Šiame darbe nagrinėjamas Apšvietos ir Romantizmo susidūrimas Johno Stuarto Millio filosofijoje. Dauguma autorių ir Millio filosofijos komentatorių (ypatingai Johnas Gray‘us) linkę į ją žiūrėti kaip į Apšvietos doktrinos principus perėmusią teoriją. Mažesnė dalis komentatorių (Nicholas Capaldi, Isaiah Berlinas) Millio koncepcijoje įžvelgia ir Romantizmo principus taip modifikuodami tradicinę anglų filosofo interpretaciją. Tačiau nedominuojantis požiūris faktiškai beveik neanalizuojamas – apsiribojama tik glaustais pastebėjimais. Todėl šis magistro darbas ir yra skiriamas parodyti, kad Millio filosofija kyla tiek iš Apšvietos, tiek iš Romantizmo pamatinių principų, o to pasekoje ji įgauna nenuoseklų ir net konfliktišką pobūdį. Millio mąstymo nenuoseklumą galima susieti su Apšvietos ir Romantizmo konfliktu, kurį remiantis Alvydu Jokubaičiu, galima įvardyti kaip natūralizmo ir ekspresivizmo susidūrimą. Remiantis tokia perskyra aiškiai matyti, kad Millis pasižymi ir natūralistine orientacija (daugiausia mokslo srityje) ir ekspresivistine orientacija (nagrinėjant žmogų ir iš dalies – visuomenę). Darbe išskiriami esminiai Apšvietos principai, pastebimi Millio filosofijoje: 1) meliorizmas (įsitikinimas, kad asmenys, asmenų grupės, institucijos, mokslas, etc. tobulėja ir progresuoja) reiškiąs, kad utilitarinė ir politinė anglų filosofo teorija vaizduojama kaip skatinanti socialinį progresą glaudžiai susijusį su intelektualiniu progresu; 2) egalitarizmas (įsitikinimas, kad nesama... [toliau žr. visą tekstą] / This paper discusses the encounter of Enlightenment and Romanticism in John Stuart Mill’s philosophy. The majority of authors and Mill’s commentators (especially John Gray) tend to look at it as the theory with principles of Enlightenment. The smaller part of commentators (Nicholas Capaldi, Isaiah Berlin) sees in Mill’s conception also the principles of Romanticism modifying the traditional interpretation of English philosopher. But in fact this not-dominant approach practically is not analysed – it is limited only with brief notices. Therefore this master work is dedicated to attitude that Mill’s philosophy develops both from basic principles of Enlightenment and those of Romanticism. The inconsistency of Mill’s thought could be related with conflict of Enlightenment and Romanticism which, according to Alvydas Jokubaitis, could be named as the encounter of naturalism and expressivism. In conformity with this separation we could clearly see that Mill is characterized by naturalistic orientation (mostly in area of science) and expressivist orientation (in examination of person and partly – of society). There are indicated the essential principles of Enlightenment in Mill’s philosophy: 1) meliorism (the belief that persons, groups of persons, institutions, science, etc. improve and progresses) which denotes that utilitarian and political theory of this philosopher is pictured as stimulating social, as well as closely related intellectual progress; 2) egalitarianism (the belief... [to full text]

Šio darbo objektas yra veiklos valdymas Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose. Veiklos valdymas – tai institucijos valdymo būdas, kai visa veikla yra orientuojama į rezultatus. Šis orientavimas vyksta per planavimo, stebėsenos ir vertinimo ciklą. Kaip sėkmingai įgyvendinti veiklos valdymą Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose padeda atsakyti vyraujančių viešojo administravimo praktikų bei vertybių – arba kultūros – analizė. Darbe keliama hipotezė, kad veiklos valdymas Lietuvoje nėra efektyvus, nes jo elementams būdingi skirtingų kultūrų požymiai. Taigi siekima nustatyti, kokiais aspektais veiklos valdymas Lietuvoje yra nenuoseklus ir kaip būtų galima jį tobulinti. / The object of this paper is performance management in Lithuanian public administration institutions. Performance management is a way of managing the institution when all the activities are result-oriented. Results are assessed through the cycle of planning, observation and evaluation. The successfulness of implementation of performance management in Lithuanian public administration institutions depends on finding the dominating practices and values of performance management, or in other words – its culture. This paper is based on the hypothesis that performance management in Lithuania is not effective because various elements of it have features of different cultures. It is attempted to determine the inconsistent aspects of performance management in Lithuania, as well as ways to improve the current situation.

Teisės edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pakankamai mažai tyrinėta ir labai svarbi šiandienos Lietuvos vaikystės tyrimų plėtros strategijai. Teorinių pozicijų pagrindą sudaro vaikystės fenomeno pagrindimo konceptai, kurie leidžia apibrėžti vaikystės statuso kaitos galimybes švietimo politikoje. Siekiama konceptualiai pagrįsti vaikystės sampratų daugiareikšmiškumą, vertingą vaikystės tyrimų mokslui ir praktikai kurti. Į vaikystės politiką galima žvelgti kaip į specifinę platesnės valstybės švietimo politikos kryptį, kuri turi savitus tikslus, uždavinius ir savitus įgyvendinimo metodus. Todėl atsižvelgiant į temos aktualumą tyrimo objektu šiame darbe pasirinkta vaikystės sampratos raiška. Tyrimo tikslu buvo siekiama aptarti vaikystės sampratos kaitos bruožus besikeičiančios švietimo politikos kontekste. Siekiant minėto tikslo, užsibrėžti tokie uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, pagrįsti vaikystės sampratą; taikant socialinių mokslų teorines prieigas numatyti vaikystės politikos raidos perspektyvas; atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti, kokios vaikystės prasmės aptinkamos švietimo dokumentuose. Iškeltam tikslui pasiekti pasirinktas kokybinio tyrimo metodas: dokumentų turinio (content) analizė. Susisteminus gautus tyrimo duomenis buvo padarytos išvados, jog dvidešimtas amžius visai aiškiai pasakė, kad vaikas nėra suaugėlio miniatiura, kad žmogaus amžius susiskaido į eilę skirtingų laikotarpių, kad vaikai turi atskirą savo pasaulį... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the present paper towards the Master‘s degree in law educology is quite topical as it has been scantily studied, however it is very important for development of childhood studies strategy in Lithuania of the present day. The base for the theoretical position is provided by the basic concepts of childhood phenomenon and they permit determination of the childhood status development possibilities in the education policy. It is attempted to provide the conceptual grounds for polysemy of childhood concepts being valuable for childhood research and development of practices. The childhood policy could be approached as a specific and wider direction of the state education policy, which has its specific goals, objectives and implementation methods. Taking into account the urgency of the topic the development of childhood concept has been elected to be object of the present paper. For the purpose of the study it was aimed to discuss the features of childhood concept changes in the context of education policy development. The goal led to setting the following objectives: to substantiate the childhood concept based on the analysis of scientific references; to previse the childhood policy development prospects through application of theoretical premises of social sciences; to conduct an empiric study and find out what meanings of childhood appear in the education related documents. The qualitative method of study, namely document content analysis, was selected for to... [to full text]