Magistro baigiamajame darbe analizuoti universiteto valdymo pokyčiai po 2009 m. mokslo ir studijų reformos. Darbe iškelta universitetų valdymo struktūros kaitos problema, įvertinami valdymo subjektų funkcijų perskirstymo, sudėties formavimo, universitetų autonomijos bei atskaitomybės visuomenei aspektai. Lyginami Aukštojo mokslo (2000 m.) ir Mokslo ir studijų (2009 m.) įstatymai, siekiant nustatyti valdymo reformos pokyčius, apibrėžti jų privalumus ir trūkumus. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamas viešojo valdymo kontekstas, analizuojant viešojo valdymo paradigmą, išryškinami viešojo valdymo principai ir modernizavimo prielaidos Lietuvos aukštojo mokslo reformoms vykti. Aptariamas aukštojo mokslo institucijų valdymas, pristatoma aukštojo mokslo samprata, aukštojo mokslo institucijos vaidmuo, jos veiklos administravimas. Išskiriamos universitetų valdymo problemos, kurios darė įtaką universitetų valdymo struktūros pokyčiams, valstybinio reguliavimo ir aukštojo mokslo institucijos autonomijos santykio apibrėžimui. Lyginamuoju aspektu aptariama Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymo struktūra, analizuojant teisės aktus, išryškinamos aukštosios mokyklos valdymo subjektų funkcijos, sudėtis ir jos formavimo principai. Antroje darbo dalyje aprašomas universitetų valdymo pokyčių tyrimas. Remiantis dokumentų ir mokslinės literatūros analize, organizuojamas universitetų valdymo pokyčių empirinis tyrimo modelis. Atliktas empirinis kokybinis tyrimas, pateikiami ir analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / In Master‘s work are analysis of the changes of universities management after reform of science and studies in 2009. In this work was raised a problem of change in structure of universities management, evaluated aspects of reformation of functions of management bodies, formation of structure, autonimy of universities and accountability to society. There is comparison of the Law of Higher education (2000) and the Law of Science and Studies (2009) in order to identify management changes and to discribe its advantages and disadvantages. In the first chapter is reviewed the content of public management by analysing paradigm of public management and there is highlighted principles of public management and assumptions for modernization in performing reforms of higher education area. There is reviewed the management of higher education organizations, is represented a conception of higher education, a role of higher education organization and administration of its activities. Also there is excreted university‘s management problems that have influenced changes to structure of higher education management and to description of relations of state regulation and autonomy of higher education institutions. Using comparing method there is reviewed structure of higher education schools in Lithuania, legislation acts, also there is highlighted functions, structure and formation priciples of higher educaton schools‘ management subjects. In the secind chapter is described a research in changes... [to full text]