Magistro darbe aptariamas formalaus, neformalaus ir savaiminio gamtamokslinio ugdymo(si) teorinis grindžiamumas, pateikiama moksleivių nuomonė apie Gamtos mokslus ir jų mokymą(si), apžvelgiami Vilniaus miesto 5–6 - ųjų klasių moksleivių (2004 ir 2005 metų) gamtamokslinių olimpiadų II – ųjų etapų organizavimo ypatumai, atliekama kiekybinė ir kokybinė šių olimpiadų analizė, pateikiama Lietuvos moksleivių gamtamokslinių pasiekimų rezultatų apžvalga nacionalinių ir tarptautinių tyrimų kontekste. Darbe pateiktos teorinės – literatūros analize ir praktinės tyrimo rezultatais pagrįstos išvados. Gauta grįžtamoji informacija apie gamtamokslinio ugdymo(si) dalyvius. Nustatytas šeštųjų klasių moksleivių, olimpiados dalyvių, bei Lietuvos moksleivių gamtamokslinių pasiekimų lygmuo. Magistro darbą sudaro 89 puslapiai. Pridedami 6 priedai (su priedais 115 psl.). Sėkmingam darbo atlikimui iškeltas tikslas ir šeši uždaviniai. Išanalizuoti 31 magistro darbui svarbūs literatūros šaltiniai. Tyrimų rezultatai pateikti 11 lentelių ir grafiškai pavaizduoti 32 paveiksluose. Atliktą darbą apibendrina 10 išvadų. / The main issue of this master thesis is education of formal, informal and natural sciences, it‘s theoretical base. The material of research consists of the date of the second part of natural sciences Olympiad and it‘s peculiarity of organization, witch was organized for schoolchildren of the 5th and 6th form (2004 – 2005 years), their attitude towards natural science and it’s learning, also. The quantitative and qualitative analysis of this Olympiads is given in this work. The results of Lithuanian schoolchildren’ attainments are overlooked in national and international context. There are analysis of literature and conclusions of practical researches in this thesis, the feedback of participations in natural sciences, also. The level of schoolchildren’ attainment in natural sciences was estimated. The thesis of master consists of 89 pages. 6 appendixes are attached (115 pages in total with appendixes). The main purpose and six taskes were set for the successful work. 31 sources of literature important for the thesis were analysed. The result of researches are laid out in 11 tables and 32 charts. 10 conclusions end the thesis of master.

Sparčiai besivystant mokslui, didėjant gamtamokslinių specialybių poreikiui ir jų svarbai šiuolaikinėje visuomenėje, atsiranda spraga ieškant specialistų užpildant šios srities darbo rinką. Pastarąjį dešimtmetį pradėtas skirti nemažas dėmesys neformaliam bei ikiprofesiniam ugdymui mokyklose, kuris padeda moksleiviams sėkmingai pasirinkti tolimesnes studijas bei įsitvirtinti darbo rinkoje pasirenkant jiems tinkamas specialybes. Šiame darbe norėjome nustatyti gamtamokslinio neformalaus ugdymo ir mokinių ikprofesinio pasirinkimo sąsajas. Šiam tikslui pasiekti išsikėlėme tris uždavinius: 1) Atskleisti mokinių ikiprofesinį konsultavimą. 2) Išsiaiškinti mokinių, pasirinkusių gamtamokslinius būrelius, lankymo motyvus. 3) Išsiaiškinti mokinių ikiprofesinį konsultavimą ir lankomų gamtamokslinių būrelių sąsajas. Kadangi ikiprofesinis konsultavimas nors ir ne visose mokyklose, bet vyksta, norėdami žinoti vienos ar kitos srities įtaką profesijų pasirinkimui reikėtų atlikti tyrimus panašius kaip šis.Tuo metu turėtume pilną vaizdą apie Lietuvos ikiprofesinio ugdymo daromą įtaką, ir žinotume kokio tipo ikiprofesinam ugdymui reikėtų daugiau skirti dėmesį atsižvelgiant į jo teikiamą naudą. Šiam tikslui pasiekti ir išsikeltiems uždaviniams įgyvendinti pasirinkome anketavimo metodą kurio metu buvo apklausta 60 mokinių. Atlikus tyrimą galime pasakyti, jog vis tik toki socialiniai veiksniai kaip: draugų rekomendacijos mokytojų pasiūlymai turi nemažą įtaką būrelių lankymo pasirinkimui. Mažiausią... [toliau žr. visą tekstą] / While science is going straight forward nature science specialties needs more and more specialists. But among such kind of studies are still not so popular. That’s why there is some difficulties to full fill that kind working places. In recent ten years schools started to pay more attention to informal and to vocational guidance in schools. These kind of teaching helps for school children to select further studies and profession success. In this work we wanted to test the connection ways of informal nature science education and vocational guidance in school. For this propos we hypothesize three hypotheses: 1) reveal schoolchildren vocational guidance. 2) To find out attendance motivation schoolchildren who selected nature science clusters. 3) Find out schoolchildren vocational guidance and attended nature science correlations. Vocational guidance is not at all schools. If we wanted to find out influence of some ranges to profession selection we should do some researches like that. Than we have had a full view about influence of Lithuanian vocational guidance at schools. Than we could see what type of vocational guidance needs more attention according to his offered benefit. For this purpose and huphothesis we have choose method of questionnaire. We have asked 60 persons. After research we can say that such social factors as: friend’s recommendations, offers of teachers have quite big influence for selection of nature science circles. Smallest influence for selections of such... [to full text]

