Pateikiamoje disertacijoje nagrinėjamas posovietinių režimų transformacijos procesas ir siekiama atsakyti į klausimą, kodėl „spalvotąsias revoliucijas“ patyrusios šalys – Gruzija ir Ukraina – nedemonstruoja tos pažangos demokratijos, įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių srityse, kokios iš jų buvo tikimasi. Nagrinėjant šią problemą pasitelkiama struktūrinė teorinė prieiga, kuri leidžia įtraukti tiek vidinių ir išorinių, tiek idėjinių ir materialių veiksnių analizę. Disertacijoje ginamas teiginys, kad pagrindinė posovietinių režimų transformacijos kliūtis yra persidengiantis išorinių veikėjų skatinamos struktūrinės aplinkos poveikis. Disertacijoje teigiama, kad veikdami skirtingoje struktūrinėje aplinkoje, kurią sudaro skirtingo turinio tapatybinė, institucinė ir materialinė dimensijos, Rusijos ir Europos veikėjai posovietinėje erdvėje sukuria „struktūrų persidengimo“ fenomeną. Dėl to neįmanoma įtvirtinti stabilios ir vidujai suderintos „tvarkos“, o tai lemia nuolatinį neapibrėžtumą, stabdantį politinių režimų stabilizaciją posovietinėje erdvėje. Ukraina ir Gruzija materialine prasme (ekonomiškai, energetiškai) yra stipriai priklausomos tiek nuo Rusijos, tiek nuo Europos. Jos abi taip pat veikia pagal rusiškai struktūrinei aplinkai būdingus elgesio modelius, tačiau susiduria su kolektyvinės tapatybės (bendros su Rusija) įtvirtinimo problemomis. Visų trijų veiksnių santykis (prieštaravimas) apriboja režimo transformacijos, kuris prasidėjo su „spalvotosiomis revoliucijomis“... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of post-soviet political regimes’ transformation is analysed in the present dissertation. Ukraine and Georgia are chosen as the case studies. Structural theoretical approach, developed in the dissertation allows the inclusion of material and ideational as well as internal and external factors into the analysis if regime transformation. It as argued that the main obstacle in the process is the intersecting influence of structural milieu promoted by different external actors. The argument is based on the presumption that Russian and European actors, which operate in different structural milieu, comprised of identity, institutions and material basis, create the phenomenon of intersecting structures. It is the main reason and obstacle for the establishment of consistent and stable “order” in post-soviet space. Ukraine and Georgia, being materially dependent both on Russia and Ukraine at the same time do not have stable collective identities and clearly institutionalized and compatible formal and informal “rules of the game”. Meanwhile, Russian and European actors promote different structural patterns of interaction therefore promoting instability and hampering regime transformation. The dissertation provides with a comprehensive analysis of Russia’s and Europe’s structural features and their impact on agents’ behaviour. Georgian and Ukrainian structural milieu of operation is also conducted. Finally, prospects for establishment of Russian and European structural... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas tarpvalstybinis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Konfliktas vertinamas per konfliktų transformacijos teorijos analitinę prizmę. Darbe apžvelgiamos kai kurios pagrindinės konfliktų transformacijos mokyklos teorinės prielaidos: Raimo Väyrynen‘o transformacijos tipai, trijų lygių veikėjų sąveika. Nagrinėjamas vidinis konflikto kontekstas - Armėnijos ir Azerbaidžano politinis, socialinis ir ekonominis gyvenimas. Įvertinamas išorės veikėjų vaidmuo konflikto pabaigai/eskalacijai. Taikant konflikto transformacijos prieigą, įvardijamos pagrindinės priežastys trukdančios pasiekti taikų susitarimą Kalnų Karabacho konflikte. Darbo problema skamba taip: jeigu konfliktų valdymo strategija iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų (ir nepanašu, kad gali duoti) sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą, reikėtų pagalvoti apie kitos kompleksinės taikos įtvirtinimo analizės ir praktikos taikymą. Pagrindinis šio darbo tikslas – įvertinti galimybę taikyti sintezuotą konfliktų transformacijos modelį sprendžiant Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą dėl Kalnų Karabacho. Norėdamas įgyvendinti šį tikslą, turėsiu įvykdyti šiuos uždavinius: 1. Atlikti konfliktų transformacijos prieigos analizę; 2. Konfliktų transformacijos teorijos pagrindu pateikti sintezuotą Kalnų Karabacho konflikto tyrimo modelį; 3. Atskleisti, kokios vidinės priežastys lemia, kad Azerbaidžanui ir Armėnijai nepavyksta susitarti dėl Kalnų Karabacho konflikto; 4. Įvertinti, koks vaidmuo tenka... