Tyrimai, analizuojantys negalę turinčių studentų santykį ir jų adaptacijos lygmenį aukštojoje mokykloje, dar nėra pakankamai išplėtoti. Problemų, su kuriomis susiduria negalę turintys studentai nustatymas, leistų kurti palankią bendravimo aplinką aukštojo mokslo siekiantiems neįgaliesiems. Bakalauro darbo tyrimo objektu pasirinkti negalę turintys aukštosios mokyklos studentai kartu su akademine bendruomene. Siekiama nustatyti negalę turinčių aukštųjų mokyklų studentų bendravimo su akademine bendruomene bruoţus. Darbe iškelti uţdaviniai – išanalizuoti teorines negalę turinčių asmenų prielaidas; parengti tyrimo instrumentą, kuris padėtų atskleisti neįgaliųjų bendravimo ypatumus; atskleisti dėstytojų ir studentų poţiūrį į neįgaliuosius, bendravimo kontekste, nurodant kaitos galimybes; tyrimo rezultatų pagalba parengti akademinei bendruomenei rekomendacijas, pozityvių santykių siekimui. Siekiant išsiaiškinti pagrindines neįgaliųjų studentų bendravimo su dėstytojais, negalės neturinčiais studentais bendravimo bruoţus bei juos įtakojančius veiksnius, atlikta Šiaulių universiteto dėstytojų (5), negalę turinčių (5) ir negalės neturinčių (5) studentų apklausa, naudojant anketavimo metodą su atviro tipo klausimais. Tyrimo duomenys apdoroti taikant content analizės metodą. Atlikta išsami Šiaulių universiteto akademinės bendruomenės ir neįgaliųjų studentų bendravimo bruoţų bei ypatybių analizė, išskirtos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji... [toliau žr. visą tekstą] / Studies investigating the relationship of students with disabilities and their level of adaptation in higher education is not yet sufficiently developed. Identificating problems, for students with disabilities, will let to create a favorable environment for seeking acces of communication in higher education. The object of this research is high school students with disabilities together with academic community. The aim of this work is to set communication characteristics between students with disabilities and academic community. The following objectives have been set: to analyze the theoretical assumptions of people with disabilities, to prepare a survey, that will help to reveal the pecularities of communication of people with disabilities; to reveal the attitude of students andlecturers towards people with disabilities in the context of communication; with opportunities for change, the survey results will help to develop recommendations to the academic community, the pursuit of positive relationships. In order to identify the main features of communication and factors affecting them between disabled students, teachers and non-disabled students, carried out in Siauliai University (5), disability (5) and non-disabled (5) survey of students using the questionnaire method with open- ended questions. The study data were processed using content analysis. The advanced analysis of communication features and characteristics of academic staff... [to full text]

Kašėtienė K. Socialinė integracija aukštojo mokslo erdvėje / Socialinio darbo magistro baigiamasis darbas. Vadovas prof. dr. Vilija Grincevičienė. – Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, 2013. – 71 p. Darbo tikslas – atskleisti neįgalumo situacijoje esančių studentų poržiūrį į socialinį integracijos procesą ir galimybes siekti aukštojo mokslo. Darbo uždaviniai: atskleisti neįgalumo sampratą ir jos charakteristikas; ištirti fizinę negalią turinčių jaunuolių požiūrį į socialinės politikos modelį; išsiaiškinti, kaip neįgalumo situacijoje jaunuoliai vertina socialinės integracijos procesą aukštojo mokslo erdvėje; nustatyti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria neįgalumo situacijoje esantys jaunuoliai siekdami aukštojo įsimokslinimo. Tyrimo objektas: neįgalaus žmogaus socialinė integracija į aukštojo mokslo erdvę. Tyrimo dalykas: fizinę negalią turinčių jaunuolių požiūris į socialinės integracijos procesą aukštojo mokslo erdvėje. Darbe ginamos tezės: neįgaliųjų įtrauktis į studijas aukštosiose mokyklose yra svarbi jų socialinės integracijos proceso dalis; žmonių su negalia savarankiškumo skatinimas mažina socialinės atskirties riziką. Darbo metodai: mokslinės, statistinės, publicistinės literatūros analizė, interviu. Tyrimo aprašymas. Pasirinktas kokybinis tyrimas, nes jis leidžia giliau pažvelgti į neįgalių informantų požiūrį į galimybes bei trukdžius integruotis į aukštojo mokslo erdvę. Šis tyrimas išskirtinis tuo, jog neįgalus asmuo... [toliau žr. visą tekstą] / Kašėtienė K. Social