Susidomėjimas ateities studijomis kaip moksline veikla ypač padidėjo pastaraisiais metais, tai paskatino poreikis prognozuoti galimus socialinius, ekonominius, ekologinius ar politinius pokyčius sparčiai besivystančiame pasaulyje. Socialiniuose bei politikos moksluose prognostiniai metodai ilgą laiką buvo laikomi nepatikimais, tačiau, pastaruoju metu, suvokdami prognozavimą kaip neatsiejamą strateginio planavimo dalį politinių procesų tyrėjai vis dažniau taiko scenarijų konstravimo metodą, mėgindami atrasti galimus ateities įvykių raidos variantus. Patikimas energijos išteklių tiekimas yra vienas pagrindinių valstybės saugumo garantų. Ateities energetikos sektoriaus vystymasis priklauso nuo daugelio kintamųjų, tokių kaip augantis energijos poreikis, aplinkosaugos reikalavimai, technologinis progresas, liberalizavimo procesai ir t.t., todėl norint tinkamai pasiruošti galimiems pokyčiams reikalingas nuoseklus ir racionalus politinis planavimas. Labai svarbu įvertinti būsimus iššūkius, galimybes bei tikėtinas raidos kryptis, o scenarijų kūrimas yra tinkamiausias metodinis įrankis šiems tikslams pasiekti. Pagrindinis darbo tikslas yra sukonstruoti galimus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetinio saugumo scenarijus. Norint pasiekti šį tikslą pirmiausiai reikia apsibrėžti energetinio saugumo sąvoką bei scenarijų konstravimo metodą. Svarbu apžvelgti visų trijų valstybių energetikos sektorius, jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kadangi Lietuva, Latvija ir Lenkija yra Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Over the last decade policy analysts around the world demonstrate a growing interest in future studies. It is influenced by the need to foresee economic, social or political changes in rapidly developing world. For a long time future studies in political and social sciences were considered unreliable. However, in the recent years, foresight became an important part of strategic planning, thus scenario building method is more and more often used by policy analysts. Uninterrupted and reliable energy supply is one of the main pillars of country’s national security. Future development of the energy sector depends on many variables such as the growing energy demand, the technological development, the liberalization of the energy markets etc. Therefore, if countries want to prepare properly for possible changes, consistent and rational political planning is needed. It is very important to assess the future challenges, possibilities and the most likely trends of development, whereas scenario building is the most suitable method for reaching these objectives. The main objective of this research paper is to build possible energy security scenarios for Lithuania, Latvia and Poland. First of all, to achieve this objective one needs to define energy security and scenario building method. It is also important to review the energy sector of each of the three countries, in order to find strengths, weaknesses and main threats to their security. The EU common energy policy has a direct... [to full text]

Šio magistro darbo tikslas buvo įvertinus iki šiol formuotą bendrąją ES energetikos politiką, išanalizuoti pagrindinių jai įtaką darančių veikėjų pozicijas, išskiriant jų interesus ir įvertinant teikiamus prioritetus. Buvo užsibrėžti keli uždaviniai – nustatyti, kokie veiksniai ir sąlygos skatina ar stabdo bendrosios energetikos politikos integraciją ES, taip pat išanalizuoti, kokios kliūtys labiausiai trukdo sukurti pilnavertę ES bendrąją energetikos politiką. Analizei buvo pasirinkta liberaliojo tarpvyriausybiškumo teorija, kuri akcentuoja valstybinių interesų, kurie darbe vertinami kaip itin reikšmingi energetikos politikai, svarbą integracijos procesui. Be to, teorijoje išskiriama integracijos pasiūla ir paklausa padeda veiksmingai įvertinti skirtingų interesų reikšmę energetikos politikos integracijos procesui. ES valstybės narės yra svarbiausios energetikos politikos dalyvės, siekiančios išlaikyti šią kompetenciją savo rankose ir siejančios energetiką su išorės politika. Tai viena iš pagrindinių kliūčių siekiant perkelti energetikos politiką į supranacionalinį lygį, kadangi tai iš dalies reikštų ir užsienio politikos vykdymo perkėlimą į ES lygmenį. Atlikta analizė parodė, kad formaliai visos valstybės narės pritaria bendrosios energetikos politikos tikslams, tačiau savo veiksmais prieštarauja oficialiosioms pozicijoms. Tai iliustruoja Vokietijos partnerystė „Nordstream“ projekte, taip pat Prancūzijos ir Ispanijos vyriausybių protekcionistiniai veiksmai, trukdant į... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the Master thesis was to evaluate EU energy policy that was implemented up to the present time and to analyze the positions of the main EU energy policy actors, discerning their interests and priorities given to the specific aspects of energy sector. The task set was to determine the factors and conditions that influence the harmonization of economic policy in the EU. Furthermore, to evaluate which of these factors accelerate and which block the integration of common EU energy policy. Liberal intergovernmentalism (LI) approach was chosen for the analysis. As LI supposes, interests of member states are most important in the context of the common energy policy. Member states keep the right of decision for this politics in their competence, as it is concerned with foreign policy of each country. The analysis shows that formally all member states agree with the main principles of EU energy policy. On the other hand most of their actions do not match the official rhetoric. The examples provided in the thesis concerned equivocal position of Germany due to the natural gas pipeline in the Baltic sea, also protectionism of French and Spanish governments and their unwillingness to admit the foreign capital in the national energy sector. Therefore it was concluded that national interests still have priority against the European policies. National governments experience pressure from two other groups of actors that are important in the course of the formulation of national... [to full text]