Šeima yra svarbiausia žmogui pirminė socialinė grupė.Šeima tai vaiko ir visuomenės tarpininkas ir pagrindinė socializacijos institucija, kurioje formuojamos elgesio normos ir vertybės, būtinos gyvenimui visuomenėje.Todėl labai svarbu,kad ji būtų tvirta ir dora. / For the human the family is the basic primory social grup.The family is an intercessor for child and society and the main institution of socialisation wherein the proprieties and values that are essential for living in the society are formed.Conseguently it is very important that the family would be definite and hnest.

SANTRAUKA Magistro darbo tema „Nusikaltimai žmogaus gyvybei ir kaltininko asmenybė“. Nusikaltimai žmogaus gyvybei – tai viena iš nusikaltimų žmogui rūšių, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies XVII skyriuje. Šiais nusikaltimais yra kėsinamasi į svarbiausią asmens teisinę vertybę – jo gyvybę. Magistro darbo objektas – nusikaltimai žmogaus gyvybei ir paties kaltininko asmenybė. Pagrindinis darbo tikslas – atskleisti žmogaus gyvybės apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis esmę ir parodyti pagrindines kaltininko asmenybės savybes. Magistro darbe trumpai pateikiama įstatymų, reglamentuojančių baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus žmogaus gyvybei, raida; atskleista nusikaltimų žmogaus gyvybei samprata ir jų sudėties požymių analizė. Neįmanoma išsiaiškinti padaryto nusikaltimo esmės, neanalizuojant asmenybės to asmens, kuris padarė tą nusikaltimą. Kaltininko asmenybės bruožų charakteristikoje analizuojami: 1) socialiniai – demografiniai ir 2) kriminaliniai – teisiniai asmenybės bruožai; 3) dorovinės kaltininko asmenybės savybės; 4) psichologiniai kaltininko asmenybės ypatumai. Ši analizė siejama su statistiniais duomenimis, kurie atskleidžia kokie asmenys padarė nusikaltimus žmogaus gyvybei per statistinius metus (lytis, pilietybė, amžius, išsilavinimas, užimtumas, neblaivumas ir pan.) bei aptariami psichologiniai kaltininko asmenybės ypatumai: agresyvumas, valingumas, emocijos ir kt. Greta analizės išnagrinėta ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The theme of this job - ,, The crimes danger to person life and own causer‘s personality. The crimes imminence to person life is one of the crime‘s sort, where criminal responsibility is described in the Criminal Code of Lithuanian Republic in the XVII chapter. These crimes encroach on person‘s the most important right to live. The subject of this job - the crimes danger to person life and own causer‘s personality. The purpose of this job – to show the juridical implements, which protected the person‘s rights and the main causer‘s features of his own personality. There are shortly decribed the law processes, wich are regulating the crime‘s danger to person life and unclosed the conception about people life, their features analysis. It is impossible to see crimes purport, if you don‘t analyse own causer‘s personality, either it is a trutful notion, that causer‘s personality isn‘t dissociative of done crime heaviness. In this job there are analysed the features of causer‘s individuality: 1) social -demographis; 2) criminal-juridical ; 3) moral; 4) psychological features. This analysis is asociate with statistical facts, wich shows the person‘s rating, who has made hard crimes through the year (assess sex, age, nationality, education, employment, insobriety and etc.) and there are given the psychological features of causer‘s individuality: voluntary, individuality, emotions and etc. Herewith near the analysis there are given the social environment‘s influence to causer‘s... [to full text]

Darbo tikslas - parengti asmenybės prekės ženklo formavimo teorinį modelį ir jį empiriškai patikrinti penkių asmenybių pavyzdžiu. Siekiant įgyvendinti tikslą keliami šie uždaviniai: 1.Apibūdinti prekės ženklo ir jo vertės konceptualiąją esmę; 2.Atskleisti asmenybės prekės ženklo esmę; 3.Išanalizuoti ir apibendrinti asmenybės prekės ženklo formavimo sprendimus; 4.Identifikuoti ir pagrįsti asmenybės prekės ženklo identiteto elementus; 5.Parengti asmenybės prekės ženklo formavimo teorinį modelį; Asmenybės prekės ženklo formavimo teorinį modelį empiriškai patikrinti penkių asmenybių pavyzdžiu. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama prekės ženklo konceptualioji esmė, pateiktas asmenybės prekės ženklo formavimo teorinis pagrindimas, pristatant jo sampratą ir identiteto elementus. Antroje darbo dalyje pagrindžiamos asmenybės prekės ženklo formavimo prielaidos ir pateikiamas asmenybės prekės ženklo formavimo teorinis modelis. Pateikiama parengta asmenybės prekės ženklo formavimo modelio tyrimo metodologija. Trečioje darbo dalyje remiantis apibendrintomis metodologinėmis nuostatomis, atliktas asmenybės prekės ženklo empirinis tyrimas ir apibendrinti jo rezultatai. Teorinis asmenybės prekės ženklo formavimo modelis empiriškai patikrintas, o pagal gautus rezultatus modelis pakoreguotas. Baigiamąjį magistro darbą sudaro trys dalys, kurios išdėstytos 77 puslapiuose. Pateikta 28 lentelės, 23 paveikslai, 2 priedai. Rašant baigiamąjį magistro darbą... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the final paper for Master is to provide theoretical aspects of the personality brand formation process and empirically analyze model of personal brand formation. To achieve the desirable results these tasks were put: 1)To describe the brand and its value in conceptual nature; 2)Disclose personal brand essence of the concept; 3)To analyze and summarize decisions of personality brand formation; 4)Identify and validate elements of personal brand identity; 5)Create a theoretical model of personal brand formation; 6)To verify created model of personal brand formation empirically. The final work for Master consists of three parts. The first part covers the theoretical aspects, reveals conceptual essence of the brand, submission of personality brand creation theoretical justification with presenting personality brand concept and identity elements. The second part provides theoretical personality brand formation model, which is created after summarizing opinions of different authors. At the same part is presented methodology for theoretical model of personality brand formation research. The third part provides empirical research using three methods: questioner, depth interview and projection techniques (word association method). This part also includes research results analysis and adjusted model of personal brand formation. At the end of the final paper for Master the conclusions based on the results of the theoretical studies and empirical research are listed. The... [to full text]

Šeima – mūsų visuomenės rūpestis ir viltis. Tai viena pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo ir išsaugojimo, vertybių internalizavimo veiksnys.Tai jau nustatė šie mokslininkai: V. Aramavičiūtė, (2005); Z. Bajoriūnas, (1997); B. Bitinas, (1994); L. Jovaiša, (1995); J. V. Uzdila, (1993); K. Miškinis, (2003); L. Rupšienė, (2001). Šeima atlieka didelį vaidmenį vaiko socializacijos procese. Šiuolaikinio gyvenimo modernizaciją iš esmės pakeičia susiformavusią vyresniosios ir jaunesniosios kartos etinę tradiciją, kai bręstanti asmenybė iš artimiausios mikroaplinkos išmoksta įvairių socialinių vaidmenų, įgyja patirties ir įsitvirtina visuomenėje. Pasak V. Aramavičiūtės, šis laikotarpis – dvasinės negalios, dvasinio nuosmukio, šeimos pokyčių ir auklėjimo krizė (Aramavičiūtė, 2005:9). Vykstant permainoms įvairiose gyvenimo srityse, visuomenėje vyksta vertybių transformacija ir su tuo susijusių pažiūrų, gyvenimo stiliaus, elgesio pokyčiai.Nėra abejonės, kad asmens patirtis, vertybės priklauso nuo vertybių internalizacijos laipsnio ir pobūdžio. Vertybių internalizacija sudėtingas procesas, apimantis vertybių įprasminimą, jų išgyvenimą ir asmens konkrečius veiksmus. Vykstant minėtiems procesams, vertybės virsta asmens vidiniu turiniu, determinuojančiu jo elgesį ir veiklą. Todėl atkreipiame dėmesį į šeimą, kur vertybių internalizacija vyksta individui perimant vertybes iš artimiausios socialinės aplinkos. Nuo to ir... [toliau žr. visą tekstą] / Forming open, democratic, civil society, the main issues are problems of humanity, statehood, progress of society. Cultural advance depends on the citizens' moral maturity, creative work and development of values. In everyday life, rapid change in values takes place. Traditional values are rejected, and spiritual void appears which is filled by unusual or even quasi values. Values concerning life take the first place while honest values take the second place. The research was carried out in order to describe the attitude toward values in the family, and to rate the levels of value orientation based on the internalization of values in the family. Hypothesis: Family’s value orientation is influenced by real tendencies. Properly organized family can help with balancing values concerning life and honest values put into the second place. Methods. Methods of theoretical research are based on c1assical approach to values – M. Scheler, and on the modem approach to values and their internalization – A. Aramavičiūtė, B. Bitinas, L. Jovaiša, J.V. Uzdila, etc. When formulating the questionnaire, the attention was paid to the internalization of the values in family. The objective was to distinguish interdisciplinary links. Theoretical importance of data. The data of the research stated that in order the values become a part of personal self, they need to be internalized with the help of family, humanization of educational programs, spiritual basis. Practical importance. Values and... [to full text]

