Aleknaitė A. Falsification of Education:the Conception of Phenomenon and Analysis of Situation. Topicality . The reform of educational system in Lithuania requires to estimate the quality of the process of education. Educational establishments participate in international projects and seek the latest methods of cognition, evaluation and diagnostics. Where the quality is concerned we find out a new method like an educational falsification . What does it mean ? There is a lack of scientific research about the phenomenon ‘s content, and the influence to society. Object. The phenomenon of educational falsification . Aim. To analyse the concept and situation of educational falsification . Goals. To investigate educational documents and scientific literature sources, reveal the concept and teachers ‘outlook to educational falsification. Methodology .With the intention of gathering new educational data there is a provision that old problems become irrelevant meanwhile the new attitude is of greater importance. The research was conducted in two stages. The first stage included an expert survey and was fulfilled in December, 2005/ February,2006. The group was made of the following experts : educationists, representatives from educational department, high schools and the Seimas. The competence is the main criteria. A hundred teachers were interviewed on the second stage. The research was carried out in Radviliskis comprehensive schools in March, 2006. The research... [to full text]

The research aim is to create and substantiate the research methodology of educational policy implementation problems (context of education reform in Lithuania).

Magistro darbe yra suformuluota Lietuvos švietimo sistemos politikos problema – nors švietimo kokybė yra nurodoma kaip vienas iš svarbiausių švietimo politikos prioritetų, nėra vieningo sutarimo, kas yra švietimo kokybė, kokiais kriterijais remiantis matuoti kokybę švietimo sistemoje. Atlikta Lietuvos Respublikos norminių aktų, kuriais vadovaujantis nustatomi švietimo sistemos prioritetai, analizė. Išanalizuoti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai darbai, kuriais siekta patikslinti bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos švietimo kokybės sampratą. Patvirtinama autorės suformuluota mokslinio darbo hipotezė, kad švietimo kokybei matuoti sukurta Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sistema nepakankamai apima bendrojo lavinimo mokyklos mokomuosius dalykus, be to, mokyklose vykdomas vidaus ir išorės auditas analizuoja mokyklą kaip atskirą švietimo sistemos vienetą, o abiejų tipų audito rezultatai neatsispindi Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sistemoje. Atsakydama į iškeltus tikslus, autorė formuluoja mokslinio darbo išvadas. Švietimo kokybė – tai visuma požymių, apibūdinančių švietimo įstaigą kaip sudėtinį švietimo sistemos vienetą, kurio kokybišką egzistavimą lemia mokomoji aplinka, mokymo priemonės, kvalifikuoti pedagogai, pamokinė ir popamokinė veikla, moksleivių pasiekimai, mokyklos bendruomenės (tėvų, mokinių, pedagogų ir visuomenės) tarpusavio santykiai, kuriems vertinti pasitelkiamas vidinis vertinimas (savianalizė) ir išorinis (ekspertinis)... [toliau žr. visą tekstą] / The following problem of Lithuanian education system policy is enunciated in the master thesis: although the quality of education is referred as one of the most important priorities in the education policy, there is no unanimous agreement about the quality of education itself and the criteria to measure it. The acts of Lithuanian Republic defining the priorities of education system were analyzed. On purpose to specify the conception of quality at secondary school education, the analysis of works by Lithuanian and foreign authors was performed. The hypothesis stated by the author in the study is confirmed. According to the author, the system of education monitoring indicators developed by the state to measure the quality of education is insufficient as far as the subjects at secondary school are concerned. Moreover, the school is analyzed as a separate unit of the education system while the internal and external audit is being accomplished there. Besides, the results of both the internal and external audit are not reflected in the state’s system of education monitoring indicators. According to objects the author proposed to herself, the inferences of the study are drawn. The quality of education is the whole of features, characterizing educational institution as the multiple unit of the education system which existence of quality is referred to teaching and learning environment, instructional aids, qualified educators, school and extra-curricular activities, the achievements... [to full text]

