Pastaruoju metu nevengiama pabrėžti, kad keičiasi valstybių saugumo pobūdis ir grėsmių specifika – dažnai ir išsamiai kalbama apie tradicinių, karinių grėsmių reikšmės sumažėjimą ir naujo tipo grėsmių atsiradimą. Dar visai neseniai ryšys tarp energetikos ir užsienio bei saugumo politikos nebuvo nei toks akivaizdus, nei taip stipriai akcentuojamas. Tačiau per pastaruosius kelerius metus tarptautinė situacija dėl energijos apsirūpinimo smarkiai pasikeitė. Garantuotas energetinių išteklių tiekimas stabiliomis kainomis tapo rimta tarptautinių santykių problema. Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos energijos šaltinių ypač padidėjo. Jau šiuo metu apie 40 procentų dujų ir apie trečdalį naftos daugelis ES �����alių gauna iš Rusijos, kitos, sakykim, Lenkija ar Baltijos valstybės, – dar daugiau. Lietuva jau ir šiandien yra per daug priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių, o kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, priklausomybė nuo išorinių šaltinių - o tai reiškia, nuo Rusijos - dar padidės. Rusijai ir Vokietijai Baltijos jūros dugnu nutiesus Šiaurės Europos dujotiekį, Lietuva taps dar labiau izoliuota Europos „energetinė sala”. ES nesugeba suformuoti vieningos ES energetinės politikos Rusijos atžvilgiu, nes dauguma ES narių vis dar yra linkusios palaikyti joms palankų dvišalį dialogą su Rusija, neretai neatsižvelgdamos į kaimyninių valstybių ar ES interesus plačiąja prasme. Dėl to atskirų ES valstybių energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra linkusi didėti. Tuo pačiu... [toliau žr. visą tekstą] / Energy security is, at its essence, an issue of national security. Due to the power that energy-producing states have relative to transit and consumer countries, energy security must be understood in terms of geopolitics. The gas cutoff to Ukraine on January 1, 2006 is often called a “wake-up moment” for Europe, in other words, the point at which Europeans became aware of their over-dependence on Russian gas. Recognizing the risk, that East and Central Europe countries will have difficulty resisting Russian political and economic pressure, US Vice President Dick Cheney underlined on May 4 at the 2006 Vilnius Conference that “No legitimate interest is served when oil and gas become tools of intimidation or blackmail, either by supply manipulation or attempts to monopolize transportation.” That said, and while countries ranging from Central Asia to the Baltic Sea want to diversify their sources away from Russia, to date, there is still no coherent energy security policy in Europe or the US. Despite some recent efforts, a real common energy strategy of the European Union is still in the making. Every single EU-member has therefore opted for bilateral policies towards energy exporters in order to tackle mounting energy demands at a time when global hydrocarbon resources are slowly but steadily being depleted. Europe is wedged between energy producers in the North Sea, North Africa and the Middle East, but Russia has come to be one of the most interesting exporters of energy to... [to full text]

Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti Europos Sąjungos šiaurinio regiono, akcentuojant Rusijos Federacijos ir Norvegijos Karalystės įtaką regione, vaidmenį, užtikrinant energetinį saugumą Europos Sąjungoje, bei numatyti galimas ES energetikos politikos perspektyvas netolimoje ateityje. Siekiant geriau atskleisti darbo tikslą, keliami šie uždaviniai: apibrėžti saugumo sąvokos pagrindines dimensijas, veiksnius bei regioninio saugumo komplekso svarbą ir reikšmę Europos Sąjungos kontekste; atskleisti Europos Sąjungos šiaurinio ir Arkties regionų vaidmenį ES energetikos politikoje; išanalizuoti dabartinę ES energetinę padėtį ir priklausomybę nuo energetinių išteklių importo; išsiaiškinti Rusijos Federacijos ir Norvegijos Karalystės vietą ES energetinio saugumo kontekste; numatyti ES kaip galimo energetinio saugumo komplekso energetikos politikos ateities gaires. Parašius darbą pavyko patvirtinti iškeltą ginamąjį teiginį, jog nacionalinių valstybių kova dėl energetinių išteklių ir individualūs sprendimai sudaro sąlygas energetiniam nesaugumui Europos Sąjungoje, kadangi ES deklaruojamas siekis kalbėti „vienu balsu“ ir įgyvendinti bendrą energetinę politiką, prasilenkia su valstybių nacionaliniais interesais ir lieka neįgyvendintas. Nors Europos Sąjunga gali būti laikoma energetiniu saugumo kompleksu, kuriame energetinės priklausomybės santykis tarp šalių yra suvokiamas kaip grėsmė (kurios šaltinis iš esmės yra vienas – Rusijos Federacija), tačiau didėjantis vartojimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this study is to analyze the role of the North region of European Union, ensuring energy security in the EU and foresee the possible perspectives of the EU’s energy policy in the nearest future. The North region is analyzed emphasizing two countries which are main energy suppliers for Europe – Russian Federation and Norway. For a better understanding of the object, the specific proposition has been formulated: the struggle of the national states for energy resources and individual decisions allow energy insecurity in the European Union since the EU’s declared objective „to speak in one voice“ is inconsistent with national interests of EU’s member states. Although the European Union can be defined as the complex of energy security in which the relation of dependence is comprehended as a threat (the main source of this threat is the Russian Federation’s energy monopoly), however the growing consumption and competition for energy resources encourage the countries to search for alternative energy resources and its suppliers. These actions disrupt the initiatives of the common European Union’s energy policy. The political consciousness is not yet grown in the EU’s countries and it determinates the weakness of the EU as a political construct in case of competition with the rising economical powers (such as India and China) for energy resources. On the other hand the consumption is growing in the Russian market as well, which implies possible insecurity of supply... [to full text]

Susidomėjimas ateities studijomis kaip moksline veikla ypač padidėjo pastaraisiais metais, tai paskatino poreikis prognozuoti galimus socialinius, ekonominius, ekologinius ar politinius pokyčius sparčiai besivystančiame pasaulyje. Socialiniuose bei politikos moksluose prognostiniai metodai ilgą laiką buvo laikomi nepatikimais, tačiau, pastaruoju metu, suvokdami prognozavimą kaip neatsiejamą strateginio planavimo dalį politinių procesų tyrėjai vis dažniau taiko scenarijų konstravimo metodą, mėgindami atrasti galimus ateities įvykių raidos variantus. Patikimas energijos išteklių tiekimas yra vienas pagrindinių valstybės saugumo garantų. Ateities energetikos sektoriaus vystymasis priklauso nuo daugelio kintamųjų, tokių kaip augantis energijos poreikis, aplinkosaugos reikalavimai, technologinis progresas, liberalizavimo procesai ir t.t., todėl norint tinkamai pasiruošti galimiems pokyčiams reikalingas nuoseklus ir racionalus politinis planavimas. Labai svarbu įvertinti būsimus iššūkius, galimybes bei tikėtinas raidos kryptis, o scenarijų kūrimas yra tinkamiausias metodinis įrankis šiems tikslams pasiekti. Pagrindinis darbo tikslas yra sukonstruoti galimus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetinio saugumo scenarijus. Norint pasiekti šį tikslą pirmiausiai reikia apsibrėžti energetinio saugumo sąvoką bei scenarijų konstravimo metodą. Svarbu apžvelgti visų trijų valstybių energetikos sektorius, jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kadangi Lietuva, Latvija ir Lenkija yra Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Over the last decade policy analysts around the world demonstrate a growing interest in future studies. It is influenced by the need to foresee economic, social or political changes in rapidly developing world. For a long time future studies in political and social sciences were considered unreliable. However, in the recent years, foresight became an important part of strategic planning, thus scenario building method is more and more often used by policy analysts. Uninterrupted and reliable energy supply is one of the main pillars of country’s national security. Future development of the energy sector depends on many variables such as the growing energy demand, the technological development, the liberalization of the energy markets etc. Therefore, if countries want to prepare properly for possible changes, consistent and rational political planning is needed. It is very important to assess the future challenges, possibilities and the most likely trends of development, whereas scenario building is the most suitable method for reaching these objectives. The main objective of this research paper is to build possible energy security scenarios for Lithuania, Latvia and Poland. First of all, to achieve this objective one needs to define energy security and scenario building method. It is also important to review the energy sector of each of the three countries, in order to find strengths, weaknesses and main threats to their security. The EU common energy policy has a direct... [to full text]