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this work - to assess the possibility of synthesized conflict transformation model to address the conflict between Armenia and Azerbaijan over Nagorno-Karabakh. My problem is the work reads as follows: if the conflict management strategy still did not produce tangible results (and it is unlikely that it could give) for solving the Nagorno-Karabakh conflict should be thinking about other complex peacebuilding analysis and practice. To achieve the main objective of this work I had to address these tasks: 1.Make access to conflict transformation approach; 2.On the base of conflict transformation theory create synthesized research model of the Nagorno-Karabakh conflict; 3.To reveal what the internal causes leads to disagreement between Azerbaijan and Armenia on Nagorno-Karabakh conflict issues; 4.To evaluate the role of external actors (Russia, Turkey, the EU, the U.S. and Iran), which indirectly involved in the Nagorno-Karabakh conflict; 5.Identify internal and external factors for the ratio of Nagorno-Karabakh conflict transformation perspective; There are the some conclusions of my research: Analysis of the Nagorno-Karabakh conflict through the prism of the five types of transformations shows that in the sense of the four types (structures, actors, problems, the elite level) the transformation took place at negative direction. Only the context transformation can be seen a positive transformation process, which may in the future affect positive... [to full text]

Disertacijoje analizuojama trečiajame ir ketvirtajame XX a. dešimtmečiuose rusų porevoliucinėje emigracijoje veikusio intelektualinio ir politinio sąjūdžio - "eurazininkų" - idėjinė evoliucija. Nustatoma, kad eurazininkų sąjūdžio idėjinė transformacija (kuri dažnai apibūdinama kaip "Rusijos idėjos išsigimimas į Kremliaus mafijos pasaulinės hegemonijos idealą") buvo nulemta skirtingų koncepcijų (atstovaujamų pirmiausia N.Trubeckojaus, P.Savickio, G.Florovskio ir L.Karsavino) konkurencijos, atvedusios į 1929 m. eurazininkų judėjimo skilimą. Disertacijoje parodomas išskirtinis L.Karsavino (nuo 1928 m. gyvenusio Kaune)vaidmuo "klasikinio" eurazizmo idėjinėje evoliucijoje. / The ideological evolution of the intellectual and political movement existed in postrevolutionary Russian emigration in the third and fourth decades of the XX century is analyzed in this dissertation. The ideological transformation of the Eurasians movement (which was defined as "degeneration of Russian idea to the Kremlin mafia universal ideal of hegemony") was determined by the rivalry between different conceptions which were represented by N.Trubetzkoy, P.Savicky, G.Florovsky and L.Karsavin. L.Karsavin role (lived in Kaunas since 1928) in this dramatic movement's evolution which culmination was the split of the movement in 1929 is analyzed in this dissertation.

The ideological evolution of the intellectual and political movement existed in postrevolutionary Russian emigration in the third and fourth decades of the XX century is analyzed in this dissertation. The ideological transformation of the Eurasians movement (which was defined as "degeneration of Russian idea to the Kremlin mafia universal idea of hegemony) was determined by the rivalry between different conceptions witc were represented by N.Tubetzkoy, P.Savicky, G.Florovsky and L.Karsavin. L.Karsavin role (lived in Kaunas since 1928) in this dramatic movement's evolution which culmination was the split of the movement in 1929 is analyzed in this dissertation. / Disertacijoje analizuojama trečiajame ir ketvirtajame XX a.dešimtmečiuose porevoluiucinėje rusų emigracijoje veikusio intelektualinio ir politinio sąjūdžio - "eurazininkų" - idėjinė evoliucija. Nustatoma, kad idėjinė eurazininkų judėjimo transformacija (kuri dažnai apibūdinama kaip "Rusijos idėjos išsigimimas į Kremliaus mafijos pasaulinės hegemonijos idealą") buvo nulemta skirtingų koncepcijų, kurioms atstovavo pirmiausia N.Trubeckojus, P.Savickis, G.Florovskis ir L.Karsavinas, konkurencijos, atvedusios į 1929 m. judėjimo skilimą. Atskirai nagrinėjamas L.Karsavino (nuo 1928 m. gyvenusio Kaune), suvaidinusio ypatingą vaidmenį klasikinio eurazizmo idėjinėje evoliucijoje, "eurazinis" palikimas.