integration in the space of higher education / Master’s degree thesis on Social Work. Supervisor prof. Dr. Vilija Grincevičienė. – Vilnius: Lithuanian University of Educational Sciences, Faculty of Social Sciences, 2013. – 71p. Aim of the thesis: to reveal the attitude of students with disabilities towards the process of social integration and access to higher education. Tasks of the thesis: to reveal the concept of disability and its characteristics; to research the attitude of students with disabilities towards the model of social policy; to analyze how students with disabilities evaluate the process of social integration in the space of higher education; to determine the main difficulties faced by students with disabilities in trying to acquire higher education. Object of the research: social integration of disabled individual in the space of higher education. Subject of the research: the attitude of students with disabilities towards the process of social integration in the space of higher education. Theses defended in the paper: including disabled individuals into the studies at higher education institutions is an important step of social integration; promoting independence of disabled individuals reduces the risk of social exclusion. Research methods: analysis of scholarly, statistical, journalistic literature, interview. Description of the research. A qualitative research was chosen, as it allows researching the attitude of disabled informants... [to full text]

Darbo tema: Švietimo politika ir švietimo kokybė – Baltijos valstybių lyginamoji analizė ir perspektyvos. Šio darbo tikslas – apžvelgti Lietuvoje įgyvendinamą švietimo politiką bei aukštojo universitetinio mokslo kokybę ir palyginti Baltijos valstybių vykdomą politiką aukštojo universitetinio mokslo sistemoje. Pirmoje darbo dalyje atlikta mokslinės literatūros analizė. Analizuojamos skirtingų autorių pateikiamos švietimo politikos, švietimo kokybės sampratos, Lietuvos aukštojo mokslo teisinė pokyčių aplinka, aukštųjų universitetinių studijų kokybė, studijų kokybės vertinimas Lietuvoje, bei analizuojama Baltijos valstybių aukštojo mokslo politika ir faktiniai jų pokyčiai. Empirinėje dalyje, anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas – išanalizuoti kaip universitetinių studijų studentai vertina savo studijas universitete. Studentų nuomonė padės įvertinti vykdomą švietimo politiką, studijų kokybę, sudaromas sąlygas ir suteikiamas galimybes studentams. Apklausoje dalyvavo 100 atsitiktinių universiteto studentų. Tyrimo problema, aktualumas: Aukštasis mokslas Lietuvos valstybei strategiškai svarbi sritis. Iki šiol atliktuose tyrimuose dažniausiai nagrinėjamos finansavimo problemos, tarptautinis bendradarbiavimas, „protų nutekėjimo“ priežastys. Paskutiniu metu reikalavimai kokybei nuolatos didėja, kokybės gerinimas, šių dienų įgyvendinamos politikos viena iš aktualiausių temų. Nuolat besikeičianti Europos aplinka ir noras įsilieti į bendrą Europos aukštojo... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis: Education policy and education quality – comparative analysis and perspectives on the Baltic countries. The aim of this work is to review education policy and higher university education quality in Lithuania and to compare it with the policy in the system of higher university education in the Baltic countries. Analysis of scientific literature was performed in the first part of the work. Education policies and education quality concepts of various authors, legal change environment of Lithuanian higher education, quality of higher university studies, evaluation of quality of studies in Lithuania, Baltic countries’ higher education policy and factual changes are analyzed there. Empirical part provides a research which was carried out using the method of questionnaires, the aim of the research is to analyze how university students evaluate their studies at university. Students’ opinion will help to evaluate education policy, quality of studies, conditions and opportunities for students. Research problem, topicality: Higher education is a strategically important area for Lithuania. In research which has been carried so far, the most frequently analyzed topics have been the problem of sponsorship, international cooperation, reasons of “brain drain”. Recently, requirements for quality have been increasing, and quality improvements as well as policies implemented these days are topical today. Constantly changing European environment and wishes to interblend into the space... [to full text]

