V klasės mokinių gamtamokslinio ugdymo testų rezultatų analizė parodė, jog tyrime dalyvavusių V klasės mokinių gamtos mokslų pasiekimai yra gana aukšti – vidutiniškai mokiniai surinko daugiau nei pusę visų galimų surinkti testo taškų. Didelių skirtumų tarp mergaičių ir berniukų gamtos mokslų testų rezultatų nenustatyta: bendrieji pasiekimai buvo labai artimi. Mokinių pasiekimų pagal gebėjimų grupes analizė parodė, jog geresnius rezultatus mokiniai pasiekė atlikdami užduotis, reikalaujančias informacijos skaitymo bei radimo, dalykinio (gamtamokslinio) teksto suvokimo bei žinių taikymo įvairiuose kontekstuose, gebėjimų. Kiek sunkiau sekėsi užduotys, atliekant kurias reikėjo pademonstruoti bandymų ir stabėjimų atlikimo, išvadų darymo bei duomenų pateikimo gebėjimus. Dauguma mokinių savo gabumus gamtos mokslams vertino gana pasitikinčiai – dauguma mano, jog yra gabūs gamtos mokslams. Vertindami savo gamtos mokslų pasiekimus, lyginant su kitais klasės draugais, dauguma savo pasiekimus įvertino kaip „gerus“, apie penktadalis mokinių įvertino kaip „labai gerus“ ir tiek pat kaip „patenkinamus“ (šis vertinimas tiesiogiai susijęs su rezultatais). Tyrime dalyvavusių mokinių atsakymų analizė parodė, jog kompiuteris mokinių gyvenime užima labai svarbią vietą. Vertinant mokinių požiūrį galima teigti, jog šalia kompiuterio, kaip žaidimo priemonės, suvokimo mokiniai mato ir platesnį, su mokymusi susijusį jo pritaikomumą. Dauguma savo darbo kompiuteriu gebėjimus mokiniai vertina gana gerai... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the 5th form students' test results in natural science education suggests that the achievements of the 5th form students, who took part in the survey, are pretty high. On the average, students obtained more than the medium possible test score. According to the student gender, the difference in the natural science test results is not radical: the achievements in both gender groups are very similar. Student performance analysis according to the groups of ability indicates that the better results were obtained during the assignments, requiring the capacity in reading and finding information, text comprehension in the subject (i.e. natural science) and applying knowledge to a particular context. Children had more difficulties with assignments, which required demonstrating skills in experimentation, observation, conclusion making and data presentation. The majority of students have evaluated their abilities in natural science with confidence. In comparison to their classmates' achievements, the majority of respondents consider their own performance as "good", about one fifth of students as "very good", and one fifth accordingly as "satisfactory" (this evaluation is directly linked with the test results). Students' answer analysis has shown that computer takes a very important part in student lives. According to their viewpoint evaluation, it can be stated, that computer is not only considered as a playing device, but also a means of learning. The majority of... [to full text]

Ne visi mokiniai pradėję lankyti mokyklą patiria sėkmę mokydamiesi, ypač vaikai, turėję kalbos problemų. Ne daug darbų, kuriuose atskleistas kalbos trūkumų ryšys su akademiniais pasiekimais mokykloje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti vaikų, turėjusių kalbos problemų, akademinius pasiekimus pirmoje klasėje. Tyrimas vyko dviem etapais. Pirmajame etape, kuris vyko laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m. vasario ištirta 50 ikimokyklinio amžiaus vaikų, iš kurių atrinkti 33, turintys kalbos trūkumų, t. y. netariantys vienokių ar kitokių garsų, keičiantys juos kitais ir panašiai. Antrajame etape, kuris vyko 2008 m. gruodžio ir 2009 m. balandžio mėnesiais, dalyvavo 18 vaikų, iš 33 turėjusių kalbos trūkumų pirmame etape bei palyginimui 24 vaikai, neturėję tarties trūkumų. Buvo vertinami vaikų skaitymo, rašymo ir matematinių žinių pasiekimai. Gauti rezultatai parodė, kad daugiausia vaikų iki mokyklos turėjo fonologinį kalbos sutrikimą – foneminę akustinę dislaliją. Matematinių žinių gebėjimai tarp kalbos trūkumų turėjusių ir neturėjusių vaikų pirmajame ir antrajame pusmečiuose nesiskiria. Kalbos trūkumų turėję vaikai pirmajame pusmetyje daro daugiau balsių ir priebalsių keitimo bei didžiosios raidės sakinio pradžioje rašymo klaidų nei kalbos trūkumų neturėjusieji. Kalbos trūkumų turėjusių vaikų skaitymo įgūdžiai prasti, klaidos stabilios, jų nemažėja pirmajame pusmetyje. Tuo tarpu antrajame pusmetyje šios grupės vaikai skaitydami dvejoja, linkę praleisti, įterpti, sukeisti žodžius... [toliau žr. visą tekstą] / Some pupils who start to attend school have problems in studying specially those who have speech impairments. There are no a lot of investigations analysing relationship between speech impairments and school achievements. The aim of this investigation is to disclose school achievements in the first grade of those pupils who have speech impairments. The investigation was performed on two stages. At the first stage (from 2006 November till 2007 February) 50 pupils participated in this investigation but only 33 had speech impairments, i.e. who do not pronounce some sounds or change them into others. At the second stage (2008 December and 2009 April) 18 pupils participated from those 33 who had speech impairments in comparison with 24 pupils who had no speech impairments. It was assessment of reading, writing and mathematical capabilities in this investigation. The results have shown that most of pupils had phonological speech impairment, i.e. phonological sonic dyslalia, in preschool age. There are no differences in mathematical capabilities between pupils who have and have no speech impairments comparing first and second half-year. Pupils with speech impairments make more vowel and consonant changing mistakes also the first letter in the beginning of sentence mistakes in the first half-year than those who have no speech impairments. Schoolchildren with speech impairments have poor reading skills and make steady mistakes during the first half-year. Meanwhile these pupils miss... [to full text]