The dissertation examines US democracy protection policy carried out in three post-Soviet countries that had been just moved away from autocratic rule: Russia in 1991-1996; Georgia in 2003-2008; and Ukraine in 2004-2009. It aims to answer the question whether US policy increased or decreased the likelihood of democratic consolidation in new democracies. Based on theoretical insights from the disciplines of both comparative politics and international relations, two novel research instruments are developed: the ‘two scales’ model and the concept of pragmatic democracy protection policy. By employing these two research instruments, it is revealed that US national security interests have had a distorting impact on US democracy protection policy towards Russia, Georgia and Ukraine. Due to its interest in the cooperation with leaders in power, the US did not apply the principal of democratic conditionality in bilateral relations with the three post-Soviet countries and did not deter the non-democratic behaviour of their governments. Such US policy decreased the likelihood of democratic consolidation. Furthermore, US security interests corrupted US-funded democracy assistance programmes in two out of three cases (in Russia and Georgia). Instead of enabling the opposition and civil society in new democracies, these programmes increased the asymmetry of political playing field and limited the capability of civil society to control the government. This also decreased the likelihood of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama JAV demokratijos gynimo politika, vykdyta trijose iš autokratinio režimo ką tik išėjusiose posovietinėse valstybėse: 1991–1996 m. Rusijoje, 2003–2008 m. Gruzijoje ir 2004–2009 m. Ukrainoje. Siekiama atsakyti į klausimą, ar JAV politika didino, ar mažino šių naujųjų demokratijų konsolidavimo tikimybę. Sujungiant dviejų disciplinų – lyginamosios politikos ir tarptautinių santykių – teorines įžvalgas, darbe konstruojami du nauji tyrimo įrankiai: „dvejų svarstyklių“ modelis ir pragmatinės demokratijos gynimo politikos koncepcija. Pasitelkiant šiuos tyrimo įrankius atskleidžiama, kad ir Rusijos, ir Gruzijos, ir Ukrainos atveju JAV nacionalinio saugumo interesai darė iškreipiantį poveikį JAV vykdytai demokratijos gynimo politikai. Būdamos suinteresuotos bendradarbiavimu su valdžioje buvusiais posovietinių valstybių lyderiais, JAV netaikė sąlygiškumo principo dvišaliuose santykiuose ir neatgrasė naujųjų demokratijų valdžios nuo nedemokratiškų veiksmų. Tokia JAV politika mažino demokratijos konsolidavimo tikimybę. Be to, dviem atvejais (Rusijoje ir Gruzijoje) JAV saugumo interesai darė neveiksmingomis ir JAV finansuotas paramos demokratijai programas. Užuot įgalinusios naujųjų demokratijų opoziciją ir pilietinę visuomenę, šios programos didino politinio žaidimo lauko asimetriškumą ir ribojo pilietinės visuomenės galimybes kontroliuoti valdžią. Tai irgi mažino naujųjų demokratijų konsolidavimo tikimybę.

