Šiame darbe nagrinėjamas Apšvietos ir Romantizmo susidūrimas Johno Stuarto Millio filosofijoje. Dauguma autorių ir Millio filosofijos komentatorių (ypatingai Johnas Gray‘us) linkę į ją žiūrėti kaip į Apšvietos doktrinos principus perėmusią teoriją. Mažesnė dalis komentatorių (Nicholas Capaldi, Isaiah Berlinas) Millio koncepcijoje įžvelgia ir Romantizmo principus taip modifikuodami tradicinę anglų filosofo interpretaciją. Tačiau nedominuojantis požiūris faktiškai beveik neanalizuojamas – apsiribojama tik glaustais pastebėjimais. Todėl šis magistro darbas ir yra skiriamas parodyti, kad Millio filosofija kyla tiek iš Apšvietos, tiek iš Romantizmo pamatinių principų, o to pasekoje ji įgauna nenuoseklų ir net konfliktišką pobūdį. Millio mąstymo nenuoseklumą galima susieti su Apšvietos ir Romantizmo konfliktu, kurį remiantis Alvydu Jokubaičiu, galima įvardyti kaip natūralizmo ir ekspresivizmo susidūrimą. Remiantis tokia perskyra aiškiai matyti, kad Millis pasižymi ir natūralistine orientacija (daugiausia mokslo srityje) ir ekspresivistine orientacija (nagrinėjant žmogų ir iš dalies – visuomenę). Darbe išskiriami esminiai Apšvietos principai, pastebimi Millio filosofijoje: 1) meliorizmas (įsitikinimas, kad asmenys, asmenų grupės, institucijos, mokslas, etc. tobulėja ir progresuoja) reiškiąs, kad utilitarinė ir politinė anglų filosofo teorija vaizduojama kaip skatinanti socialinį progresą glaudžiai susijusį su intelektualiniu progresu; 2) egalitarizmas (įsitikinimas, kad nesama... [toliau žr. visą tekstą] / This paper discusses the encounter of Enlightenment and Romanticism in John Stuart Mill’s philosophy. The majority of authors and Mill’s commentators (especially John Gray) tend to look at it as the theory with principles of Enlightenment. The smaller part of commentators (Nicholas Capaldi, Isaiah Berlin) sees in Mill’s conception also the principles of Romanticism modifying the traditional interpretation of English philosopher. But in fact this not-dominant approach practically is not analysed – it is limited only with brief notices. Therefore this master work is dedicated to attitude that Mill’s philosophy develops both from basic principles of Enlightenment and those of Romanticism. The inconsistency of Mill’s thought could be related with conflict of Enlightenment and Romanticism which, according to Alvydas Jokubaitis, could be named as the encounter of naturalism and expressivism. In conformity with this separation we could clearly see that Mill is characterized by naturalistic orientation (mostly in area of science) and expressivist orientation (in examination of person and partly – of society). There are indicated the essential principles of Enlightenment in Mill’s philosophy: 1) meliorism (the belief that persons, groups of persons, institutions, science, etc. improve and progresses) which denotes that utilitarian and political theory of this philosopher is pictured as stimulating social, as well as closely related intellectual progress; 2) egalitarianism (the belief... [to full text]

In accordance with cultural and literary theology the purpose of the study is to research Leonardas Andriekus’ (1914-2003) personality, his cultural and literary activities. In this work there are used biographical, cultural theology, literary theology and correlation methods. Searching for an appropriate theoretical base it was chosen Lev Karsavin’s (1992) a theory of a personality, philosopher Maceina’s considerations and theoretical insights while analysing Christian universalism and theology of culture (1991, 1993), Joseph Ratzinger's (1999) concept of death and eschatology as well Paul Tillich’s (1995) theology of culture. In the study there has been examined the formation of Christian universalism and concept of a universal personality in Lithuania, a paradigm of theology of culture, concepts of the theologies of art and literature. Andriekus’ life since his birth till the magazine “Aidai “ was moved into Lithuania also has been analysed. There has been disclosed Andriekus’ personality formation and his determination to the priesthood, which later was leading him towards the cleric path. There also have been highlighted Andriekus’ cultural ties with compatriots. In the work there is also being analysed his relationship with Lithuanian artists, writers and other representatives of culture. There have been presented his activities as a leadership of Lithuanian Writers' Society. There has been analysed his relationship with the magazine “Aidai” where he was working... [to full text] / Tyrimo tikslas remiantis kultūros teologija ir literatūros teologija ištirti Leonardo Andriekaus (1914-2003) asmenybę, jo kultūrinę veiklą bei literatūrinę kūrybą. Darbe naudojamasi biografiniu, kultūros teologijos, literatūros teologijos ir koreliacijos metodais. Ieškant tinkamo teorinio pagrindo, buvo pasirinktos Levo Karsavino (1992) asmenybės teorija, filosofo Maceinos svarstymai bei teorinės įžvalgos analizuojant krikščioniškąjį universalizmą ir kultūros teologiją (1991; 1993), Josepho Ratzingerio (1999) mirties ir eschatologijos samprata bei Paulo Tillicho (1995) kultūros teologija. Tyrime išnagrinėtas krikščioniškojo universalizmo formavimasis ir universalios asmenybės samprata Lietuvoje; išanalizuota kultūros teologijos paradigma, meno teologijos ir literatūros teologijos samprata. Ištirtas Andriekaus gyvenimas nuo jo gimimo iki žurnalo „Aidai“ perkėlimo į Lietuvą. Atskleistas asmenybės susiformavimas ir apsisprendimas kunigystei, kuris vėliau vedė link dvasininko kelio. Išryškinti Andriekaus kultūriniai ryšiai su tėvynainiais. Analizuoti jo santykiai su lietuvių menininkais, rašytojais, kultūrinininkais. Pristatyta jo veikla vadovaujant Lietuvių rašytojų draugijai. Analizuoti jo santykiai su žurnalu „Aidai“, kuomet jis buvo bendradarbis ir vyr. redaktorius. Išnagrinėta Andriekaus publikuota ir nepublikuota poezija. Analizuotas universalus laikas per kairos ir chronos prizmę; sakralios erdvės, kur įvairūs Palestinos vietovardžiai siejami su Lietuvos vietovardžiais... [toliau žr. visą tekstą]