiently internationalized. Because of that its localization is more difficult and followed by various problems. By investigating the origin of a low software internationalization level and looking for the solution of this problem, some hypotheses have been made and tested. Tasks of the work 1. To analyse scientific and methodical literature, related with software internationalization and discuss the theoretical aspects. 2. To analyse and compare the most frequently used compilers in terms of internationalization. 3. Experimentally internationalize the chosen compiler. After corroboration of the hypotheses, additional objectives have been made: 4. To analyze aspects of internationalization of compilers and systemize them. 5. To prepare the method of internationalization of compilers.