Šiame darbe nagrinėjama geoenergetinių procesų Vidurio ir Rytų Europos šalyse įtaka Lietuvos geoenergetinei padėčiai ir energetiniam saugumui. Tyrime konstruojamas geoenergetinis valstybių tarpusavio sąveikos modelis, juo naudojantis bandoma paaiškinti Rusijos energetinę politiką Vidurio ir Rytų Europoje ir šios politikos pasekmes Lietuvai. Darbe tiriamos skirtingos Rusijos energetinės politikos strategijos atskirų VRE šalių atžvilgiu, taip pat bendradarbiavimo ir konkurencijos tendencijos tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. Teigiama, jog dėl Rusijos siekio užkirsti kelią bendrai Vidurio ir Rytų Europos šalių energetinei politikai šios šalys gali netekti galimybės diversifikuoti savo energijos išteklių tiekimą. Tyrime konstatuojama, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys didžiausią strateginę reikšmę Lietuvai šiuo metu turi kaip energijos išteklių tiekimo iš alternatyvių tiekėjų (Azerbaidžano, Turkmėnistano, Kazachstano, Irano) tranzito šalys, be to, VRE šalys gali atlikti svarbų vaidmenį spaudžiant ES valstybes formuoti bendrą ir tvirtą energetinę politiką, kuri ne tik padėtų apibrėžti aiškesnius energetinius santykius su Rusija, bet ir skatintų konvergencijos tendencijas tarp pačių Vidurio ir Rytų Europos šalių. / The main purpose of this paper is to find out what is the impact of geoenergetic processes in Central and Eastern European countries on Lithuanian geoenergetics. In order to do this, several tasks were accomplished. First, theoretical model of geoenergetic interaction between states was constructed. This model is grounded on the causal relations between states-consumers of energy resources, transit states and states-producers in ceteris paribus conditions. The main outcome of this model is the conclusion that the comparative geoenergetic power of states depends on the quantity of actors in each part of geoenergetic chain of states-producers, states-consumers and transit states. The more actors exercise the same geoenergetic role, the less comparative power each of them has in relations with other actors, which perform different geoenergetic role. Second, the geoenergetic position of Central and Eastern European countries was identified. These countries are important actors in transporting energy resources from the East to the West, therefore, in geoenergetic relations with other countries they perform the role of transit states. However, despite being important transit states, they are dependent on one main energy supplier – Russia. Therefore, their comparative geoenergetic power is limited because of the lack of geoenergetic actors in the suppliers’ part of geoenergetic chain. Third, Russian energy policy in Central and Eastern European countries was analyzed. There are... [to full text]

The subject of this work is the experience of Russia, forming the federal state, the lineament of Russian federation. The aim of the beginning of the work is to define the term „federation“, it is identified as the state, that consists of different territorial subjects disposing the powers of the central government, and these powers are limited by the constitution of federation. The sources of Russian Federation are discussed, the conclusion is made, that neither the USSR neither Russian Federation were federal states. The foundation of Russian federation is overviewed, the treaty of federation, signed in 1992, is discussed. Much attention is payed to studying the legal status of the subjects of Russian Federation. The conclusion is made, that Russia is the assymetrical federation and its subjects have no totally equal rights. While describing the institutions of the federation members, the author notices the dangerously diminishing independence of the local institutions from the federal government, a matter of great concern is the direct elections of the governor, abolished in 2004, and the new order, according to whom local governor is imposed by the President of the state, after the approbation of the local parlament. The status and the role of Federation‘s council is discussed, it is concluded that it is too powerless and needs reforms. The process of the affairs between Russian federation and its subjects is overviewed. In 1993 – 1999 members of the federation had much... [to full text]

