Šiame darbe nagrinėjamas tarpvalstybinis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Konfliktas vertinamas per konfliktų transformacijos teorijos analitinę prizmę. Darbe apžvelgiamos kai kurios pagrindinės konfliktų transformacijos mokyklos teorinės prielaidos: Raimo Väyrynen‘o transformacijos tipai, trijų lygių veikėjų sąveika. Nagrinėjamas vidinis konflikto kontekstas - Armėnijos ir Azerbaidžano politinis, socialinis ir ekonominis gyvenimas. Įvertinamas išorės veikėjų vaidmuo konflikto pabaigai/eskalacijai. Taikant konflikto transformacijos prieigą, įvardijamos pagrindinės priežastys trukdančios pasiekti taikų susitarimą Kalnų Karabacho konflikte. Darbo problema skamba taip: jeigu konfliktų valdymo strategija iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų (ir nepanašu, kad gali duoti) sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą, reikėtų pagalvoti apie kitos kompleksinės taikos įtvirtinimo analizės ir praktikos taikymą. Pagrindinis šio darbo tikslas – įvertinti galimybę taikyti sintezuotą konfliktų transformacijos modelį sprendžiant Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą dėl Kalnų Karabacho. Norėdamas įgyvendinti šį tikslą, turėsiu įvykdyti šiuos uždavinius: 1. Atlikti konfliktų transformacijos prieigos analizę; 2. Konfliktų transformacijos teorijos pagrindu pateikti sintezuotą Kalnų Karabacho konflikto tyrimo modelį; 3. Atskleisti, kokios vidinės priežastys lemia, kad Azerbaidžanui ir Armėnijai nepavyksta susitarti dėl Kalnų Karabacho konflikto; 4. Įvertinti, koks vaidmuo tenka... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this work - to assess the possibility of synthesized conflict transformation model to address the conflict between Armenia and Azerbaijan over Nagorno-Karabakh. My problem is the work reads as follows: if the conflict management strategy still did not produce tangible results (and it is unlikely that it could give) for solving the Nagorno-Karabakh conflict should be thinking about other complex peacebuilding analysis and practice. To achieve the main objective of this work I had to address these tasks: 1.Make access to conflict transformation approach; 2.On the base of conflict transformation theory create synthesized research model of the Nagorno-Karabakh conflict; 3.To reveal what the internal causes leads to disagreement between Azerbaijan and Armenia on Nagorno-Karabakh conflict issues; 4.To evaluate the role of external actors (Russia, Turkey, the EU, the U.S. and Iran), which indirectly involved in the Nagorno-Karabakh conflict; 5.Identify internal and external factors for the ratio of Nagorno-Karabakh conflict transformation perspective; There are the some conclusions of my research: Analysis of the Nagorno-Karabakh conflict through the prism of the five types of transformations shows that in the sense of the four types (structures, actors, problems, the elite level) the transformation took place at negative direction. Only the context transformation can be seen a positive transformation process, which may in the future affect positive... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas diplomatijos vaidmuo Pietų Kaukazo valstybių saugumo politikoje, pasitelkiant geopolitinių kodų metodą ir regioninio saugumo komplekso teoriją. Sudėtinis teorinis analizės modelis yra grindžiamas neorealistine tarptautinių santykių samprata, o diplomatijos analizėje naudojama racionalistinė tarptautinių santykių paradigma. Tyrimas apima laikotarpį nuo Pietų Kaukazo valstybių nepriklausomybės atgavimo devintojo dešimtmečio pradžioje iki 2008 m. vėlyvo pavasario. Pietų Kaukazo valstybių geopolitinių kodų studija yra pirmasis tokio pobūdžio bandymas identifikuoti Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos geopolitinius savitumus ir individualios bei regioninės geostrateginės raidos galimybes. Tyrimas pateikia naują požiūrį į Pietų Kaukazo regioninio saugumo komplekso egzistavimą, taip revizuodamas ankstesnius tyrimus. Disertacijoje atskleista Pietų Kaukazo valstybių diplomatijų, apibrėžtų geopolitinių kodų ir identifikuoto regioninis saugumo komplekso tarpusavio priklausomybė. Taip pat išanalizuota šiuolaikinė tarptautinė sistema ir, didelę įtaką Pietų Kaukazui turintys, transatlantinių santykių principai. Išvadose, tarp kitų įžvalgų, pažymima, kad pagrindinė diplomatijos reikšmė yra komunikacijos tarp regiono politinių lyderių palaikymas ir trinties mažinimas, taip sulaikant valstybes nuo įšaldytų konfliktų sprendimo jėga. / The dissertation, based on the method of geopolitical sketches and the theory of regional security complex, provides with assessment of the role of diplomacy in security policy of the South Caucasus states. Neorealist approach to international relations, fallowed by rationalist paradigm used for analysis of diplomacy, determines the background of theoretical model of analysis. The research is based on the timeframe from early independence of regional states in the last decade of the twentieth century till late spring of 2008. The study of South Caucasus geopolitical sketches is the first attempt, of such kind, to identify geopolitical peculiarities and options for development of Armenia, Azerbaijan and Georgia. The study provides with new approach to the existence of the regional security complex in the South Caucasus and consequently reassesses the studies conducted earlier. Dissertation discovers the interdependence among diplomacies of the South Caucasus states, defined geopolitical sketches and identified regional security complex. Contemporary international system and principles of transatlantic relations, bearing considerable impact on the South Caucasus, were analyzed as well. Among other insights listed in conclusions, it was envisaged that the main tangible role of diplomacy is to maintain communication of political leaders and minimize frictions between states preventing settling of frozen conflicts by coercive measures.