Nors ir aukštojo mokslo ir studijų finansavimas nepakankamas, tačiau jų vaidmuo Lietuvoje yra daugiafunkcinis: studijomis, moksliniais tyrimais ar menine kūryba skatinti naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą, padėti išsaugoti tautos kultūros perdavimą, prisidėti prie nacionalinių bei globalinių tikslų įgyvendinimo bei užtikrinti darnią, žiniomis pagrįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, demokratinės valstybės raidą. Temos aktualumas - daugeliui kyla klausimas, ar aukštasis mokslas Lietuvoje finansuojamas pakankamai. Šiandien aukštasis mokslas literatūroje įvardijamas, kaip nepakankamas jo finansavimas, Magistrinio darbo objektas – aukštasis universitetinis mokslas ir studijos bei jo finansavimas. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštojo universitetinio mokslo ir studijų finansavimo efektyvumą, remiantis Vilniaus Pedagoginio Universiteto patirtimi. / While higher education and higher education funding is insufficient, but their role in Lithuania is a multi - fuction: studies, research or artistic creation to promote new knowledge and cultural assets for help preserve the national cultural transmission, and contribute to national and global goals and to ensure a sustainable, knowledge of the economy, environment and cultural development, domestic and international economic competitiveness, the development of a democratic state. Relevance - many question whether higher education is financed by Lithuania enough. Today, higher education in literature is identified as a lack of funding. The Master's thesis object - higher university education training and funding. Objective of the study - to assess the Lithuanian higher education and university education financing more efficient, Vilnius Pedagogical University experience.

Darbe yra analizuojamos poligrafijos pramonės ir aukštojo mokslo institucijų glaudaus bendradarbiavimo būtinumo prielaidos. Darbe parodoma, pirma, kad formalios edukacijos metodai nebeatitinka laikmečio, antra, kokie galimi šios problemos sprendimo būdai. Pilnai situacijos analizei yra pasitelkiamos Europos Sąjungos ir Lietuvos aukštojo mokslo plėtros strategijos, analizuojami kitų šalių pramonės ir aukštojo mokslo bendradarbiavimo modeliai bei galimybės, atliekamas kokybinis tyrimas, apklausiant Lietuvos poligrafijos įmonių vadovus bei aukštųjų mokyklų poligrafijos katedrų vedėjus. / This paper explores the conditions for close collaboration between higher education institutions and printing industry. Firstly, the author demonstrates that formal methods in education fail to correspond to a present day reality, and, secondly, she sets recommendations for tackling the problems. For a thorough analysis of the situation, the author considers strategic development plans for higher education in the European Union and Lithuania, analyses models and options for collaboration between higher education institutions and industry in other countries, a qualitative survey is carried out in the form of an interview of managers of Lithuanian printing companies and of the printing department of higher education institutions.

Dissertation offers a methodological contribution to empirical studies on employer branding in higher education, exploring a framework for employer brand development. The Organizational Attractiveness Extraction Scale (OAES) was developed and a national study of organizational attractiveness as an employer in 19 Lithuanian higher education institutions (N = 1105) was carried out allowing: to identify the prevailing model of human resource management systems in HEIs; to extract unique employment experience attributes, or an organizational attractiveness mix; to unfold employee expectations of benefits provided by work at a particular HEI; to diagnose the health of HEI’s unintentional employer brand; to discover the gaps of factual and desirable employment experience, indicating the perceived employment experience quality and possible areas for improvement; to differentiate types of attitudinal employee segments; to determine the type of institution’s employment-based identity; to predict affective commitment based on employment experience inputs; to gain generational competence to apply market segmentation approach to employer branding. Based on the synthesis of empirical results, an analytical and typological framework for employer brand development was designed employing OAES methodology, enabling the organizations to strategically