The doctoral thesis explores accessibility of adult learning in the context of education policy of the European Union. On the political level, both in the European Union and Lithuania it has been increasingly recognized that in order to achieve the objectives set out in the Lisbon strategy lifelong learning is to become a reality only if the increasing demands of a multicultural society are taken into consideration. The thesis seeks to provide answers to the following research questions: How does accessibility of adult learning influence involvement in adult learning activities? What is the political context in the EU and Lithuania as regards accessibility of adult learning? To what extent factors of accessibility are influenced by cultural differences? Answers to these and other related questions highlight the basic guidelines of adult learning policies as reflected in the relevant legal documents of the EU and Lithuania. The thesis also analyzes interaction between adult learning and socio-economic environment. A thorough investigation of the literature in the field has served as a reliable means for singling out basic factors determining accessibility of adult learning. These factors are classified into subjective and objective, with further division of the latter group into socio-economic, individual, exclusion and cultural factors. / Disertacijoje analizuojamas suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumas Europos Sąjungos politikos kontekste. Europos Sąjungos ir Lietuvos politiniame lygmenyje pradedama aiškiai suvokti, kad norėdami pasiekti Lisabonoje užsibrėžtų tikslų turime mokymąsi visą gyvenimą paversti tikrove įvertindami šį procesą įtakojančių veiksnių raišką daugiakultūrėje visuomenėje. Disertacijoje ieškoma atsakymų į tokius klausimus: kaip suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumas įtakoja jų dalyvavimą švietime; koks yra politinis Europos Sąjungos ir Lietuvos kontekstas suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumo atžvilgiu; kaip suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumo veiksnius įtakoja kultūriniai skirtumai. Disertacijoje, remiantis išsamia tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisinių dokumentų analize yra išryškinamos pagrindinės suaugusiųjų švietimo politikos gairės. Disertacijoje nagrinėjama suaugusiųjų mokymo(si) ir socioekonominės aplinkos sąveika. Remiantis moksline literatūra išskiriami veiksniai, lemiantys suaugusiųjų mokymosi prieinamumą. Jie skirstomi i subjektyviuosius ir objektyviuosius, o pastarieji į politinį, socioekonominį, individualųjį, atskirties ir kultūrinį veiksnius. Atlikti empiriniai tyrimai parodo kokią svarbą vienam ar kitam veiksniui suteikia Lietuvos gyventojai bei pagrindžia kultūrinio veiksnio būtinybę. Pateikiamos išvados apibendrinančios suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumą lemiančius veiksnius.

Šiame darbe analizuojama, kaip Lietuvoje aiškinamas multikultūralizmo reiškinys ir kokie yra multikultūralizmo elementai Lietuvos švietimo politikoje. Šiandienos globalizacijos sąlygos atveria vis platesnes galimybes multikultūralizmo plėtrai, kultūrų dialogui ir integracijai. Kaip ir kiekvienas reiškinys, multikultūralizmas įvairių šalių skirtingose visuomenėse yra suvokiamas skirtingai, o tai lemia nevienodas iškylančias problemas ir diskusijas jas sprendžiant politiniame kontekste. Lietuvos viešojoje erdvėje multikultūralizmo sąvoka įsitvirtino visai neseniai, šiandien ją matome ir kai kuriuose Lietuvos švietimo politikos dokumentuose. Pastebima, kad Lietuvoje multikultūralizmas dažniausiai suvokiamas primityviai ir yra menkai nagrinėtas reiškinys. Pasirinkto darbo objektas – Lietuvos švietimo politika multikultūralizmo kontekste. Darbe keliama hipotezė, kad Lietuvoje iki šiol nėra nuoseklios multikultūralizmo politikos, kadangi švietimo politika formuojama tautinės – etninės politikos kontekste, įgyvendinti multikultūralizmo politiką trukdo siauras šios sampratos suvokimas. Darbe siekiama atskleisti ir įvertinti multikultūralizmo apraiškos formas Lietuvos švietimo politikoje, išanalizuoti jos ypatumus ir perspektyvas. Darbe keliami uždaviniai: apžvelgti multikultūralizmo teorijos modelius, juos palyginti su Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, atskleisti, kaip Lietuvoje yra suprantama etninė kultūra, išnagrinėti pagrindinius teisinius dokumentus, identifikuoti, kuo... [toliau žr. visą tekstą] / The master’s final work analyses how manifestation of multiculturalism is explained and what the elements of multiculturalism in Lithuanian education policy are. Nowadays the conditions of globalization are opening wider possibilities for the development of multiculturalism, for the dialogue of cultures and integration. For that reason every manifestation of multiculturalism in different societies of various countries is differently understood, consequently it influences various arising problems, discussions and their solutions in the political context. The concept of multiculturalism has become stronger not so long ago and it is obviously visible in some Lithuanian education political documents. Noticeably, that