Neniškienė I. Peculiarities of miserable student‘ s individual and behavior. A supervisor -Barkauskaitė M. There were implemented reforms of education during ten years. These reforms determined progress of education in Lithuania. However, the youth which is studying does not get qualified primary and secondary education, they cannot compete with our society. A school like an institution is not perfect. There are lots of influences ( surroundings’ conditions which form children’ s disfavour for school, reluctance to attend school and diminish wish to study and schoolgirl’ s and schoolboy’ s attitudes, viewpoints and values which are formed in these conditions ) , which determine a reluctance to study directly or indirectly. There are statements which are located. Firstly, the features of miserable students influence miserable school work. Secondly, an incapability to study good postulates negative attitude to studies, estimation of themselves, conflicts between teachers and classmates. Finally, some special social pedagogical reasons govern miserable school work. These reasons lie in family, in individual, at school and in society. There were participate students ( which do not get good marks ) from 5- 10 forms in the investigation. The main purpose of the investigation- to display individual’s and behavior’ s peculiarity of miserable students. The goals of the investigation: to find pedagogical and psychological literature and discuss theoretical aspects of the... [to full text]

Darbo tema - „Dalyvavimo mokyklos dramos kolektyve įtaka mokinių asmenybės savybių tobulėjimui“. Lietuvos švietimo dokumentuose meninio ugdymo dalykų statusas nėra vienodai traktuojamas. Dailės ir muzikos pamokos vedamos nuo pat pirmos klasės, o teatro tik – XI – XII klasėse ir pasirinktinai. Darbo tikslas – nustatyti teatrinio ugdymo įtaką mokinių asmenybės savybių tobulėjimui. Siekiant tikslo, buvo išspręsti šie uždaviniai: 1) Apibrėžta meninio ugdymo vieta bendrajame ugdyme. 2) Apžvelgti teatrinio ugdymo raida bei požiūris į jį Lietuvoje ir Europoje. 3) Apibūdinti mokyklos teatro tikslai ir uždaviniai. 4) Atskleisti teigiami ir neigiami papildomo teatrinio ugdymo (dramos) aspektai. 5) Ištirta, kaip mokinių dalyvavimas Maironio gimnazijos dramos kolektyve įtakoja jų asmenybės savybes. Tyrimo hipotezė: mokinių dalyvavimas dramos kolektyve daro teigiamą įtaką jų asmenybės savybių tobulėjimui. Tyrimo metodai: 1) Dokumentų ir mokslinės literatūros apie meninio ugdymo (dramos) tikslus, uždavinius, raidą, specifiką, principus ir svarbą apžvalga. 2) Mokinių, jų tėvų ir mokytojų anketinė apklausa. 3) Duomenų analizė ir interpretavimas. Tyrimo imtį sudaro 20 Maironio gimnazijos mokinių, dalyvaujančių mokyklos dramos kolektyve, 20 jų tėvų ir 20 juos mokančių pedagogų. Visų trijų respondentų grupių nuomone, papildomas meninis ugdymas (tame tarpe ir teatrinis) yra svarbi bendrojo ugdymo dalis. Dauguma apklaustųjų žiūrėtų teigiamai į tai, kad teatro pamokos būtų vedamos nuo pirmos... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the thesis is The Participation in School Drama Group and Its Influence on the Development of Pupils’ Personality. The position of the artistic training in education is not clearly defined in the documentation of the Ministry of Education. Art and music lessons are obligatory for pupils starting from the first form, whereas drama lessons are offered as an optional subject for pupils in the eleventh or twelfth forms. The aim of the thesis is to determine the influence of drama lessons on the development of pupils’ personalities. In order to achieve the aim the following tasks were performed: 1) the determination of the position of the artistic training in general education; 2) the review of the development of drama training in Europe and Lithuania; 3) the evaluation of the aims and goals of school drama groups; 4) the determination of positive and negative aspects of drama training at schools (extra classes); 5) the evaluation of the participation in Maironis Gimnasium Drama Group on the pupils’ personalities. The hypothesis of the thesis is that the participation in a drama group positively influences the development of students‘personalities. The research methods are the following: 1) the review of the documentation on the topic of the artistic training, its aims, development, specificity, principles, and the importance; 2) the questioning of teachers, as well as pupils and their parents; 3) the analysis and the interpretation of the documentation on the topic... [to full text]