build their employer brands, facilitate organizational attractiveness and to differentiate from their competitors in the labor market. / Ši disertacija siūlo metodologinį pagrindimą empirinėms darbdavio ženklodaros aukštajame moksle studijoms, taikant kompleksišką požiūrį į darbdavio ženklo formavimą. Disertacijoje sukurta Organizacinio patrauklumo vertinimo skalė (OPVS) ir atliktas nacionalinis organizacijos, kaip darbdavio, patrauklumo tyrimas 19 Lietuvos aukštųjų mokyklų (N = 1105) leido: identifikuoti vyraujantį darbo santykių modelį aukštojo mokslo institucijose (AMI); išgryninti unikalias AMI darbinės jausenos charakteristikas, sudarančias jų organizacinio patrauklumo kompleksą; atskleisti darbuotojų lūkesčius konkrečios AMI atžvilgiu; diagnozuoti nesąmoningai kuriamo darbdavio ženklo įvaizdį; nustatyti neatitikimus tarp suvoktos esamos ir suvoktos laukiamos darbinės jausenos, įvertinant darbinės jausenos kokybę ir tobulintinas sritis; nustatyti darbuotojų darbinių jausenų segmentus; nustatyti AMI organizacinio patrauklumo tipus; remiantis darbinės jausenos vertinimu prognozuoti emocinį darbuotojų įsitraukimą; įvertinti kartų lūkesčius ir taikyti rinkos segmentavimo požiūrį kartų kontekste darbdavio ženklodaroje. Gautų empirinių tyrimo rezultatų sintezės pagrindu disertacijoje sukurta tipologinė darbdavio ženklo formavimo sistema naudojant parengtą OPVS metodiką, kuri įgalina organizacijas atskleisti ir strategiškai valdyti darbdavio ženklą, didinti organizacinį patrauklumą ir išskirtinumą bei sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje.

Ši disertacija siūlo metodologinį pagrindimą empirinėms darbdavio ženklodaros aukštajame moksle studijoms, taikant kompleksišką požiūrį į darbdavio ženklo formavimą. Disertacijoje sukurta Organizacinio patrauklumo vertinimo skalė (OPVS) ir atliktas nacionalinis organizacijos, kaip darbdavio, patrauklumo tyrimas 19 Lietuvos aukštųjų mokyklų (N = 1105) leido: identifikuoti vyraujantį darbo santykių modelį aukštojo mokslo institucijose (AMI); išgryninti unikalias AMI darbinės jausenos charakteristikas, sudarančias jų organizacinio patrauklumo kompleksą; atskleisti darbuotojų lūkesčius konkrečios AMI atžvilgiu; diagnozuoti nesąmoningai kuriamo darbdavio ženklo įvaizdį; nustatyti neatitikimus tarp suvoktos esamos ir suvoktos laukiamos darbinės jausenos, įvertinant darbinės jausenos kokybę ir tobulintinas sritis; nustatyti darbuotojų darbinių jausenų segmentus; nustatyti AMI organizacinio patrauklumo tipus; remiantis darbinės jausenos vertinimu prognozuoti emocinį darbuotojų įsitraukimą; įvertinti kartų lūkesčius ir taikyti rinkos segmentavimo požiūrį kartų kontekste darbdavio ženklodaroje. Gautų empirinių tyrimo rezultatų sintezės pagrindu disertacijoje sukurta tipologinė darbdavio ženklo formavimo sistema naudojant parengtą OPVS metodiką, kuri įgalina organizacijas atskleisti ir strategiškai valdyti darbdavio ženklą, didinti organizacinį patrauklumą ir išskirtinumą bei sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje. / Dissertation offers a methodological contribution to empirical studies on employer branding in higher education, exploring a framework for employer brand development. The Organizational Attractiveness Extraction Scale (OAES) was developed and a national study of organizational attractiveness as an employer in 19 Lithuanian higher education institutions (N = 1105) was carried out allowing: to identify the prevailing model of human resource management systems in HEIs; to extract unique employment experience attributes, or an organizational attractiveness mix; to unfold employee expectations of benefits provided by work at a particular HEI; to diagnose the health of HEI’s unintentional employer brand; to discover the gaps of factual and desirable employment experience, indicating the perceived employment experience quality and possible areas for improvement; to differentiate types of attitudinal employee segments; to determine the type of institution’s employment-based identity; to predict affective commitment based on employment experience inputs; to gain generational competence to apply market segmentation approach to employer branding. Based on the synthesis of empirical results, an analytical and typological framework for employer brand development was designed employing OAES methodology, enabling the organizations to strategically build their employer brands, facilitate organizational attractiveness and to differentiate from their competitors in the labor market.