Susidomėjimas ateities studijomis kaip moksline veikla ypač padidėjo pastaraisiais metais, tai paskatino poreikis prognozuoti galimus socialinius, ekonominius, ekologinius ar politinius pokyčius sparčiai besivystančiame pasaulyje. Socialiniuose bei politikos moksluose prognostiniai metodai ilgą laiką buvo laikomi nepatikimais, tačiau, pastaruoju metu, suvokdami prognozavimą kaip neatsiejamą strateginio planavimo dalį politinių procesų tyrėjai vis dažniau taiko scenarijų konstravimo metodą, mėgindami atrasti galimus ateities įvykių raidos variantus. Patikimas energijos išteklių tiekimas yra vienas pagrindinių valstybės saugumo garantų. Ateities energetikos sektoriaus vystymasis priklauso nuo daugelio kintamųjų, tokių kaip augantis energijos poreikis, aplinkosaugos reikalavimai, technologinis progresas, liberalizavimo procesai ir t.t., todėl norint tinkamai pasiruošti galimiems pokyčiams reikalingas nuoseklus ir racionalus politinis planavimas. Labai svarbu įvertinti būsimus iššūkius, galimybes bei tikėtinas raidos kryptis, o scenarijų kūrimas yra tinkamiausias metodinis įrankis šiems tikslams pasiekti. Pagrindinis darbo tikslas yra sukonstruoti galimus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetinio saugumo scenarijus. Norint pasiekti šį tikslą pirmiausiai reikia apsibrėžti energetinio saugumo sąvoką bei scenarijų konstravimo metodą. Svarbu apžvelgti visų trijų valstybių energetikos sektorius, jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kadangi Lietuva, Latvija ir Lenkija yra Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Over the last decade policy analysts around the world demonstrate a growing interest in future studies. It is influenced by the need to foresee economic, social or political changes in rapidly developing world. For a long time future studies in political and social sciences were considered unreliable. However, in the recent years, foresight became an important part of strategic planning, thus scenario building method is more and more often used by policy analysts. Uninterrupted and reliable energy supply is one of the main pillars of country’s national security. Future development of the energy sector depends on many variables such as the growing energy demand, the technological development, the liberalization of the energy markets etc. Therefore, if countries want to prepare properly for possible changes, consistent and rational political planning is needed. It is very important to assess the future challenges, possibilities and the most likely trends of development, whereas scenario building is the most suitable method for reaching these objectives. The main objective of this research paper is to build possible energy security scenarios for Lithuania, Latvia and Poland. First of all, to achieve this objective one needs to define energy security and scenario building method. It is also important to review the energy sector of each of the three countries, in order to find strengths, weaknesses and main threats to their security. The EU common energy policy has a direct... [to full text]

<p>Докторска дисертација &laquo;Русија на почетку XXI века &ndash; геополитичка<br />анализа&raquo; је рад који се састоји из шест делова. У првом делу &laquo;Теоретско &ndash;<br />методолошки увод&raquo; је постављена методолошко појмовна основа рада, извршен преглед досадашњих истраживања на ову тему и сабрани и анализирани</p><p>потребни извори и литература. Други део &laquo;Физичко &ndash; географске одлике<br />територије данашње Русије&raquo; се бави анализом и вредновањем рељефа и<br />педолошког покривача, климе, хидрографског потенцијала, биљног и<br />животињског света, те рудног и енергетског блага на подручју савремене Русије.<br />Док су први и други део рада квантитативно невелики (слично петом и шестом<br />делу), трећи и четврти део обухватају највећи део дисертације. Трећи део<br />&laquo;Историјска анализа геополитичке позиције Русије&raquo; се бави територијалним<br />развојем руске државе кроз историју, при чему су анализирани и остали<br />геополитички значајни фактори генезе њеног историјског положаја. Посебно је<br />посматран утицај који су на Русију кроз историју имали континенти на којима<br />се распростире, а извршена је и анализа билатералних историјских односа са<br />најзначајнијим суседима и светским силама, где су уочене и извесне<br />геополитичке правилности (по историчару Броделу то би биле историјске појаве<br />&laquo;средњег&raquo; и &laquo;дугог трајања&raquo;).</p><p>Четврти део &laquo;Геополитичка позиција савремене Русије&raquo; анализира<br />данашњу Русију са унутрашње и међународне позиције. У оквиру унутрашње<br />позиције се анализира економија, демографија, социолошка структура, култура<br />и унутрашњо &ndash; политичка позиција савремене руске државе. У односу на<br />окружење се анализира укупна позиција Русије у свету и посебно у односу на<br />суседе и поједине важне државе (са свим државама Европе и Азије и са<br />најважнијим силама на другим континентима). Пети део &laquo;Перспективе Русије у<br />следећим деценијама XXI века&raquo; садржи основне елементе предвиђања<br />унутрашњег развоја земље, као и њену позицију у светским токовима. Шести<br />део је прегледни &laquo;Закључак&raquo;.