Remiantis tuo, kas pasakyta mokslinėje literatūroje, pastebėjome, kad neformalus vertinimas šiuo metu dar yra ieškojimų, eksperimentų kelyje ir galutinių sprendimų dėl visų vertinimo procedūrų beveik nėra. Būtinybę nagrinėti klausimus, susijusius su pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimu, skatina tai, kad trūksta vertinimo metodinio patyrimo analizės ir apibendrinimo. Mokytojų taikomos įvairios neformaliojo vertinimo sistemos pateikia tik dalinę informaciją apie mokinių pasiekimus ir pažangą. Pabandėme išsiaiškinti kaip tai pavyksta įgyvendinti praktikoje. Ar pakankamai, pastaruoju metu, yra pagrįsta pasiekimų vertinimo reformos nauji reikalavimai, ar neturi chaotiško pagrindo. / A lot of innovations are introduced in the evaluation of pupils’ achievements and progress. After the changes, inadequacies between the attempts and desirable results are often noticeable. Our goal was to analyze shift tendencies of the pupils’ achievements and progress evaluation in lower school. The objectives: to reveal the conception of pupils’ achievements and progress evaluation and its main concepts, to analyze the problem of pupils’ achievements and progress evaluation in lower school in scholarly literature, to determine the tendencies of evaluation shift, positive and negative elements of pupils’ achievements and progress evaluation shift. We have analyzed educational documents, scholars’ research work and teachers-practitioners’ articles as well as recommendations during the course of Education reform, from 1990 up to the end of 2008. In the beginning of the Education reform, researches were actively interested in and analyzed the topic of pupils’ achievements and progress, but in the third stage of the Education reform they digressed from the analysis of this problem. We have also completed a quantitative and qualitative research wishing to determine how teacher’s attitude changes towards pupils’ progress and achievements evaluation during the lesson in the change of educational paradigm. The results of the research demonstrated that in default of established and research-checked united evaluation system of lower school pupils’ achievements and progress... [to full text]

Šiulaikinei viuomenei tampant informacine ar žinių visuomene, žinios įgauna vis svarbesnę vietą žmonių gyvenime. Informacinė visuomenė – tai atvira naujovėms, išsilavinusi ir trokštanti tobulėti, nuolat besimokanti visuomenė. Informacinių technologijų plitimas tampa neatsiejama dalimi ugdymo procese. Pastebime, kad mokyklose sparčiai daugėja IKT priemonių, todėl galime teigti, kad šis pokytis atveria plačias ugdymo proceso galimybes. IKT diegimo Lietuvos švietime strategija siekia integruoti informacinės kultūros ugdymą į visą bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo procesą, skatinti inovatyvių mokymosi formų ir metodų diegimą. Pradinių klasių mokiniai prieš ateidami į mokyklą jau yra įgyję elementarių techninių įgūdžių.Todėl IKT integravimas pradinėse klasėse taip pat yra neišvengiamas. Mūsų temai aktualu IKT naudojimas gimtosios kalbos pamokose pradinėse klasėse. IKT integravimas pamokose padeda mokiniams įsisavinti lietuvių kalbos žinias, formuoja techninius įgūdžius ir gerina mokymosi rezultatus. Tai mus paskatino atlikti tyrimą. / Modern society becoming informational or knowledge seeking society, knowledge gets more and more important part in our lives. Informational society – it’s society that is open for innovation, educated and eager to improve, always learning society. Spread of informational technologies is becoming more important part in education process. We can notice that schools are getting more and more ICT devices, so we can state that these changes are opening wide opportunities for educational progress. The strategy of installing ICT in Lithuanians education is to combine informational culture progress and general education progress, that should motivate innovative form of learning. Elementary school student before coming to school usually already has basic set of technical skills, so using of ICT in elementary school is inevitable. It’s relevant to our subject that ICT should be used in birth language classes in elementary school. Using ICT in classes helps students to get basic knowledge of Lithuanian language, creates technical skills and upgrades results of learning. That led us to this research.