Darbą atliko Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros studentas Pavelas Voicechovskis. Darbo tema: Studijų mainų ir tarptautiškumo vertinimas (VPU atvejis). Darbo tikslas: išsiaiškinti studijų nuostatas ir dalyvavimo studijų mainuose motyvaciją bei dėstytojų požiūrį į studijų mainų svarbą eurointegracijos kontekste (VPU atveju). Darbo uždaviniai: 1. Aptarti eurointegracijos poveikį aukštajam mokslui, jo plėtrai ir studentų mobilumui; 2. Pateikti studijų tarptautiškumo sampratą; 3. Aptarti studijų mainų vaidmenį skatinant studijų tarptautiškumą; 4. Remiantis VPU atlikto tyrimo duomenimis išsiaiškinti studijų nuostatas ir dalyvavimo studijų mainuose motyvaciją, studijų mainų svarbą eurointegracijos kontekste. Darbo metodai: • Teorinės medžiagos, atliktų tyrimų ir švietimo dokumentų turinio analizė; • Statistinių duomenų analizė; • Anketinė studentų (lietuvių ir užsieniečių), dėstytojų apklausa. Tyrimo metu paaiškėjo, kad: 1. Lietuvių studentai daugiau suinteresuoti dalyvauti studijų mainuose nei užsienio studentai; 2. Užsienio studentai Lietuvoje, svarbiausiu studijų sunkumu įvardina sunkiai įsisavinamą mokslo literatūrą bei netobulą mokslo sistemą; 3. Dėstytojai svarbiausiu motyvu, skatinančiu studijų mainus, įvardina galimybę studijuoti pas puikius studijuojamos srities specialistus. / The work was made by Pavelas Voicechovskis, student of Sociology and polithology cathedral of Social sciences faculty of Vilnius pedagogical university. Theme of the Work is “The evaluation of studies’ interchange and internationality (VPU case)”. The purpose of the work is to ascertain the regulations of studies and motivation of the participation in the interchanges of studies as well as the attitude of the lecturers towards the importance of the studies interchanges in the context of Eurointegration (VPU case) Tasks of the Work: 1. To discuss the effect of the eurointegration to the high education, its development and the mobility of students; 2. To present the main peculiarities of internationality’s concept; 3. To analyse the role of studies interchange while stimulating the internationality of studies; 4. On the basis of VPU investigation data to find out the regulations of studies and motivation in the participation of studies interchange, importance of studies interchange in the contxt of eurointegration. Methods of the Work: • The analysis of theoretical material, fulfilled investigations’ and education documents’ • Analysis of statistic data; • The analysis of students’ and academics’ questionnaire interview During the investigation it emerged that: 1. Lithuanian students are more interested to take part in studies’ interchange than foreign students; 2. Aliens that study in Lithuania, name as studies’ difficulties (topic) the hardly understandable scientific... [to full text]

Teisės ir pareigos yra neatskiriama kiekvieno visuomenės nario gyvenimo sociume dalis. Aukštojo mokslo institucijos užima reikšmingą vietą, formuojant asmenų teisinį suvokimą, todėl teisinis ugdymas ir jo dėstymas yra aktuali tema. Aktyvaus mokymo metodai yra plačiai tirti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo lygmenyse. Tačiau aktyviųjų mokymo metodų naudojimas aukštojo mokslo institucijose yra mažai tirtas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas studijų organizavimui, metodų naudojimui teisinio ugdymo paskaitose. Aktyviųjų mokymo metodų naudojimas yra būdas pagerinti teisinio ugdymo dėstymą aukštojoje mokykloje. Darbo tema – aktyviųjų mokymo metodų taikymas teisinio ugdymo paskaitose. Darbo objektas yra aktyviųjų mokymo metodų taikymas. Todėl iškeliamas darbo tikslas - nustatyti aktyviųjų mokymo metodų taikymo poveikį teisinio ugdymo paskaitoms. Atsižvelgiant į darbo tikslą, formuluojama hipotezė - aktyviųjų mokymo metodų naudojimas teisinio ugdymo paskaitose formuoja studentų kritinį mąstymą. Siekiant užsibrėžto tikslo, iškeliami tokie uždaviniai: Apibūdinti aktyviuosius mokymo metodus; išryškinti teisinio ugdymo ypatumus; Ištirti aktyviųjų mokymo metodų panaudojimą teisinio ugdymo paskaitose. Darbo teorinė dalis susideda iš teisinio ugdymo sampratos analizės bei aktyviųjų mokymo metodų aptarimo. Teisinis ugdymas nagrinėjamas aiškinant teisės ir ugdymo sąvokas. Antroje darbo dalyje yra aptariama aktyviųjų mokymo metodų samprata, įvairovė bei jų taikymo aukštojoje mokymo... [toliau žr. visą tekstą] / Rights and duties have a huge impact on everyday life of each member of our society. Higher education