Ne visi mokiniai pradėję lankyti mokyklą patiria sėkmę mokydamiesi, ypač vaikai, turėję kalbos problemų. Ne daug darbų, kuriuose atskleistas kalbos trūkumų ryšys su akademiniais pasiekimais mokykloje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti vaikų, turėjusių kalbos problemų, akademinius pasiekimus pirmoje klasėje. Tyrimas vyko dviem etapais. Pirmajame etape, kuris vyko laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m. vasario ištirta 50 ikimokyklinio amžiaus vaikų, iš kurių atrinkti 33, turintys kalbos trūkumų, t. y. netariantys vienokių ar kitokių garsų, keičiantys juos kitais ir panašiai. Antrajame etape, kuris vyko 2008 m. gruodžio ir 2009 m. balandžio mėnesiais, dalyvavo 18 vaikų, iš 33 turėjusių kalbos trūkumų pirmame etape bei palyginimui 24 vaikai, neturėję tarties trūkumų. Buvo vertinami vaikų skaitymo, rašymo ir matematinių žinių pasiekimai. Gauti rezultatai parodė, kad daugiausia vaikų iki mokyklos turėjo fonologinį kalbos sutrikimą – foneminę akustinę dislaliją. Matematinių žinių gebėjimai tarp kalbos trūkumų turėjusių ir neturėjusių vaikų pirmajame ir antrajame pusmečiuose nesiskiria. Kalbos trūkumų turėję vaikai pirmajame pusmetyje daro daugiau balsių ir priebalsių keitimo bei didžiosios raidės sakinio pradžioje rašymo klaidų nei kalbos trūkumų neturėjusieji. Kalbos trūkumų turėjusių vaikų skaitymo įgūdžiai prasti, klaidos stabilios, jų nemažėja pirmajame pusmetyje. Tuo tarpu antrajame pusmetyje šios grupės vaikai skaitydami dvejoja, linkę praleisti, įterpti, sukeisti žodžius... [toliau žr. visą tekstą] / Some pupils who start to attend school have problems in studying specially those who have speech impairments. There are no a lot of investigations analysing relationship between speech impairments and school achievements. The aim of this investigation is to disclose school achievements in the first grade of those pupils who have speech impairments. The investigation was performed on two stages. At the first stage (from 2006 November till 2007 February) 50 pupils participated in this investigation but only 33 had speech impairments, i.e. who do not pronounce some sounds or change them into others. At the second stage (2008 December and 2009 April) 18 pupils participated from those 33 who had speech impairments in comparison with 24 pupils who had no speech impairments. It was assessment of reading, writing and mathematical capabilities in this investigation. The results have shown that most of pupils had phonological speech impairment, i.e. phonological sonic dyslalia, in preschool age. There are no differences in mathematical capabilities between pupils who have and have no speech impairments comparing first and second half-year. Pupils with speech impairments make more vowel and consonant changing mistakes also the first letter in the beginning of sentence mistakes in the first half-year than those who have no speech impairments. Schoolchildren with speech impairments have poor reading skills and make steady mistakes during the first half-year. Meanwhile these pupils miss... [to full text]

Atlikta labai daug tyrimų, kurie patvirtina tikslo orientacijų ryšį su akademiniais pasiekimais, mokymosi motyvacija, elgesio ir emocijų problemomis bei mokyklos aplinka, tačiau nedaug yra žinoma apie tikslo orientacijų ryšį su paauglių intelektiniais gebėjimais bei savęs vertinimu. Taip pat trūksta informacijos apie globos namuose augantiems paaugliams būdingas tikslo orientacijas bei jų veiksnius. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti globos namų auklėtinių intelektinius gebėjimus, akademinius pasiekimus, elgesio ir emocijų problemas, savęs bei mokyklos aplinkos vertinimą. Taip pat išsiaiškinti globos namų auklėtiniams būdingų tikslo orientacijų veiksnius. Tirti globos namuose augantys paaugliai (n = 34). Tikslo orientacijos buvo vertinamos sukurtu klausimynu; meistriškumo tikslo orientacijos skalės α = 0,62, o užduoties atlikimo tikslo orientacijos skalės α = 0,67. Vaikų elgesio problemų aprašu buvo vertinamos globos namų auklėtiniams būdingos elgesio ir emocijų problemos. Juos pildė paauglių klasės auklėtojai, globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai (arba psichologai ar auklėtojai). Intelektiniai gebėjimai buvo vertinami, atliekant WISC-III intelekto testą. Taip pat buvo pateikiamas savęs vertinimo klausimynas, kurio α = 0,89, ir mokyklos aplinką vertinantis klausimynas, kurio α = 0,74. Gauti rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavę paaugliai turi gana žemus intelektinius gebėjimus (IQ rezultatų rodikliai yra žemiau 100, t.y., žemiau vidurkio) bei... [toliau žr. visą tekstą] / There are a lot of researches, which confirm a link between goal orientations and academic achievements, learning motivation, behavioral and emotional problems and school environment. Still, there is not a lot of information on the link between goal orientations and intellectual abilities of adolescents as well as with their self-esteem. Also, there is not enough