The article actualizes the system of preparatory pre-school education as a subsystem of education that lacks theoretical management and administration conceptions. It is explained that due to this reason with respect to management processes of educational reform of Lithuania the system of preparatory pre-school education becomes dysfunctional and does not respond to the general trend of changes in education. The thesis discloses theoretical-praxeological bases of management of preparatory pre-school education system, which have self-contextualised in the modern policy of education of Lithuania. With this aim the author of the thesis uses post-modern instruments of social sciences and the humanities and formulates the idea about the necessity of new type managerial knowledge, while making political decisions regarding managerial strategies of preparatory pre-school education and other subsystems of education. Based on the results of qualitative content analysis, which showed up carrying out the analysis of the most important documents on education of modern post-reform period of Lithuania, the following is concluded: to manage preparatory pre-school education system both general and special managerial principles, which are suitable for management of localized subsystems of education in policy change processes, can be applied. The thesis proves that the management of preparatory pre-school education system must be perceived through the paradigms of systemic change of its... [to full text] / Disertacijoje aktualizuojama priešmokyklinio ugdymo sistema, kaip švietimo grandis, stokojanti vadybos ir valdymo teorinių koncepcijų. Aiškinama, jog dėl šios priežasties Lietuvos švietimo reformos valdymo procesuose priešmokyklinio ugdymo sistema tampa disfunkcine ir neatliepia bendrajai švietimo kaitos krypčiai. Disertacijoje atskleidžiami priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymo teoriniai-prakseologiniai pagrindai, kurie kontekstualizavosi šiuolaikinėje Lietuvos švietimo politikoje. Tuo tikslu disertacijos autorius naudoja socialinių-humanitarinių mokslų postmodernistinį instrumentarijų ir formuluoja idėją apie naujo pobūdžio vadybinių žinių būtinumą, priimant politinius sprendimus dėl priešmokyklinio ugdymo ir kitų švietimo posistemių valdymo strategijų. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, kurie išryškėjo atliekant svarbiausių Lietuvos šiuolaikinio poreforminio laikotarpio švietimo dokumentų analizę, formuluojama išvada: priešmokyklinio ugdymo sistemai valdyti galima taikyti tiek bendruosius, tiek specialiuosius vadybinius principus, tinkančius lokalizuotų švietimo sistemos grandžių valdymui politikos kaitos procesuose. Disertacijoje įrodoma, kad priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymą būtina suvokti per jos funkcijų sisteminės kaitos paradigmas, orientuojantis į societarinį, sisteminį, institucinį, interpersonalinį bei intrapersonalinį lygmenis, jų tarpusavio sinerginius ryšius, priešmokyklinio ugdymo kaip posistemės bei švietimo sistemos kaitą.