A travers ce travail nous avons cherché à montrer le lien qui existe entre une personne et sa maladie, comment elle le conçoit et le transmet par le biais de l’autobiographie. Nous avons choisi pour procéder à l’analyse trois auteurs d’autobiographies, tous trois victimes de la maladie. Ils sont issue d’époques différentes et ils ont chacun été touchés par une maladie pénible et progressive. Jonas Basanavičius relate les faits liés aux changements de sa maladie à travers le regard du medecin La maladie engendre la contemplation du prophète national et la stoicité. La maladie définit le destin de la personne, et la réconciliation avec elle stimule la réalisation de soi en cherchant à atteindre l`objectif de vie établi. Le caractère de Ievos Simonaitytės a renforcé l`intégration de la personne handicapée dans la société. Le combat contre la maladie, la volonté de prouver à moi-même et à mon entourage et aux autres que je peux y arriver entraîne une valorisation personelle. L`autobiographie de Eglės Juodvalkės, au regard du récit de la vie (et de la maladie), met l`accent sur l‘importance des choix. Aprés avoir accepté que la maladie représente un compagnon de vie, on peut alors sentir la plénitude de la vie. Nous avons voulu aborder l’autobiographie d’un point de vue psychanalytique, ainsi que historique et social. Les autobiographies de Jonas Basanavičius, Ieva Simonaitytė, Eglė Juodvalkė témoignent de l’influence de la maladie sur la personnalité. Cette... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti Kauno VDU “Rasos” gimnazijos moksleivių asmenybės vertybių ir pasaulėžiūros ypatumus 2004 ir 2007 metais. Hipotezė. Kauno VDU „Rasos“ gimnazijoje vykdomas ugdymo procesas įtakoja moksleivių pozityvius asmenybės vertybių ir pasaulėžiūros pokyčius. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti Kauno VDU “Rasos” gimnazijos moksleivių asmenybės vertybių ypatumus 2004 ir 2007 metais. 2. Ištirti Kauno VDU “Rasos” gimnazijos moksleivių pasaulėžiūros ypatumus 2004 ir 2007 metais. Tyrimo metodai 1. Mokslinės literatūros šaltinių analizė. 2. Anketavimas. 3. Matematinė statistika. Išvados 1. Išryškėjo, kad tiriamuoju laikotarpiu dalinai pakito moksleivių Atsakingumo, Tikėjimo, Pagarbos asmenybės vertybės. Visiškai nepakito Jautrumo asmenybės vertybės. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), tarp 2004 ir 2007 metų respondentų, atsakomybės prisiėmimo dėl mokymo rezultatų, duomenų. Atsakomybę už kritikos sulaukusius mokymo rezultatus, prisiimtų 65% (2004 m.) ir 83,3% (2007 m.) jaunuolių. Taip pat pastebėtas respondentų Pagarbos vertybės rezultatų pagerėjimas. Tiriamieji nurodė, jog gerbia kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo jo socialinės, materialinės padėties (2004 - 63,3%; 2007 – 80%) (p<0,01). Tikinčių Meile, respondentų sumažėjo (2004 m.– 58,3%; 2007 – 43,3%) (p<0,05). 45% apklaustųjų jaunuolių 2004 metais teigė tikintys, jog žmogaus likimą valdo aukštesnė jėga (Dievas), o 2007 metais taip manančių gimnazistų išaugo iki 63,3% (p<0,05). 2. Nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is - to ascertain Kaunas VDU gymnasium children’s personal worth and world – view peculiarities in 2004 and 2007. The hypothesis of the research is - development effect on children in Kaunas VDU gymnasium is positive. The objectives of the research are: 1. To investigate the peculiarities of children’s world personal worth in 2004 and 2007. 2. To ascertain the peculiarities of children’s world – view in 2004 and 2007. The object of the research is: Personal worth and world – view of children from Kaunas VDU Rasos gymnasium. The methods of the research are: 1. Literature analysis. 2. Survey. 3. Mathematical statistics. The expected research result is: 1. At the experiment’s time from 2004 to 2007 children’s personal worth of the Responsibility, Faith, Respect have been particularly changed. 2. From 2004 to 2007 children’s world – view have not been changed.