multiculturalism in Lithuania is perceived primitively and is rarely discussed manifestation. The studying object of this work is Lithuanian education policy in the context of multiculturalism. The framed hypothesis in this work claims that there is no consecutive multicultural policy in Lithuania as the education policy is formed in the context of nation – ethnic policy. The narrow-minded understanding of this concept hinders to imply the policy of multiculturalism in everyday life. The work seeks open and estimates the forms of manifestation of multiculturalism in Lithuanian education policy, to analyze its peculiarities and prospects. The objectives of this work are to observe the models of multiculturalism theory and compare them with Lithuanian and other... [to full text]

Darbo tema: Švietimo politika ir švietimo kokybė – Baltijos valstybių lyginamoji analizė ir perspektyvos. Šio darbo tikslas – apžvelgti Lietuvoje įgyvendinamą švietimo politiką bei aukštojo universitetinio mokslo kokybę ir palyginti Baltijos valstybių vykdomą politiką aukštojo universitetinio mokslo sistemoje. Pirmoje darbo dalyje atlikta mokslinės literatūros analizė. Analizuojamos skirtingų autorių pateikiamos švietimo politikos, švietimo kokybės sampratos, Lietuvos aukštojo mokslo teisinė pokyčių aplinka, aukštųjų universitetinių studijų kokybė, studijų kokybės vertinimas Lietuvoje, bei analizuojama Baltijos valstybių aukštojo mokslo politika ir faktiniai jų pokyčiai. Empirinėje dalyje, anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas – išanalizuoti kaip universitetinių studijų studentai vertina savo studijas universitete. Studentų nuomonė padės įvertinti vykdomą švietimo politiką, studijų kokybę, sudaromas sąlygas ir suteikiamas galimybes studentams. Apklausoje dalyvavo 100 atsitiktinių universiteto studentų. Tyrimo problema, aktualumas: Aukštasis mokslas Lietuvos valstybei strategiškai svarbi sritis. Iki šiol atliktuose tyrimuose dažniausiai nagrinėjamos finansavimo problemos, tarptautinis bendradarbiavimas, „protų nutekėjimo“ priežastys. Paskutiniu metu reikalavimai kokybei nuolatos didėja, kokybės gerinimas, šių dienų įgyvendinamos politikos viena iš aktualiausių temų. Nuolat besikeičianti Europos aplinka ir noras įsilieti į bendrą Europos aukštojo... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis: Education policy and education quality – comparative analysis and perspectives on the Baltic countries. The aim of this work is to review education policy and higher university education quality in Lithuania and to compare it with the policy in the system of higher university education in the Baltic countries. Analysis of scientific literature was performed in the first part of the work. Education policies and education quality concepts of various authors, legal change environment of Lithuanian higher education, quality of higher university studies, evaluation of quality of studies in Lithuania, Baltic countries’ higher education policy and factual changes are analyzed there. Empirical part provides a research which was carried out using the method of questionnaires, the aim of the research is to analyze how university students evaluate their studies at university. Students’ opinion will help to evaluate education policy, quality of studies, conditions and opportunities for students. Research problem, topicality: Higher education is a strategically important area for Lithuania. In research which has been carried so far, the most frequently analyzed topics have been the problem of sponsorship, international cooperation, reasons of “brain drain”. Recently, requirements for quality have been increasing, and quality improvements as well as policies implemented these days are topical today. Constantly changing European environment and wishes to interblend into the space... [to full text]

Temos aktualumas išplaukė iš pastarosios emigracijos iš Lietuvos bangos bei jos pasekmių. Galima suskaičiuoti, jog už Lietuvos ribų gyvena ketvirtadalis lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Šiandienai aktualiausias lietuvių diasporos klausimas – kitokioje kultūrinėje aplinkoje auganti lietuvių karta. Norint išsaugoti šių lietuvių kalbą, tautiškumą bei ryšį su Lietuva, reikalinga imtis nuoseklių priemonių, kurių pagrindinė – lituanistinis švietimas. Pagrindinė tyrimo problema – konfliktas tarp politikos įgyvendinimo krypčių ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikio šviestis: nors emigracijos iš Lietuvos mastai – išskirtinai į Vakarus, užsienio lietuvių švietimo politikos kryptys nukreiptos į posovietinės erdvės valstybių lietuvių švietimą. Kitaip tariant, analizuojama politika nėra lanksti ir neprisitaiko prie tikslinės grupės poreikių. Pagrindinis darbo tikslas – identifikuoti pagrindines politikos įgyvendinimo problemas, ir teorinio politikos formavimo modelio pagalba nustatyti ar tos problemos nėra „užprogramuojamos“ šiame etape. Pirmojoje dalyje apžvelgiama užsienio lietuvių švietimo politika: jos raida, tikslai ir uždaviniai, teisinės priemonės bei institucijos. Antrojoje dalyje, remiantis racionaliuoju politikos analizės teoriniu modeliu (R.W. Cobb ir C.D. Elder darbotvarkės sudarymas bei H.Simon sprendimų priėmimas), analizuojamas politikos formavimas. Trečiojoje dalyje analizuojami empiriniai politikos įgyvendinimo duomenys: atliekama lyginamoji užsienio lietuvių... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of the present paper emerged from the results which the current wave of emigration from Lithuania brings. It is unofficially stated that quarter of the Lithuanian nation lives abroad. The core issue of the diaspora of Lithuanians results in a distinguished generation growing in different than native cultural environments. To preserve those with the Lithuanian roots it is highly important to devote a pile of consistent measures, one of which is the national education abroad. The main problematic issue discussed under present thesis is the conflict between the approach of policy implementation and present demand of the Lithuanians in emigration: although the extent as well as approach of the emigration from Lithuania is exclusively westwards, the current national educational policy for the Lithuanians living abroad is continually concentrating on neighbouring or post-soviet countries. The main objective of the thesis was to identify the main problems of policy implementation and then, with the rational theoretical background of policy formation analysis, to check whether the main problems of policy implementation are formed or “programmed” while forming the policy. The analysis has proved the hypothesis of the thesis. To summarise the main aspects of the carried out analysis, the following conclusions can be drawn: firstly, although the key priorities are not determined in the policy analysed, the empirical analysis shows that there are clear priorities of... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami mokytojų kvalifikacijos kėlimo ypatumai Vilniaus mieste ir Širvintų rajone. Darbo tikslas - išanalizuoti ir palyginti mokytojų kvalifikacijos kėlimo ypatumus Vilniaus mieste ir Širvintų rajone. Tyrimo objektas - mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Darbo metodai – teoriniai: mokslinės literatūros bei švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė; diagnostiniai: anketinė apklausa. Darbe analizuojama teorinė mokytojų kėlimo kvalifikacijos medžiaga: pateikiama kvalifikacinių kategorijų samprata, naujųjų mokytojų atestacijos nuostatų palyginimas su senaisiais, nagrinėjamos kompetencijos, bei jų reikšmė mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Pateikiama teisės aktų, reglamentuojančių mokytojų kvalifikacijos kėlimą bei su juo susijusių procesų apžvalga, institucinė struktūra, atsakinga už kvalifikacijos kėlimą bei jų indėlis į kvalifikacijos kėlimo procesą. Atkreipiamas dėmesys į naująjį 2007 metais rugpjūčio 3 dieną priimtą Europos Bendrijų Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo“, taip pat apžvelgiamas mokytojų kvalifikacijos kėlimas Europos Sąjungos šalyse, pateikiami apibendrinti tyrimų rezultatai, kuriais pagrįstas naujojo komunikato priėmimas. Praktiniu tyrimu nustatyta, kad mokytojai kvalifikacijos kėlimą traktuoja kaip labai svarbų ir rimtą savo profesijos sudėtinę dalį; mokytojai daugiausia informacijos apie kvalifikacijos kėlimą sulaukia iš mokyklos administracijos arba kolegų; ryški... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis analyses teacher’s educational aspects in Vilnius city and Širvintos district. The aim of the paper is to analyze and compare educational aspects in Vilnius city and Širvintos district. Object of the research – teachers’ education. Work methods - theoretical: analysis of education regulative documents and scientific literature review; diagnostic: questionnaire survey. Paper analyzes theoretical aspects of teachers’ education: content of qualifying category is given, comparing of new and old teachers certification system is discusses, competency and its meaning for teacher’s education is also presented. Legislative of teachers’ education is presented as well as institutional structure and its implication on the educational process. New Communication from the commission to the council and the European parliament „Improving the quality of teacher education” brought on 2007-08-03 is pointed out. Also teachers’ educational systems in ES are presented. Practical research pointed out that education is being handled as being very important part of profession by teachers; main information about education is released from school administration or colleagues; bigger part of teachers pointed out that self-education is not being used very often; teachers feels lack of possibilities to raise their qualification in foreign countries; among all of the respondents negative approach onto refresher courses preponderated.