In the master work there is a scientific problem raised and worked out: what are application possibilities of one factor method analysis and how this statistic method could be used to ascertain six class pupils‘ mathematical achievements at secondary school in Lithuania. The aim of this work is to establish applying one factor analysis the main factors, which destine mathematical achievements and taking them into consideration to make conclusions and recomendations how those achievements to improve. To achieve this aim there are such tasks raised, as to analyse the quality possibilities and exactness of one factor method by establishing the factors destined by mathematical achievements, to estimate exterior and interior factors on which depend mathematical achievements and to present conclusions and recomendation. By analysing and generalizing scientific literature and statistical data it was established that one factor analysis is good to process for ranked data, when the variable of sample are independable and they are distributed according to normal law and their dispersion are similar (do not differ more than three times) this method allowed the indications of measured objects to change by a smaller number of generalizing indications without losing its main information. By investigating the mathematical achievements of six – grade pupil‘s statistically significant differences according to ANOVA method it was estasblished, that the factors which destine it are the... [to full text]

Vertinimas, kaip grįžtamasis ryšys ir paties mokymo/si proceso dalis gali tapti vienu pagrindinių mokymosi motyvacijos skatinimo priemonių. Besimokančiųjų savęs vertinimas kartu su aiškiais ir suprantamais mokymosi tikslais taip pat gali būti įvardinami kaip mokymosi motyvacijos skatinimo priemonės. Šiame darbe siekiama išanalizuoti profesinio mokymo įstaigose taikomus mokymosi pasiekimų vertinimo metodus ir jų įtaką mokinių mokymosi motyvacijai bei požiūriui į taikomą vertinimą. Tyrimo eiga yra susijusi su VDU organizuojamomis tęstinėmis "Profesinė pedagogika". 2007 m. birželio mėnesį Vytauto Didžiojo universitete 27 minėtų tęstinių studijų dalyviai, profesijos mokytojai iš skirtingų profesinio mokymo įstaigų, dalyvavo teoriniame - praktiniame trijų dienų seminare. Seminaro metu išklausę paskaitas mokymosi pasiekimų vertinimo temomis, mokytojai turėjo atlikti savarankiškas praktines užduotis, t.y., parengti vertinimo instrumentus. Tyrimas atliekamas dviem pagrindiniais etapais. Pirmajame etape yra charakterizuojami minėti profesijos mokytojų parengti vertinimo instrumentai. Antrajame etape yra analizuojami mokinių anketiniai duomenys, kaip grįžtamasis ryšys apie profesijos mokytojų taikomus vertinimo metodus ir instrumentus. Tyrimo duomenys parodė tai, kad profesijos mokytojai pasiekimų vertinimui taiko paprastus testus arba veiklos užduotis. respondentų nuomone, minėti vertinimo metodai jiems yra priimtini, objektyviai atspindi jų mokymosi rezultatus bei nustato jų... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment as a playback and a part of training process can be considered as the main chain of students’ motivation stimulating studying. Self - assessment including clear and comprehensible aims of training also can be treated as means of studying motivation. The focus in this research is going to be put on the methods of assessment of students’ achievements influencing the motivation for studying and stand point to the assessment applied. The process of research is connected with special studies called “Professional education” organized in Vytautas Magnum University. 27 participants of the mentioned studies above and vocational teachers from different teaching institutions took part in a three day theoretical – practical seminar which was held in June in 2007. There was a wide range of lectures based on assessment of students’ achievements. Besides, the teachers were to perfume individual practical tasks – to prepare assessment tools. The research is based on two stages. The first stage characterizes the assessment tools prepared by the teachers mentioned. The second stage includes the analysis of students’ questionnaire data. It’s like a playback talking about the methods of assessment accepted by the teachers of profession. According to the research, for assessment of students’ achievements, simple tests or practical tasks are applied. From the point of view of the questioned students, the mentioned methods of assessment are acceptable for them, quite objectively... [to full text]

