Darbe tiriamas ryšys tarp vadovų asmenybės savybių, vertintų Didžiojo Penketo Asmenybės Klausimynu, bei jų turimų galios rūšių ir naudojamų įtakos taktikų, taip pat atsižvelgiant į demografinius kintamuosius bei kitas vadovų / pavaldinių charakteristikas. Tokiu būdu siekiama giliau perprasti galios ir įtakos pasireiškimo mechanizmus, kadangi jie labai svarbūs organizacijų veikloje, o ypač dėl to, kad gali nulemti vadovavimo efektyvumą. Tyrime dalyvavo 46 vadovai ir 246 jų pavaldiniai, iš savo perspektyvos vertinę savo vadovų galią ir įtaką. Dalyviai pildė anketas. Nustatyta, kad įtakos taktikos ir galios rūšys – susiję konstruktai. Daugiausiai vadovai naudojasi racionaliomis įtakos taktikomis ir ekspertine galia, tačiau asmenybės savybės yra susijusios su kietomis įtakos taktikomis (su jomis koreliavo sąžiningumas ir ekstraversija) bei pozicijos galia (su ja koreliavo intelektualumas ir sąžiningumas). Tuo tarpu racionalios įtakos taktikos yra susijusios su emociniu stabilumu ir intelektualumu. Darbe aptariamos ir vadovų lyties, užimamo statuso bei kitų charakteristikų sąsajos su galia bei įtaka. / The relationship between manager‘s Big Five personality traits and their power bases and influence tactics was investigated, also taking into consideration demographic variables and other characteristics of managers and their subordinates. In that way an attempt to go deeper into mechanisms of power and influence was made – these are very important in organizational practice, especially because they may determine leadership effectiveness. The participants were 46 managers and 246 subordinates who evaluated their manager‘s power and influence. All of them filled in questionnaires. The results showed that power bases and influence tactics are interrelated constructs. Most frequently used were rational influence tactics and expert power, however, manager‘s personality characteristics mostly were related to hard influence tactics (those had correlations with conscientiousness and extraversion) and position power (it had correlations with openness to experience and conscientiousness). Rational influence tactics had correlations with emotional stability and openness to experience. The effects of managers‘ gender, status and other characteristics on power and influence use were also discussed.

Akademinių pasiekimų sąsajos su įvairiais kintamaisiais yra nagrinėjamos jau daugiau kaip šimtą metų. Pastaruoju metu vis didesnio dėmesio susilaukia „neintelektiniai“ faktoriai, kurių sąsajas su mokymosi rezultatais bei prognostinį validumą patvirtina vis daugiau empirinių tyrimų. Vieni iš tokių faktorių yra asmenybės savybės bei kognityvusis stilius. Asmenybės savybės atspindi asmens polinkį elgtis, jausti bei mąstyti tam tikru sąlyginai pastoviu būdu nepriklausomai nuo situacijos, konteksto ar laiko (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2006). Individualus asmens kognityvusis stilius parodo asmens polinkį apdoroti gaunamą informacija tam tikru sąlyginai pastoviu būdu nepriklausomai nuo informacijos turinio (Холодная, 2002). Šio darbo tikslas yra nagrinėti sąsajas tarp Penkių faktorių modelio rėmuose išskiriamų penkių asmenybės dimensijų bei juos sudarančių 30 žemesnio lygmens asmenybės bruožų, siauro/plataus ekvivalencijos diapazono kognityviojo stiliaus, kuris atspindi individo polinkį skaidyti informaciją į daug/mažai grupių, bei universitetinių ir mokyklinių akademinių pasiekimų. Tyrimo metu buvo ištirti 176 Vilniaus universitete įvairiose specialybėse studijuojantys pirmo ir antro kurso studentai. Tiriamieji užpildė NEO PI-R (Costa and McCrae, 1992) asmenybės klausimyno lietuvišką versiją (Žukauskienė ir Barkauskienė, 2006), akademinių pasiekimų anketą bei atliko žodžių grupavimo užduotį. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad: a)... [toliau žr. visą tekstą] / Relations between academic achievements and different variables have been investigated for more than 100 years. Recently, nonintellectual factors are becoming more and more popular among investigators. Also, these factors receive more empirical evidences supporting they predictive validity. One of these factors are personality traits and cognitive style. Personality traits could be decrypted as predispositions to think, feel, and behave in consistent ways relatively independent of the situation, context, and time (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2006). Cognitive style is an individual way to process information in some relatively stable way independently from content of information. The purpose of this research is to analyze links between five personality dimensions and 30 personality traits which were derived from Five Factor Model, broad/narrow equivalence range cognitive style, which reflects a tendency of a person to separate objects in to few/many groups, and academic achievements obtained in a school and university. 176 first and second year students from Vilnius University from different specialties took part in the research. They were given the Lithuanian version ((Žukauskienė ir Barkauskienė, 2006) of the NEO PI-R personality inventory (Costa and McCrae, 1992), the questionnaire for academic achievements to fulfil and words grouping task. Following results were obtained: a) academic achievements in a university statistically significantly correlate with... [to full text]