Vertinimas, kaip grįžtamasis ryšys ir paties mokymo/si proceso dalis gali tapti vienu pagrindinių mokymosi motyvacijos skatinimo priemonių. Besimokančiųjų savęs vertinimas kartu su aiškiais ir suprantamais mokymosi tikslais taip pat gali būti įvardinami kaip mokymosi motyvacijos skatinimo priemonės. Šiame darbe siekiama išanalizuoti profesinio mokymo įstaigose taikomus mokymosi pasiekimų vertinimo metodus ir jų įtaką mokinių mokymosi motyvacijai bei požiūriui į taikomą vertinimą. Tyrimo eiga yra susijusi su VDU organizuojamomis tęstinėmis "Profesinė pedagogika". 2007 m. birželio mėnesį Vytauto Didžiojo universitete 27 minėtų tęstinių studijų dalyviai, profesijos mokytojai iš skirtingų profesinio mokymo įstaigų, dalyvavo teoriniame - praktiniame trijų dienų seminare. Seminaro metu išklausę paskaitas mokymosi pasiekimų vertinimo temomis, mokytojai turėjo atlikti savarankiškas praktines užduotis, t.y., parengti vertinimo instrumentus. Tyrimas atliekamas dviem pagrindiniais etapais. Pirmajame etape yra charakterizuojami minėti profesijos mokytojų parengti vertinimo instrumentai. Antrajame etape yra analizuojami mokinių anketiniai duomenys, kaip grįžtamasis ryšys apie profesijos mokytojų taikomus vertinimo metodus ir instrumentus. Tyrimo duomenys parodė tai, kad profesijos mokytojai pasiekimų vertinimui taiko paprastus testus arba veiklos užduotis. respondentų nuomone, minėti vertinimo metodai jiems yra priimtini, objektyviai atspindi jų mokymosi rezultatus bei nustato jų... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment as a playback and a part of training process can be considered as the main chain of students’ motivation stimulating studying. Self - assessment including clear and comprehensible aims of training also can be treated as means of studying motivation. The focus in this research is going to be put on the methods of assessment of students’ achievements influencing the motivation for studying and stand point to the assessment applied. The process of research is connected with special studies called “Professional education” organized in Vytautas Magnum University. 27 participants of the mentioned studies above and vocational teachers from different teaching institutions took part in a three day theoretical – practical seminar which was held in June in 2007. There was a wide range of lectures based on assessment of students’ achievements. Besides, the teachers were to perfume individual practical tasks – to prepare assessment tools. The research is based on two stages. The first stage characterizes the assessment tools prepared by the teachers mentioned. The second stage includes the analysis of students’ questionnaire data. It’s like a playback talking about the methods of assessment accepted by the teachers of profession. According to the research, for assessment of students’ achievements, simple tests or practical tasks are applied. From the point of view of the questioned students, the mentioned methods of assessment are acceptable for them, quite objectively... [to full text]

Dažniausia šeimoje vaiko ugdymas ir priežiūra labiau tapatinama su vaiko motinos veikla. Tačiau tėvo įsitraukimas į savo vaiko ugdymo bei priežiūros procesą yra ne mažiau svarbus. Tik abu tėvai gali sudaryti palankias sąlygas augti vaikui šeimoje. Auginant vaiką, pas tėvą turi pasireikšti tėviškumo savybė. Ši savybė savo ruožtu pasižymi įvairiais požymiais. Šio magistrinio darbo tikslas - nustatyti tėviškumo ir vaiko mokymosi pasiekimų sąsajas. Empirinio tyrimo metu buvo apklausti Kauno miesto vidurinių mokyklų 14 – 18 metų amžiaus moksleiviai. Viso apklausta 370 moksleivių. Apklausos metu buvo sužinota respondentų nuomonė apie jų tėvų tėviškumo pasireiškimą bei gauti duomenys apie moksleivių mokymosi pasiekimus. Respondentų nuomonė buvo gauta pasitelkus Tėvo dalyvavimo skalę, kuri padeda nustatyti vyro tėviškumo požymių raišką. Darbe pateikti tėviškumo požymių raiškos ypatumai. Darbe taip pat buvo nustatyta, kad tėviškumas, kaip vyro savybė, siejasi su vaiko mokymosi pasiekimais. Tyrimo rezultatai parodė, jog aštuoni iš devinių, tėviškumą nusakančių, požymių turi ryšį su vaiko mokymosi pasiekimais (pažymių vidurkiu). Taip pat nustatyta, kad visi devyni tėviškumo požymiai turi ryšį su moksleivių pamokų lankomumu, kaip veiksniu, kuris gali įtakoti mokymosi pasiekimus. / The education of child in a family is mostly comprehensible as a duty of a mother. But a father is also a very important person in process of child’s education. Only both parents can create a favourable situations to raise their child. While raising a child a man reveals father’s characteristic – fatherhood. This characteristic is characterized by various features. The purpose of these master thesis is to determine the connection between fatherhood and child’s learning outcomes. There were examined 370 (14 – 18 years old) schoolchildren from three middle schools in Kaunas. During the inquiry there was collected child‘s opinion obout their father‘s fatherhood characteristic and data about child‘s learning outcomes. The respondents were questioned with the help of "The Inventory of father involvement", which enables to determine the level of father‘s characteristic – fatherhood. In the research there were presented pecularities of fatherhood characteristic. There was estimated that fatherhood, as the characteristic of male, correlates with child‘s learning outcomes. It was also estimated that eight of nine father‘s fatherhood indications have a connection with child‘s learning outcomes and all nine indications have a connection with the attendance of lessons.