Darbo tikslas – atskleisti aukštųjų mokyklų studentų pasiekimų vertinimo pokyčius aukštojoje mokykloje, išryškinant edukacinius ir vadybinius šio proceso aspektus. Literatūros analizė parodė, kad vertinimas šiuolaikinių ugdymo paradigmų kontekste suprantamas kaip pagalba besimokančiajam, kuomet ugdytiniai aktyviai dalyvauja savęs vertinimo procese, kaip besimokančiųjų skatinimas, ugdymas suprasti save, būti aktyviais, mokėti susivokti pasaulyje, kuriame jie gyvena ir kolektyviai spręsti problemas. Empirinis tyrimas parodė, kad dėl didelio studentų skaičiaus grupėje dėstytojams sunku atsižvelgti į asmeninę kiekvieno besimokančiojo daromą pažangą, sudėtinga taikyti idiografinį vertinimą. Įsivertinimą skatintų šiuolaikiškų vertinimo metodų taikymas, pavyzdžiui, portfolio. Dėstytojai studento vaidmenį vertinimo ir įsivertinimo procese apibūdina teiginiais, būdingais poveikio ir sąveikos paradigmai. Koreliacinės studentų apklausos analizės duomenys rodo, jog aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas vertinant studentų vertinimo ir įsivertinimo gebėjimus ir sprendimų priėmimo gebėjimus. Dėstytojų apklausos koreliacinės analizės duomenys rodo statistiškai reikšmingą koreliaciją tarp sprendimų priėmimo ir analitinės veiklos gebėjimų. Tarp vertinimo ir kitų gebėjimų statistiškai reikšmingos koreliacijos nenustatytos. / The aim of the work is to reveal the changes in the assessment of students achievements in higher school, while emphasizing educational and managerial aspects of the process. The analysis of the literature revealed that in the context of modern educational paradigms assessment is understood as helping the learners when they actively participate in their self- assessment, as stimulating learners, teaching them to understand themselves, be active, able to realize themselves in the world they live in and to solve problems together. The empirical research showed that due to a large number of students inside groups teachers find it difficult to pay attention to personal advance made by individual students, and to apply idiographical assessment. Self- assessment would be stimulated by modern assessment methods, such as portfolio. Teachers describe students' role in the process of assessment and self-assessment through statements typical to the paradigm of influence and interface.The analysis of the data of correlative students questioning revealed that the highest corelation coefficient was established when evaluating students assessment and self-assessment abilities and abilities of reaching decisions. The analysis of the data of teachers correlative questioning revealed a statistically significant correlation between making decisions and abilities of analytical activity. There were no statistically significant correlations made between assessment and other abilities.

Magistro darbe aptariamas formalaus, neformalaus ir savaiminio gamtamokslinio ugdymo(si) teorinis grindžiamumas, pateikiama moksleivių nuomonė apie Gamtos mokslus ir jų mokymą(si), apžvelgiami Vilniaus miesto 5–6 - ųjų klasių moksleivių (2004 ir 2005 metų) gamtamokslinių olimpiadų II – ųjų etapų organizavimo ypatumai, atliekama kiekybinė ir kokybinė šių olimpiadų analizė, pateikiama Lietuvos moksleivių gamtamokslinių pasiekimų rezultatų apžvalga nacionalinių ir tarptautinių tyrimų kontekste. Darbe pateiktos teorinės – literatūros analize ir praktinės tyrimo rezultatais pagrįstos išvados. Gauta grįžtamoji informacija apie gamtamokslinio ugdymo(si) dalyvius. Nustatytas šeštųjų klasių moksleivių, olimpiados dalyvių, bei Lietuvos moksleivių gamtamokslinių pasiekimų lygmuo. Magistro darbą sudaro 89 puslapiai. Pridedami 6 priedai (su priedais 115 psl.). Sėkmingam darbo atlikimui iškeltas tikslas ir šeši uždaviniai. Išanalizuoti 31 magistro darbui svarbūs literatūros šaltiniai. Tyrimų rezultatai pateikti 11 lentelių ir grafiškai pavaizduoti 32 paveiksluose. Atliktą darbą apibendrina 10 išvadų. / The main issue of this master thesis is education of formal, informal and natural sciences, it‘s theoretical base. The material of research consists of the date of the second part of natural sciences Olympiad and it‘s peculiarity of organization, witch was organized for schoolchildren of the 5th and 6th form (2004 – 2005 years), their attitude towards natural science and it’s learning, also. The quantitative and qualitative analysis of this Olympiads is given in this work. The results of Lithuanian schoolchildren’ attainments are overlooked in national and international context. There are analysis of literature and conclusions of practical researches in this thesis, the feedback of participations in natural sciences, also. The level of schoolchildren’ attainment in natural sciences was estimated. The thesis of master consists of 89 pages. 6 appendixes are attached (115 pages in total with appendixes). The main purpose and six taskes were set for the successful work. 31 sources of literature important for the thesis were analysed. The result of researches are laid out in 11 tables and 32 charts. 10 conclusions end the thesis of master.