Teisės edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pakankamai mažai tyrinėta ir labai svarbi šiandienos Lietuvos vaikystės tyrimų plėtros strategijai. Teorinių pozicijų pagrindą sudaro vaikystės fenomeno pagrindimo konceptai, kurie leidžia apibrėžti vaikystės statuso kaitos galimybes švietimo politikoje. Siekiama konceptualiai pagrįsti vaikystės sampratų daugiareikšmiškumą, vertingą vaikystės tyrimų mokslui ir praktikai kurti. Į vaikystės politiką galima žvelgti kaip į specifinę platesnės valstybės švietimo politikos kryptį, kuri turi savitus tikslus, uždavinius ir savitus įgyvendinimo metodus. Todėl atsižvelgiant į temos aktualumą tyrimo objektu šiame darbe pasirinkta vaikystės sampratos raiška. Tyrimo tikslu buvo siekiama aptarti vaikystės sampratos kaitos bruožus besikeičiančios švietimo politikos kontekste. Siekiant minėto tikslo, užsibrėžti tokie uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, pagrįsti vaikystės sampratą; taikant socialinių mokslų teorines prieigas numatyti vaikystės politikos raidos perspektyvas; atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti, kokios vaikystės prasmės aptinkamos švietimo dokumentuose. Iškeltam tikslui pasiekti pasirinktas kokybinio tyrimo metodas: dokumentų turinio (content) analizė. Susisteminus gautus tyrimo duomenis buvo padarytos išvados, jog dvidešimtas amžius visai aiškiai pasakė, kad vaikas nėra suaugėlio miniatiura, kad žmogaus amžius susiskaido į eilę skirtingų laikotarpių, kad vaikai turi atskirą savo pasaulį... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the present paper towards the Master‘s degree in law educology is quite topical as it has been scantily studied, however it is very important for development of childhood studies strategy in Lithuania of the present day. The base for the theoretical position is provided by the basic concepts of childhood phenomenon and they permit determination of the childhood status development possibilities in the education policy. It is attempted to provide the conceptual grounds for polysemy of childhood concepts being valuable for childhood research and development of practices. The childhood policy could be approached as a specific and wider direction of the state education policy, which has its specific goals, objectives and implementation methods. Taking into account the urgency of the topic the development of childhood concept has been elected to be object of the present paper. For the purpose of the study it was aimed to discuss the features of childhood concept changes in the context of education policy development. The goal led to setting the following objectives: to substantiate the childhood concept based on the analysis of scientific references; to previse the childhood policy development prospects through application of theoretical premises of social sciences; to conduct an empiric study and find out what meanings of childhood appear in the education related documents. The qualitative method of study, namely document content analysis, was selected for to... [to full text]

The article actualizes the system of preparatory pre-school education as a subsystem of education that lacks theoretical management and administration conceptions. It is explained that due to this reason with respect to management processes of educational reform of Lithuania the system of preparatory pre-school education becomes dysfunctional and does not respond to the general trend of changes in education. The thesis discloses theoretical-praxeological bases of management of preparatory pre-school education system, which have self-contextualised in the modern policy of education of Lithuania. With this aim the author of the thesis uses post-modern instruments of social sciences and the humanities and formulates the idea about the necessity of new type managerial knowledge, while making political decisions regarding managerial strategies of preparatory pre-school education and other subsystems of education. Based on the results of qualitative content analysis, which showed up carrying out the analysis of the most important documents on education of modern post-reform period of Lithuania, the following is concluded: to manage preparatory pre-school education system both general and special managerial principles, which are suitable for management of localized subsystems of education in policy change processes, can be applied. The thesis proves that the management of preparatory pre-school education system must be perceived through the paradigms of systemic change of its... [to full text] / Disertacijoje aktualizuojama priešmokyklinio ugdymo sistema, kaip švietimo grandis, stokojanti vadybos ir valdymo teorinių koncepcijų. Aiškinama, jog dėl šios priežasties Lietuvos švietimo reformos valdymo procesuose priešmokyklinio ugdymo sistema tampa disfunkcine ir neatliepia bendrajai švietimo kaitos krypčiai. Disertacijoje atskleidžiami priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymo teoriniai-prakseologiniai pagrindai, kurie kontekstualizavosi šiuolaikinėje Lietuvos švietimo politikoje. Tuo tikslu disertacijos autorius naudoja socialinių-humanitarinių mokslų postmodernistinį instrumentarijų ir formuluoja idėją apie naujo pobūdžio vadybinių žinių būtinumą, priimant politinius sprendimus dėl priešmokyklinio ugdymo ir kitų švietimo posistemių valdymo strategijų. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, kurie išryškėjo atliekant svarbiausių Lietuvos šiuolaikinio poreforminio laikotarpio švietimo dokumentų analizę, formuluojama išvada: priešmokyklinio ugdymo sistemai valdyti galima taikyti tiek bendruosius, tiek specialiuosius vadybinius principus, tinkančius lokalizuotų švietimo sistemos grandžių valdymui politikos kaitos procesuose. Disertacijoje įrodoma, kad priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymą būtina suvokti per jos funkcijų sisteminės kaitos paradigmas, orientuojantis į societarinį, sisteminį, institucinį, interpersonalinį bei intrapersonalinį lygmenis, jų tarpusavio sinerginius ryšius, priešmokyklinio ugdymo kaip posistemės bei švietimo sistemos kaitą.