Pasitikėjimas savimi - požiūris, kuris leidžia asmenims turėti teigiamą realistinę nuomonę apie save ir savo padėtį. Paauglių pasitikėjimas savo sugebėjimais, bendrąja prasme, turi kontroliuoti savo gyvenimą. Mokykla yra vieta, kur paaugliai turi plėtoti savo identitetą, vertybes ir savigarbą. Psichologai ir pedagogai teigia, kad savo verte ir pasitikėjimu savimi, priklauso nuo jų sugebėjimų ir individualių savybių. / Self - confidence is an attitude which allows individuals to have positive yet realistic views of themselves and their situations. Self - confident teenagers trust their own abilities, have a general sense of control in their lives. School is the place where teenagers develop their own identities, values and self - esteem. Psychologists and pedagogues notice that self - value and self-confidence depend on their abilities and individual features.

Magistro darbe analizuojama pačios sunkiausios ir pavojingiausios Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytos nusikalstamų veikų žmogui grupės – nusikaltimų žmogaus gyvybei – priežastingumo problema. Autorė daugiausia remiasi vienos iš šiuolaikinių kriminologijos teorijų – raidos ir gyvenimo eigos kriminologijos teorinėmis nuostatomis, todėl nusikaltimų žmogaus gyvybei reiškinį nagrinėja ne kaip statišką ir nekintamą faktą, bet kaip dinamišką polideterminuotą procesą. Tyrime išskiriamos kelios nusikaltimų žmogaus genezėje dalyvaujančių veiksnių grupės: 1. apibūdinančios kaltininką, jo asmenybę; 2. apibūdinančios nusikaltimo situaciją. Atsižvelgiant į kriminologijos mokslo tarpdisciplininį pobūdį, pirmajai veiksnių grupei priskiriami nusikaltimų žmogaus gyvybei kaltininką apibūdinantys biologiniai, socialiniai bei psichologiniai požymiai. O nusikaltimai žmogaus gyvybei aiškinami kaip visų šių savybių bei situacinių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Remiantis Lietuvoje bei užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatais, išskiriami dažniausiai su nusikaltimais žmogaus gyvybei koreliuojantys faktoriai ir siūlomos nuoseklios dviejų lygių (bendrosios bei specialiosios) prevencinės priemonės. / Master's work examines the causation problem of the most dangerous offenses described in the Criminal Code – crimes against human life. This work is mainly based on theoretical provisions of one of the most modern criminological theories – Development and life course criminology. While the most typical criminology theories give the static explanation of crime, we explain it as to be the result of dynamic process in which many different factors take place: 1. Those describing the offender and his personality; 2. Those describing the crime situation. Due to the interdisciplinary of criminology, we define first group of factors as to include all biological, social, psychological features of the offender. According to the results of empirical studies made in Lithuania and foreign countries, we find some strong associations between some of those factors and the development of crimes against human life. So we suggest some of consistent three-level (primary, secondary and tertiary) preventive measures.