Šiame darbe nagrinėjamas Apšvietos ir Romantizmo susidūrimas Johno Stuarto Millio filosofijoje. Dauguma autorių ir Millio filosofijos komentatorių (ypatingai Johnas Gray‘us) linkę į ją žiūrėti kaip į Apšvietos doktrinos principus perėmusią teoriją. Mažesnė dalis komentatorių (Nicholas Capaldi, Isaiah Berlinas) Millio koncepcijoje įžvelgia ir Romantizmo principus taip modifikuodami tradicinę anglų filosofo interpretaciją. Tačiau nedominuojantis požiūris faktiškai beveik neanalizuojamas – apsiribojama tik glaustais pastebėjimais. Todėl šis magistro darbas ir yra skiriamas parodyti, kad Millio filosofija kyla tiek iš Apšvietos, tiek iš Romantizmo pamatinių principų, o to pasekoje ji įgauna nenuoseklų ir net konfliktišką pobūdį. Millio mąstymo nenuoseklumą galima susieti su Apšvietos ir Romantizmo konfliktu, kurį remiantis Alvydu Jokubaičiu, galima įvardyti kaip natūralizmo ir ekspresivizmo susidūrimą. Remiantis tokia perskyra aiškiai matyti, kad Millis pasižymi ir natūralistine orientacija (daugiausia mokslo srityje) ir ekspresivistine orientacija (nagrinėjant žmogų ir iš dalies – visuomenę). Darbe išskiriami esminiai Apšvietos principai, pastebimi Millio filosofijoje: 1) meliorizmas (įsitikinimas, kad asmenys, asmenų grupės, institucijos, mokslas, etc. tobulėja ir progresuoja) reiškiąs, kad utilitarinė ir politinė anglų filosofo teorija vaizduojama kaip skatinanti socialinį progresą glaudžiai susijusį su intelektualiniu progresu; 2) egalitarizmas (įsitikinimas, kad nesama... [toliau žr. visą tekstą] / This paper discusses the encounter of Enlightenment and Romanticism in John Stuart Mill’s philosophy. The majority of authors and Mill’s commentators (especially John Gray) tend to look at it as the theory with principles of Enlightenment. The smaller part of commentators (Nicholas Capaldi, Isaiah Berlin) sees in Mill’s conception also the principles of Romanticism modifying the traditional interpretation of English philosopher. But in fact this not-dominant approach practically is not analysed – it is limited only with brief notices. Therefore this master work is dedicated to attitude that Mill’s philosophy develops both from basic principles of Enlightenment and those of Romanticism. The inconsistency of Mill’s thought could be related with conflict of Enlightenment and Romanticism which, according to Alvydas Jokubaitis, could be named as the encounter of naturalism and expressivism. In conformity with this separation we could clearly see that Mill is characterized by naturalistic orientation (mostly in area of science) and expressivist orientation (in examination of person and partly – of society). There are indicated the essential principles of Enlightenment in Mill’s philosophy: 1) meliorism (the belief that persons, groups of persons, institutions, science, etc. improve and progresses) which denotes that utilitarian and political theory of this philosopher is pictured as stimulating social, as well as closely related intellectual progress; 2) egalitarianism (the belief... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas diplomatijos vaidmuo Pietų Kaukazo valstybių saugumo politikoje, pasitelkiant geopolitinių kodų metodą ir regioninio saugumo komplekso teoriją. Sudėtinis teorinis analizės modelis yra grindžiamas neorealistine tarptautinių santykių samprata, o diplomatijos analizėje naudojama racionalistinė tarptautinių santykių paradigma. Tyrimas apima laikotarpį nuo Pietų Kaukazo valstybių nepriklausomybės atgavimo devintojo dešimtmečio pradžioje iki 2008 m. vėlyvo pavasario. Pietų Kaukazo valstybių geopolitinių kodų studija yra pirmasis tokio pobūdžio bandymas identifikuoti Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos geopolitinius savitumus ir individualios bei regioninės geostrateginės raidos galimybes. Tyrimas pateikia naują požiūrį į Pietų Kaukazo regioninio saugumo komplekso egzistavimą, taip revizuodamas ankstesnius tyrimus. Disertacijoje atskleista Pietų Kaukazo valstybių diplomatijų, apibrėžtų geopolitinių kodų ir identifikuoto regioninis saugumo komplekso tarpusavio priklausomybė. Taip pat išanalizuota šiuolaikinė tarptautinė sistema ir, didelę įtaką Pietų Kaukazui turintys, transatlantinių santykių principai. Išvadose, tarp kitų įžvalgų, pažymima, kad pagrindinė diplomatijos reikšmė yra komunikacijos tarp regiono politinių lyderių palaikymas ir trinties mažinimas, taip sulaikant valstybes nuo įšaldytų konfliktų sprendimo jėga. / The dissertation, based on the method of geopolitical sketches and the theory of regional security complex, provides with assessment of the role of diplomacy in security policy of the South Caucasus states. Neorealist approach to international relations, fallowed by rationalist paradigm used for analysis of diplomacy, determines the background of theoretical model of analysis. The research is based on the timeframe from early independence of regional states in the last decade of the twentieth century till late spring of 2008. The study of South Caucasus geopolitical sketches is the first attempt, of such kind, to identify geopolitical peculiarities and options for development of Armenia, Azerbaijan and Georgia. The study provides with new approach to the existence of the regional security complex in the South Caucasus and consequently reassesses the studies conducted earlier. Dissertation discovers the interdependence among diplomacies of the South Caucasus states, defined geopolitical sketches and identified regional security complex. Contemporary international system and principles of transatlantic relations, bearing considerable impact on the South Caucasus, were analyzed as well. Among other insights listed in conclusions, it was envisaged that the main tangible role of diplomacy is to maintain communication of political leaders and minimize frictions between states preventing settling of frozen conflicts by coercive measures.