The change of learning motivation and achievements in general education in vocational school The objective of the research: Evaluation of changes in learning motivation and achievements in general education in vocational schools. The tarks of the research: 1. Determining the fects of studying motivation changes in vocational schools. 2. Deseribing the influence of motivation changes on learning achievements. Methods and sources of the research. The research has been fulfilled applying general and special scientific methods as literature analysis, statistical analysis, grouping of research data, generalization and comparison. The data has been processed by SPSS computer programme. The guestionnaire has been chosen as the main research method. The area of the research. The research has been carried out with 196 students and 40 teachers from vocational schools. Conclusions: · The research results showed that about 60% students decided to study in a vocational school, because their studies in a secondary school were not successful. · The research also revealed the fact that the learning achievements of most students at a vocational shool remain almost the same though motivation rises. · The students and the teachers pointed out the factors which should be important in enhancing the motivation to study. They are such as active training methods, validity of assessment system, motivating training material, interest, figurative style and relation with future profession.

Dažniausia šeimoje vaiko ugdymas ir priežiūra labiau tapatinama su vaiko motinos veikla. Tačiau tėvo įsitraukimas į savo vaiko ugdymo bei priežiūros procesą yra ne mažiau svarbus. Tik abu tėvai gali sudaryti palankias sąlygas augti vaikui šeimoje. Auginant vaiką, pas tėvą turi pasireikšti tėviškumo savybė. Ši savybė savo ruožtu pasižymi įvairiais požymiais. Šio magistrinio darbo tikslas - nustatyti tėviškumo ir vaiko mokymosi pasiekimų sąsajas. Empirinio tyrimo metu buvo apklausti Kauno miesto vidurinių mokyklų 14 – 18 metų amžiaus moksleiviai. Viso apklausta 370 moksleivių. Apklausos metu buvo sužinota respondentų nuomonė apie jų tėvų tėviškumo pasireiškimą bei gauti duomenys apie moksleivių mokymosi pasiekimus. Respondentų nuomonė buvo gauta pasitelkus Tėvo dalyvavimo skalę, kuri padeda nustatyti vyro tėviškumo požymių raišką. Darbe pateikti tėviškumo požymių raiškos ypatumai. Darbe taip pat buvo nustatyta, kad tėviškumas, kaip vyro savybė, siejasi su vaiko mokymosi pasiekimais. Tyrimo rezultatai parodė, jog aštuoni iš devinių, tėviškumą nusakančių, požymių turi ryšį su vaiko mokymosi pasiekimais (pažymių vidurkiu). Taip pat nustatyta, kad visi devyni tėviškumo požymiai turi ryšį su moksleivių pamokų lankomumu, kaip veiksniu, kuris gali įtakoti mokymosi pasiekimus. / The education of child in a family is mostly comprehensible as a duty of a mother. But a father is also a very important person in process of child’s education. Only both parents can create a favourable situations to raise their child. While raising a child a man reveals father’s characteristic – fatherhood. This characteristic is characterized by various features. The purpose of these master thesis is to determine the connection between fatherhood and child’s learning outcomes. There were examined 370 (14 – 18 years old) schoolchildren from three middle schools in Kaunas. During the inquiry there was collected child‘s opinion obout their father‘s fatherhood characteristic and data about child‘s learning outcomes. The respondents were questioned with the help of "The Inventory of father involvement", which enables to determine the level of father‘s characteristic – fatherhood. In the research there were presented pecularities of fatherhood characteristic. There was estimated that fatherhood, as the characteristic of male, correlates with child‘s learning outcomes. It was also estimated that eight of nine father‘s fatherhood indications have a connection with child‘s learning outcomes and all nine indications have a connection with the attendance of lessons.