institutions play an important role in forming the understanding of law. Therefore the teaching of law in higher education institutions is an urgent issue of nowadays life. Active teaching methods are widely researched in kindergarten and school environment. Usage of active teaching strategies in higher education is less explored; therefore it should be examined for the improvement of such programs as law education. The subject of this work is the implementation of active teaching methods in higher education law studies. The objective of the work is to find out the impact which active methods have on law education lectures. According to the aim, the hypothesis is pointed out – the usage of active methods in law education lectures forms critical thinking. Therefore, according to the objective mentioned before, three main goals are pointed out: description of active teaching methods; emphasis of law education features; research of active teaching methods usage in higher education law studies. The first part of the work is composed of law education research through the law and the education concept analysis. The second part of the written work consists of the active method concept, variety and application possibility in higher education research. The last part describes the survey, which is constructed for the approval or rejection of the hypothesis and for the achievement of... [to full text]

Šis darbas – tai galimybė išsamiau susipažinti su vaikų globos namų auklėtinių patiriamais mokykloje mokymosi, profesijos pasirinkimo ir įgijimo sunkumais, jų priežastimis. Vaiko teisė į mokslą remiasi pagrindine prielaida, kiekvienas vaikas privalo nuolat lankyti mokyklą, įgyti vidurinį išsilavinimą, o profesinį ir aukštąjį išsilavinimą įgyti pagal gabumų lygį. Mokslo siekimas yra glaudžiai susijęs su motyvacija. Kur yra teisė, ten yra ir pareiga. Jei vaikas turi teisę į mokslą (neatsižvelgiant į jo socialinę padėtį visuomenėje), jo pareiga yra mokytis. Šis darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – teorinė, kurioje buvo analizuojami dokumentai, kurie reglamentuoja vaiko teisę į mokslą. Aiškinamasi, kokie santykiai mokykloje vyrauja tarp šeimų ir vaikų globos namų auklėtinių, kokie vaikų globos namuose gyvenančių auklėtinių psichologiniai ir motyvaciniai ypatumai. Antroji dalis praktinė. Šioje dalyje buvo aktualu išsiaiškinti, kaip motyvuojami vaikų globos namų auklėtiniai siekti mokslų. Ar vaikai supažindinami su lengvatomis, kokia parama suteikiama, kol jie mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, profesinėje ar aukštojoje mokykloje ir pirmą kartą įgyja profesinę kvalifikaciją. Kokios mokymosi sąlygos sudaromos globos namuose, ar pedagogai bendradarbiauja su globos namų darbuotojais. Koks vaikų globos namų auklėtinių požiūris į mokslą, ką mano apie ateitį ir specialybės pasirinkimą. Šio darbo metu paaiškėjo, kad našlaičių akademiniai laimėjimai yra žemi, žada įgijus... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis – it’s a possibility to get acquainted with learning, profession selection and gaining difficulties, their reasons experienced by pupils of children’s foster home, in more detailed way. The right of a child to education is referred to the main presumption that each child must attend school constantly; to gain a secondary education, occupational and higher education can be gained according to the level of abilities. Seeking for education is closely related to motivation. Where is a right, where is a duty as well. If a child has a right to education (not referring to his social status in society), its duty is to learn. This thesis consists of two parts. The first part – is theoretical in which documents regulating the right of a child to education were analyzed. It is explained what relationships are prevailing at school between pupils from families and from children’s foster home, what are psychological and motivational peculiarities of pupils living in children’s foster home. The second part is a practical one. In this part it was relevant to find out how pupils from children’s foster home are motivated to seek for education. Are the children got acquainted with privileges, what support is provided while they are learning at school of general education, at occupational school or is acquiring professional qualification for the first time. What learning conditions are made up in foster home, whether pedagogues collaborate with employees from foster home. What is... [to full text]