Tyrimo tikslas - nustatyti vaikystėje patirtų tėvų skyrybų sąsajas su paauglių mokymosi pasiekimais bei santykiais su bendraamžiais. Tyrime dalyvavo 206 X-XII klasių mokinių iš trijų Kauno vidurinių mokyklų. Iš jų 100 vaikinų (48,5 %), 106 merginos (51,5 %). Tiriamųjų amžius nuo 16 iki 19 metų (merginų bei vaikinų amžiaus vidurkis 17 metų). 137 (66,5 %) tiriamieji gyvena pilnose šeimose ir 69 (33,5 %) išsiskyrusiose. Tėvų ir paauglio santykiai buvo vertinami Tėvų-vaiko santykių klausimynu (ang. Parent-Child Relationship Survey) (Fine, Moreland, Schwebel, 1983). Paauglių santykiai su bendraamžiais įvertinti Subjektyvios socialinės adaptacijos skale (Legkauskas, 2000). Papildomai tyrimui sukurti klausimai skirti įvertinti tiriamųjų demografinius duomenis, mokymosi pasiekimus bei tėvų skyrybų patirtį. Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikystėje tėvų skyrybas patyrusių merginų mokymosi pasiekimai yra žemesni nei merginų iš pilnų šeimų, tačiau vaikinų grupėje reikšmingi mokymosi pasiekimų skirtumai nenustatyti. Remiantis tyrimo rezultatais, vaikystėje tėvų skyrybas patyrusių paauglių santykiai su bendraamžiais nesiskiria nuo paauglių iš pilnų šeimų. Vaikinų, vaikystėje patyrusių tėvų skyrybas, santykiai su tėvu blogesni nei vaikinų iš pilnų šeimų. Tuo tarpu merginų, vaikystėje patyrusių tėvų skyrybas, santykiai su mama blogesni nei merginų iš pilnų šeimų. Tyrimu išsiaiškinta, jog geresni vaikinų santykiai su mama, po vaikystėje įvykusių tėvų skyrybų, susiję su aukštesniais jų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to identify parents’ divorce in childhood relations with adolescents` academic achievement and relationships with peers. 206 students from three Kaunas secondary schools (X-XII grade) took part in the study. 100 of them were boys (48,5 %) and 106 were girls (51,5 %). Subjects were from 16 to 19 years old (boys and girls average of age 17). 137 (66,5 %) subjects were from nuclear families and 69 (33,5 %) subjects lived in divorced families. Parents` and adolescent relationships were measured by Parent-Child Relationship Survey (Fine, Moreland, Schwebel, 1983). Adolescents` relationships with peers were measured by Subjective social adaptation scale (Legkauskas, 2000). Additional questions were created for this study to measure subjects` demographic data, academic achievement and experience of parents’ divorce. The results of the study showed that girls who experienced parents` divorce at childhood, have lower academic achievement than girls from nuclear families. However, no academic achievement differences were identified in boys group. According to the results of this study, adolescents who experienced parents` divorce in their childhood, do not have different relationships with peers than adolescents from nuclear families. Boys who experienced parents` divorce at childhood, have worse relationships with their father than boys from nuclear families. Whereas girls who experienced parents` divorce at childhood, have worse relationships with their... [to full text]

Šiuolaikiniame ugdyme akcentuojama, jog matematika yra reikšminga pasaulio kultūros ir veiksminga jo pažinimo dalis. Sudėtinga prisitaikyti prie nuolat kintančios tikrovės, jeigu nėra pakankamai gerai išlavinti problemų sprendimo įgūdžiai, jeigu stinga žinių, noro mokytis ir tobulėti, nepasitikima savo jėgomis. Taigi, šiuolaikinis mokymosi organizavimo procesas neįsivaizduojamas be sėkmingo mokytojo ir mokinio santykio, kuris daro poveikį mokinių mokymosi pasiekimams.Tačiau kaip nuo matematikos pamokos organizavimo būdų priklauso IV klasės mokinių mokymosi pasiekimai nėra pakankamai išnagrinėta. / It is emphasized that mathematics is important world culture and the efficient cognition part in modern education. It is complicated to adapt to the constantly changing reality, if the problem solving skills are not developed well enough, there is a lack of knowledge and desire to learn and improve, distrust to your own forces. Therefore the modern learning organization process is inconceivable without the successful relationship between the teacher and the student which influences students’ learning achievements. However it is not analyzed enough how IV form students’ learning achievements depend on the math lesson organizational methods.