</p> / <p>Doktorska disertacija &laquo;Rusija na početku XXI veka &ndash; geopolitička<br />analiza&raquo; je rad koji se sastoji iz šest delova. U prvom delu &laquo;Teoretsko &ndash;<br />metodološki uvod&raquo; je postavljena metodološko pojmovna osnova rada, izvršen pregled dosadašnjih istraživanja na ovu temu i sabrani i analizirani</p><p>potrebni izvori i literatura. Drugi deo &laquo;Fizičko &ndash; geografske odlike<br />teritorije današnje Rusije&raquo; se bavi analizom i vrednovanjem reljefa i<br />pedološkog pokrivača, klime, hidrografskog potencijala, biljnog i<br />životinjskog sveta, te rudnog i energetskog blaga na području savremene Rusije.<br />Dok su prvi i drugi deo rada kvantitativno neveliki (slično petom i šestom<br />delu), treći i četvrti deo obuhvataju najveći deo disertacije. Treći deo<br />&laquo;Istorijska analiza geopolitičke pozicije Rusije&raquo; se bavi teritorijalnim<br />razvojem ruske države kroz istoriju, pri čemu su analizirani i ostali<br />geopolitički značajni faktori geneze njenog istorijskog položaja. Posebno je<br />posmatran uticaj koji su na Rusiju kroz istoriju imali kontinenti na kojima<br />se rasprostire, a izvršena je i analiza bilateralnih istorijskih odnosa sa<br />najznačajnijim susedima i svetskim silama, gde su uočene i izvesne<br />geopolitičke pravilnosti (po istoričaru Brodelu to bi bile istorijske pojave<br />&laquo;srednjeg&raquo; i &laquo;dugog trajanja&raquo;).</p><p>Četvrti deo &laquo;Geopolitička pozicija savremene Rusije&raquo; analizira<br />današnju Rusiju sa unutrašnje i međunarodne pozicije. U okviru unutrašnje<br />pozicije se analizira ekonomija, demografija, sociološka struktura, kultura<br />i unutrašnjo &ndash; politička pozicija savremene ruske države. U odnosu na<br />okruženje se analizira ukupna pozicija Rusije u svetu i posebno u odnosu na<br />susede i pojedine važne države (sa svim državama Evrope i Azije i sa<br />najvažnijim silama na drugim kontinentima). Peti deo &laquo;Perspektive Rusije u<br />sledećim decenijama XXI veka&raquo; sadrži osnovne elemente predviđanja<br />unutrašnjeg razvoja zemlje, kao i njenu poziciju u svetskim tokovima. Šesti<br />deo je pregledni &laquo;Zaključak&raquo;.</p> / <p>The doctor dissertation named &ldquo;Russia in the beginning of the 21th<br />century &ndash; geopolitical analyses&rdquo; is the work which is consisting of the six parts. In the<br />first part &ldquo;Theoretical methodological introduction&rdquo; is a setup of the methodologicaly<br />conceptual basis of this work and noticed previous researches of this subject matter<br />and summarized and analyzed the resources and literature. The second part of the<br />work &ldquo;Phiysical and geographical attributes of the nowdays Russian territory&rdquo;<br />engages in analyzing and valuing relief and soil cover, climate , hidrographycal<br />potential, wildlife, mineral and energy resources of nowdays Russia. While the first<br />and the second part of this work quantitative are a small (alike the fifth and the sixth<br />parts of the work ) the third and the fourt parts borders is the largest part of<br />dissertation . The third part of the work &ldquo;An historical analyses geopolitical positions<br />of Russia&rdquo; engages in territorial development of the Russian Government trough its<br />history whereat are analyzed another geopolitically important factors of genesis its<br />historical position. Especially is observed influence to Russia by continents of its<br />broadcasting and noticed some analyses of the bilateral historical attitudes to the<br />most important neighbourhood and other major world powers , where is noticed some<br />geopolitically regularities (accordin to a famous historian Brodel there are a historical<br />apparations named a period of medium-sized duration and a period of long- sized<br />duration) . The fourth part of the dissertation &ldquo;Geopolitical position of modern<br />Russia&rdquo; analyzes nowdays Russia in domestic policy and international context .Within<br />interior position is analysing economy, demography, social structures, culture, and<br />domestic policy position of modern Russia. Concerning to surroundings is analysing<br />position of Russia in wholle especially concerning to the neighbourhood and some<br />important countries ( and all countries of Europe, Asia, and the most important<br />powers of other continents). The fifth part &ldquo;Perspective of Russia in the next decades<br />of the 21 th century&rdquo; conteins a basic elements of the anticipations of internal<br />development and Russia&rsquo;s position in the world. The sixth part is a previewed<br />&ldquo;Epilogue&rdquo;.</p>