information about the factors that may influence goal orientations. One of the aims of this research was to estimate the intellectual abilities, academic achievements, behavioral and emotional problems, self-esteem and school environment of the adolescents, living in foster home. Also, to clear up, what are the main factors, that may influence the goal orientations of adolescents, living in foster home. Adolescents, living in foster home (n = 34) took part in this research. The goal orientations were assessed by means of questionnaire, in which there were mastery goal orientation scale (α = 0, 62) and task performance goal orientation scale (α = 0, 67). Adolescents were also evaluated by their educators, foster home’s social workers (either psychologists or housefathers), using the Inventory of children behavioral problem’s. Intellectual abilities were assessed by performing WISC-III intellect test. Also, the adolescents completed the questionnaire of self-esteem (α = 0,89) and the questionnaire of school environment (α = 0,74). The results showed, that the intellectual abilities of adolescents... [to full text]

Augančiam organizmui reikalinga subalansuota mityba, apimanti įvairų maistą ir skysčius. Mityba yra pagrindinė moksleivių sveikatos sudedamoji dalis. Pastaraisiais metais reikalavimai maisto kokybei yra žymiai didesni, nes maisto stoka gali sukelti rimtas pasekmes (Wilson, 2006). Tam, kad vaikas būtų visiškai sveikas, reikalinga tinkama mitybos ir pakankamas fizinis aktyvumas, nes jis aprūpina organizmą deguonimi (Matthys et al., 2007). Tinkamas fizinis aktyvumas reguliuoja virškinimą, padeda išvengti nutukimo, teigiamai veikia nervų sistemą, padeda įveikti stresus, emocinį nuovargį bei depresiją (Rampersaud et al., 2005). Tyrimo hipotezė. Manome, kad moksleiviai, kurie kasdien valgo pusryčius, dažniau geria vandenį, palaiko fizinį aktyvumą, turėtų geriau mokytis (aukštesni akademiniai pasiekimai) ir jų elgesys turėtų būti geresnis (mažiau agresijos). Tyrimo tikslas – nustatyti priklausomybę tarp 11-14 m. moksleivių fizinio aktyvumo, mitybos ypatumų, elgesio ir akademinių pasiekimų. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti Kauno miesto J. Urbšio vidurinės mokyklos ir Kauno rajono Rokų vidurinės mokyklos 11-14 metų moksleivių fizinį aktyvumą ir mitybos ypatumus. 2. Išsiaiškinti ir palyginti moksleivių akademinius pasiekimus ir agresyvaus elgesio pasireiškimą. 3. Nustatyti koreliacinius ryšius tarp vertintų rodiklių. Tyrimo išvados: 1. Ketvirtadalis (25%) Kauno miesto J. Urbšio vidurinės mokyklos ir Kauno rajono Rokų vidurinės mokyklos moksleivių fiziniam aktyvumui... [toliau žr. visą tekstą] / Growing organism needs balanced nutrition, which includes various food and liquids. Nutrition is the main component of children’s health. Recently requirements for food quality are far bigger, because shortage of nutrition may raise serious outcomes (Wilson, 2006). In order to be completely healthy children need good nutrition enough physical activity (Matthys et al., 2007). Research hypothesis. We think, that those students, who eat breakfast daily, more often drink water, hold physical activity, should learn better (better academic achievements) and their behaviour should be better (less aggression). Research objective: To define relationship between 11−14 age pupils’ physical activity, peculiarities of nutrition, behaviour, and academic achievements. Research goals: 1. To estimate and compare level of physical activity and peculiarities of nutrition of 11−14 pupils of Kaunas town J. Urbšio secondary school and Kaunas district Rokai secondary school age students. 2. To assess and compare academic achievements and aggressive behaviour among pupils. 3. To find correlation between assessed values. Conclusions: 1. One-Quarter of (25%) Kaunas town J. Urbšio secondary schol and Kaunas district Rokai secondary school pupils for physical activity allows just 2-3 hours per week. Boys of both schools are more physical active than girls. 2. Most of Kaunas town J. Urbšio (68%) secondary school and Kaunas district Rokai (69%) secondary school pupils eats breakfast. For breakfast... [to full text]

Akademinių pasiekimų sąsajos su įvairiais kintamaisiais yra nagrinėjamos jau daugiau kaip šimtą metų. Pastaruoju metu vis didesnio dėmesio susilaukia „neintelektiniai“ faktoriai, kurių sąsajas su mokymosi rezultatais bei prognostinį validumą patvirtina vis daugiau empirinių tyrimų. Vieni iš tokių faktorių yra asmenybės savybės bei kognityvusis stilius. Asmenybės savybės atspindi asmens polinkį elgtis, jausti bei mąstyti tam tikru sąlyginai pastoviu būdu nepriklausomai nuo situacijos, konteksto ar laiko (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2006). Individualus asmens kognityvusis stilius parodo asmens polinkį apdoroti gaunamą informacija tam tikru sąlyginai pastoviu būdu nepriklausomai nuo informacijos turinio (Холодная, 2002). Šio darbo tikslas yra nagrinėti sąsajas tarp Penkių faktorių modelio rėmuose išskiriamų penkių asmenybės dimensijų bei juos sudarančių 30 žemesnio lygmens asmenybės bruožų, siauro/plataus ekvivalencijos diapazono kognityviojo stiliaus, kuris atspindi individo polinkį skaidyti informaciją į daug/mažai grupių, bei universitetinių ir mokyklinių akademinių pasiekimų. Tyrimo metu buvo ištirti 176 Vilniaus universitete įvairiose specialybėse studijuojantys pirmo ir antro kurso studentai. Tiriamieji užpildė NEO PI-R (Costa and McCrae, 1992) asmenybės klausimyno lietuvišką versiją (Žukauskienė ir Barkauskienė, 2006), akademinių pasiekimų anketą bei atliko žodžių grupavimo užduotį. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad: a)... [toliau žr. visą tekstą] / Relations between academic achievements and different variables have been investigated for more than 100 years. Recently, nonintellectual factors are becoming more and more popular among investigators. Also, these factors receive more empirical evidences supporting they predictive validity. One of these factors are personality traits and cognitive style. Personality traits could be decrypted as predispositions to think, feel, and behave in consistent ways relatively independent of the situation, context, and time (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2006). Cognitive style is an individual way to process information in some relatively stable way independently from content of information. The purpose of this research is to analyze links between five personality dimensions and 30 personality traits which were derived from Five Factor Model, broad/narrow equivalence range cognitive style, which reflects a tendency of a person to separate objects in to few/many groups, and academic achievements obtained in a school and university. 176 first and second year students from Vilnius University from different specialties took part in the research. They were given the Lithuanian version ((Žukauskienė ir Barkauskienė, 2006) of the NEO PI-R personality inventory (Costa and McCrae, 1992), the questionnaire for academic achievements to fulfil and words grouping task. Following results were obtained: a) academic achievements in a university statistically significantly correlate with... [to full text]

Šiuo darbu buvo siekiama ištirti tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe sąsajas su jų pasitenkinimu darbu, saviveiksmingumu darbe, lūkesčiais, susijusiais su jų vaikų išsilavinimu ir profesija, jų vaikų bendrais sunkumais, socialiu elgesiu bei akademiniais pasiekimais. Šiame darbe keliami uždaviniai ištirti: a. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų pasitenkinimo darbu sąsajas, b. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų saviveiksmingumo darbe sąsajas, c. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, sąsajas, d. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų vaikų bendrų sunkumų sąsajas, e. tėvų saviveiksmingumo darbe bei tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, sąsajas su vaikų socialiu elgesiu, f. tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, tėvų pajamų ir tėvų išsilavinimo sąsajas su vaikų akademiniais pasiekimais, g. vaikų bendrų sunkumų ir vaikų socialaus elgesio sąsajas su vaikų akademiniais pasiekimais. Tyrimo instrumentai – Psichologinio nesaugumo darbe skalė, Tėvų pasitenkinimo darbu skalė, Tėvų saviveiksmingumo darbe skalė, Tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija skalė, Galių ir sunkumų klausimynas, Vaikų akademinių pasiekimų skalė. Apklausus 112 respondentų, tyrimo rezultatai parodė, kad: a... [toliau žr. visą tekstą] / This study is aimed to investigate the relationship between parents’ qualitative and quantitative job insecurity, job satisfaction, work-related self-efficacy, expectations for children’s education and occupation and their children’s total difficulties, prosocial behaviour and academic achievement. This thesis aims to explore links between: a. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and job satisfaction, b. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and work-related self-efficacy, c. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and their expectations for children’s education and occupation, d. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and their children’s total difficulties, e. parents’ work-related self-efficacy, parents’ expectations for children’s education and occupation, and children’s prosocial behaviour, f. parents’ expectations for children’s education and occupation, parents’ income, parents’ education and children’s academic achievement, g. children’s total difficulties, children’s prosocial behaviour and children’s academic achievement. The research instruments used in the study were: Job Insecurity Scale, Parents’ Job Satisfaction Scale, Parents’ Work-related Self-efficacy Scale, Parents’ Expectations for Children’s Education and Occupation Scale, Strengths and Difficulties Questionnaire and Children’s Academic Achievement Scale. 112 respondents (parents)... [to full text]