Pasaulio pažinimo pamokoms (ypač gamtamokslinėms) ypatingai svarbu, kad mokinys stebėdamas ir analizuodamas, tyrinėdamas ir įsitikindamas, svarstydamas su draugais ir pan. gautų naują informaciją ir su ja dirbtų. Taip gauta informacija geriau bus suprasta, greičiau susiformuos sąvokos, o kartojimas padės greičiau atsirasti vaizdiniams. Rostoko projekto autoriai įsitikinę, kad aštuonmečiai, priklausomai nuo jų ankstesnės patirties ir esamų žinių, gali abstrakčiai mąstyti, net jei jie formuluoja atsakymus ir mintis sava kalba. Siekdami tai patvirtinti ar paneigti analizavome mokymo proceso (organizuoto pagal projekto autorių metodiką ir bandomą keliose Europos valstybėse) rezultatą – mokinių žinias ir gebėjimą formuluoti sąvokas, jomis operuoti. Mokslinius teorinius faktus apie gamtamokslinių sąvokų interiorizavimą jungiant holistine samprata buvo atskleisti gamtamokslinių sąvokų formavimo modelio pagrindu laikytini teiginiai. Remiantis teorinėmis prielaidomis, parengtas pradinių klasių mokinių gamtamokslinių sąvokų interiorizacijos modelis. Teorinis ir empirinis tyrimas parodė, kad pradinių klasių mokinių gamtamokslinių sąvokų interiorizavimui būdingos tam tikros pagrindinės ypatybės,apibrėžtos pagrindinės jaunesniojo mokyklinio amžiaus gamtamokslinių sąvokų raidos veiksmingumo kryptys. Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad modulio Vanduo metodika gali būti sėkmingai taikoma siekiant ugdymo kokybės Lietuvos mokyklose, jeigu mokymo efektyvumu bus suinteresuotas kiekvienas... [toliau žr. visą tekstą] / The article presents the results of the research in adoption of the content of the programme “Water” developed by the scientists from the University of Rostock. The sample of the research included school learners from the 2nd to 4th forms. The data of three testings were analysed and the evaluated change in the school learners’ knowledge development proved that application of the methodology of the programme “Water” significantly improved the respondents’ knowledge of water, its structure, states, the water cycle, the mechanism of water treatment and self-cleaning. This knowledge includes and expands not only learning about the environment but also develops school learners’ ecological attitude to nature and natural resources. However, only well-established long-term knowledge (which is the focus of the programme under discussion) will ensure the application of this knowledge in further process of natural science education. The article also presents the analysis of school learners’ reflections on learning, which shows that the respondents, involved in the investigation of the discussed object (i.e. water in this case) demonstrated a better acquisition of the presented material since visual aids, motivation and active involvement of learners are as relevant as the presented information itself. The conducted research allowed to evaluate the role of the programme “Water” in long-term knowledge adoption, that is, learning and internalisation of concepts. The change in test... [to full text]

Ugdymo proceso kaita, apimanti pakitusį ugdymo turinį, naują požiūrį į besimokantįjį, žinių sistemą, kintantis šeimos požiūris į mokyklą, informacijos gausa, reikalauja ir naujų turinio perteikimo būdų, tad kiekvienas mokytojas siekia, kad jo pamokos būtų įdomios, padėtų mokiniams įsisąmoninti mokomąją medžiagą, ugdytų kūrybiškumą ir norą daugiau sužinoti. Šiuos siekius gali padėti įgyvendinti IKT (informacinės komunikacinės technologijos ir IMM (inovatyvūs mokymo metodai). Šiame darbe laikysime, kad informacinės komunikacinės technologijos - tai (skaitmeninių) būdų ir priemonių visuma, kuriomis ugdymo tikslais kuriama, renkama, saugoma, transformuojama ir skleidžiama informacija. Teorinėje dalyje pristatoma informacinių technologijų evoliucija ir revoliucija, apžvelgiamas atskirų užsienio šalių IKT naudojimas praktikoje. Taip pat aiškinamasi apie IKT naudojimą pradinėse klasėse per IKT taikymo rekomendacijas; mokytojo funkcijas, vaidmenis ir metodų įvairovę; vertinant mokinių pasiekimus ir palaikant ryšius su tėvais. Analizuojama IKT taikymas pasaulio pažinimo kurse per kompiuterines mokymo priemones lietuvių kalba ir jų naudojimo galimybes bei per tarptautinių IKT išteklių elektroninę struktūrą. Šiuo darbu buvo siekiama išsiaiškinti, ar inovatyvūs mokymo(si) metodai – šiuolaikinius pedagogikos lūkesčius atitinkantys veiksmingi ugdymo metodai? Buvo iškeltas darbo tikslas – apžvelgus IKT ir IMM naudojimo pasaulinę patirtį ir išsiaiškinus Lietuvos situaciją šiuo klausimu... [toliau žr. visą tekstą] / Changes in the process of education, relied on the changed educational content, new approach towards learner, systems of knowledge, changing families‘ overview to school, the profusion of information requires new methods of content imparts. So every teacher seeks’ his lessons to be more interesting, helpful in realizing educational material as well as helping in development of learners creativity and willingness of news. These aims might be accomplished by using ICT (informational communication technologies) or IEM (innovative educational methods). In the frames of this work informational communication technologies are integer of ways and measures with witch information is collected, stored, transformed and spread as the aim of educational process. Theoretical part of the work present evolution and revolution of information technologies, examples of various use of ICT in foreign counties. It also reveals main ways of ICT use in elementary school: in evaluation of learners knowledge and getting into contact with parents. ICT use possibilities in lessons of natural science by using Lithuanian language and it’s use possibilities and international ICT base. This work was aimed to reveal whether innovation educational methods correspond with the expectations of modern pedagogy. The goal of the work after analysis of ICT and IEM (it’s international examples and Lithuanian experience in this field) – promote research, that would allow us to evaluate given educational methods and... [to full text]